Administracinė byla Nr. I3-855-554/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02466-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 3.4;
(S)
15.8; 17.7; 24.7; 41; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Janinos Vitunskienės,
sekretoriaujant Neringai Musinienei,
dalyvaujant pareiškėjai G. M.,
atsakovo – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui V. A.,
nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. patikslintą skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2019 m. spalio 11 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. S2-1873 ,,Dėl skundo“;
2) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administraciją pašalinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. ir G. M. sklypus skiriančios tvoros.
Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 9-10) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jos žemės sklypas ribojasi su sklypu, esančiu Žirmūnų g. 4, kuriame gyvena trečiasis suinteresuotas asmuo. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens santykiai yra blogi. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaiko įstatymų reikalavimų, tačiau dėl to nepagrįstai bando kaltinti pareiškėją. Prie pat pareiškėjos žemės sklypo ribos, besiribojančios su trečiojo suinteresuoto asmens sklypu, nesilaikant nustatytų teisės normų (1 metro), trečiasis suinteresuotas asmuo 2013 – 2014 metais, negavęs pareiškėjos sutikimo, pasodino tujų medžius, kurių šakos šiuo metu yra virš pareiškėjos sklypo ir daro šešėlį pareiškėjos augalams, kurie skursta negaudami saulės šviesos.
Nurodė, kad antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo, jog tujos yra susodintos 40-20 cm atstumu nuo sklypus skiriančio tvoros. Pagal Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles trečiojo suinteresuoto asmens pasodintos tujos yra neleistinu atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros, todėl turi būti iškastos.
Pabrėžė, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype yra didelė betvarkė, daug šiukšlių, kurias vėjas atneša į pareiškėjos sklypą. Arti pareiškėjos žemės sklypo ribos yra trečiojo suinteresuoto asmens avarinės būklės kaminas, kuris gali nugriūti ir sužaloti žmones. Pareiškėja eilę kartų prašė trečiojo suinteresuoto asmens perkelti savo medžius toliau nuo sklypo ribos, susitvarkyti aplinką, tačiau jokie veiksmai nebuvo atliekami.
Paaiškino, kad pareiškėja Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė imtis priemonių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo perkeltų savo medžius toliau nuo sklypo ribos, taip pat nugriautų pavojingai stovintį kaminą ir susitvarkytų aplinką. Nurodė, kad už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų būti nubaustas.
Akcentavo, kad atsakovas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. S2-1875 atsisakė skundą patenkinti. Motyvavo, jog pareiškėjos kaimynė nėra padariusi jokių įstatymų pažeidimų. Dėl to pareiškėja mano, kad jos skundas buvo tirtas paviršutiniškai, sprendime nėra nurodyta konkrečių tariamų pažeidėjų pavardžių, neaprašyti jų paaiškinimai, neatliktas vietovės tyrimas, neapklausti su skundu susiję asmenys. Akivaizdu, kad skundas ištirtas netinkamai ir jis turi būti tiriamas iš naujo, o atsakovo sprendimas panaikintas.
Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 32-33) nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų 2007 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 priede „Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu“ nurodyta, jog sodinant gyvatvorę, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 metras. Pareiškėjos kaimynės (trečiojo suinteresuoto asmens) gyvatvorė (tujos) susodintos apie pusę metro nuo kaimyninio sklypo ribos. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo paaiškinime nurodė, kad tujos sodintos maždaug prieš septynerius metus ir visą šį laiką pareiškėja jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo sodindama tujas ir pažeidė Taisyklių reikalavimus, tačiau jai administracinio poveikio priemonių skirti negalima, kadangi praėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Atsakovo sprendime Nr. S2-1873 pareiškėjai buvo pasiūlyta dėl jos pažeistų interesų kreiptis į teismą vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, kadangi skirti administracinės nuobaudos dėl netinkamai pasodintų tujų negalima, nes pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminas.
