Civilinė byla Nr. e2-3927-907/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01409-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 2.6.39.2.6.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 (S)

        ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui M. R. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

n u s t a t ė:

1.       ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, prašo priteisti iš atsakovo 940,77 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 21,00 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur užmokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą.

2.       Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – įteikti 2019 m. kovo 2 d. atsakovo sutuoktinei. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis byloje esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo
pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vas be pateisina­mos priežas­ties per teis­mo nustatytą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė
at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

3.       Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė su draudėja R. Š. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-990-44344, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (4 b. l.). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 940,77 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2017 m. gruodžio 18 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovui M. R. nuosavybes teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dėl ko buvo aplietas draudėjos butas (5, 6, 8, 9 b. l.). Civilinėje byloje duomenų, jog atsakovas žalą būtų atlyginęs nėra.   

4.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė atlygino R. Š.dėl draudiminio įvykio, už kurį atsakingas atsakovas, patirtus nuostolius, todėl turi regreso teisę į draudimo išmoką. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad nuostoliai regreso tvarka atlyginti, darytina išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus, nes draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajai, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už draudiminio įvykio metu padarytą žalą asmenį.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 940,77 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. vasario 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6.       Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 21,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur užmokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur užmokestis už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

7.       Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE filialą, įmonės kodas 302912288, 940,77 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų 77 euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 940,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 euro centų) žyminį mokestį, 0,84 Eur (nulio eurų 84 euro centų) užmokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,86 Eur (nulio eurų 86 euro centų) užmokestį už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja        Asta Čebatoriūtė