Nurodė, kad tiriant pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. skundą buvo nuvykta į trečiojo suinteresuoto asmens sodybą ir fotonuotraukomis užfiksuota aplinka, paiimtas trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimas dėl skunde išdėstytų kaltinimų ir nusiskundimų. Apžiūrėjus sodybos aplinką didelės betvarkės nustatyta nebuvo - tik vienoje vietoje, kur seniau stovėjo garažas, buvo likę keletas šiukšlių, kurių vėjas negalėtų nunešti į pareiškėjos sklypą, kadangi jos yra pakankamai sunkios, jog jas pakeltų vėjas (laidai, kabelių atraižos ir pan.). Trečiasis suinteresuotas asmuo žodžiu paaiškino, kad ji turi negalią - yra antros grupės invalidė ir tvarkosi pagal savo sveikatos būklę ir galimybes. Apžiūrėjus likusį sklypą buvo nustatyta, kad sodybos teritorija yra pakankamai tvarkinga ir prižiūrėta, sode nušienauta žolė, kiemas neapleistas.
Akcentavo, kad sklypo teritorijoje esančio ūkinio pastato kaminas išoriškai neatrodo, jog būtų avarinės būklės. Vadovaujantis Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintu 2016 m. lapkričio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-748, ar ūkinio pastato kaminas yra avarinės būklės, pagal kompetenciją turėtų nustatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat buvo išaiškinta, kad tujų aukštį reikia formuoti vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, taip pat buvo liepta surinkti prie ūkinio pastato esančias šiukšles. Apie tai ginčijamu raštu buvo informuota ir pareiškėja.
Pabrėžė, kad pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. skundas Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje ištirtas tinkamai ir pilnai: paimtas trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimas, užfiksuoti skunde nurodyti galimi pažeidimai, priimtas tinkamas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skunde nenurodyti kiti asmenys, galintys suteikti reikšmingos informacijos skundo tyrimui, kitų asmenų apklausta nebuvo. Taip pat 2019 m. spalio 11 d. Kėdainių rajono savivaldybės direktoriaus sprendime Nr. S2-1873 asmens duomenų nurodyta tiek, kiek tai neprieštarautų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams.
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra gretimų žemės sklypų savininkai, o žemės sklypus skiria tvora ir trečiojo suinteresuoto asmens pusėje prie pat sklypo ribos 2013 – 2014 metais pasodinti tujų želdiniai (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo). 2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėja atsakovui pateikė skundą (reg. Nr. S1-1737 (b. l. 34), kuriuo prašė imtis priemonių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo perkeltų savo tujas toliau nuo pareiškėjos sklypo ribos, taip pat nugriautų pavojingai stovintį lauko virtuvės kaminą, susitvarkytų aplinką, jog šiukšlės vėjo nebūtų nešamos į pareiškėjos kiemą. 2019 m. spalio 7 d. atsakovo atstovas nuvyko į įvykio vietą ir paėmė trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimą, aplinką užfiksavo fotonuotraukose (b. l. 37-51). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovo atstovui paaiškino, kad tujas prie pat sklypo ribos pasodino maždaug prieš 7 metus, kurios šiuo metu yra apie 1,80 m aukščio, o iki 2019 metų pavasario pareiškėja jokių pretenzijų dėl tujų nereiškė. Atsakovo atstovo fotonuotraukose užfiksuota, kad tujos auga prie pat pareiškėjos sklypo ribos, yra apie 1,80 m aukščio. Trečiojo suinteresuoto asmens kiemas tvarkingas, lauko virtuvės kaminas vizualiai atrodo tvarkingas. 2019 m. spalio 11 d. ginčijamu raštu Nr. S2-1873 (b. l. 4) administracijos direktorius atsakė pareiškėjai į jos 2019 m. rugsėjo 27 d. skundą. Ginčijamu raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad tujos pasodintos pažeidžiant Taisyklių reikalavimus (auga 40 – 50 cm nuo tvoros), tačiau patraukti administracinėn atsakomybėn trečiojo suinteresuoto asmens nėra galimybės, nes suėjo senaties terminai (2 metai). Atsakovas ginčijamame rašte pasiūlė pareiškėjai savo teises ginti savarankiškai bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio pagrindu. Taip pat nurodė, kad sprendimus dėl statinio ar jo dalių grėsmės priima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Pareiškėja teismui taip pat pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jo priedus (b. l. 11-17, 29), kuriame dalis faktinių aplinkybių (dėl tujų sodinukų) patvirtina atsakovo dokumentuose įtvirtintus duomenis.
Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos 2007 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 nuo 2008 metų reglamentuoja, kad tujos be gretimo sklypo savininko sutikimo turi būti sodinamos ne mažesniu kaip vieno metro atstumu (teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėja davė sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl tujų sodinimo arčiau negu 1 metras iki sklypo ribos). Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnis imperatyviai apibrėžia, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (anksčiau šis terminas buvo dar trumpesnis). Teismo posėdžio metu pareiškėja neneigė, kad ji žinojo, jog tujos, pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, buvo pasodintos dar 2013 – 2014 metais, todėl nuobauda negali būti skiriama.
Teismas taip pat pažymi, kad STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas 2016 m. lapkričio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-748, nustato esamų statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką. STR 1.03.01:2016 13 punktas numato, kad statinio naudotojas, vykdydamas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius (STR 1.03.01:2016 1 priedas), užsako statinio ekspertizę. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto 2016 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738, 6.3. papunktis reglamentuoja, kad bendroji statinio ekspertizė – tai statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. STR 1.04.04:2017 6.14 papunktyje taip pat nustatyta, kad statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – tai statybos inžinierius, kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą. Iš to seka pagrįsta išvada, kad pareiškėjos pateiktas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 110-19-03 nėra tas poįstatyminiuose teisės aktuose apibrėžtas dokumentas, kurio pagrindu įmanoma konstatuoti lauko virtuvės avarijos (konkrečiai kamino) grėsmę. Be to, antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes pareiškėjos prašymu, taip pat neužfiksavo trečiojo suinteresuoto asmens lauko virtuvės kamino avarinės būklės. Paminėtų padarinių vizualiai neužfiksavo ir atsakovo atstovai, kai lankėsi įvykio vietoje – trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad paminėtų klausimų kontrolė patenka į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetenciją. Apie tai atsakovas pagrįstai skundžiamu sprendimu informavo pareiškėją.
Ginčo situacijoje turi būti taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo principinės nuostatos, nes atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007 m. gegužės 10 d. sprendimas SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009 m. kovo 5 d. sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011 m. kovo 17 d. sprendimas AJD Tuna Ltd prieš Direttur, Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).
Įvertinęs ginčijamą atsakovo 2019 m. spalio 11 d. byloje ginčijamą raštą, teismas daro išvadą, kad jis atitinka principines Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Jokių esminių šio teisės akto pažeidimų, kurie duotų pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą raštą, teismas nenustatė. Į visus pareiškėjos skundo argumentus buvo atsakyta išsamiai, motyvuotai ir iš esmės nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme numatytų terminų, skundas patikrintas įvykio vietoje, išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nurodytos aplinkybės dėl administracinės atsakomybės taikymo negalimumo, jis pasirašytas kompetenciją turinčio valstybės tarnautojo, nurodyta teisės akto apskundimo tvarka. Dėl to panaikinti atsakovo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl aukščiau išdėstytų išvadų nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą Kėdainių rajono savivaldybės administraciją pašalinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. ir G. M. sklypus skiriančios tvoros (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovui teisės aktais nesuteikti administraciniai įgalinimai atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – perkelti (iškasti) trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės objektus (tujas), esančius privačios žemės valdoje. Pareiškėjai pagrįstai įtarus, kad trečiojo suinteresuoto asmens tujos auga pažeidžiant Taisyklių imperatyvias nuostatas, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir ginti savo teises Civilinio kodekso normų pagalba.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos G. M. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Algis Markevičius
Janina Vitunskienė