Civilinė byla Nr. e2A-90-173/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16620-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.21;2.6.11.1;
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017m. vasario 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Samalita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016m. birželio 8 d. civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Samalita“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos priteisimo, trečias asmuo S. M., atsakovo S. Z. priešieškinį ieškovui UAB „Samalita“ dėl skolos priteisimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Samalita“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6096, 01 Eur neapmokėtą įsiskolinimą už prekes, 151, 98 Eur netesybų už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį, 5 proc. procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis) nuo visos ieškovo naudai teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas pagal pateiktus atsakovo kosmetikos gaminių 2011-02-22 ir 2011-06-08 užsakymus, atsakovui pristatė prekes ir pateikė 2011-04-21 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-01 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-20 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu susidarė 21 048,30 litų su PVM (6096,01 Eur) įsiskolinimas. Dalį pateiktų sąskaitų atsakovas apmokėjo. 2013-07-31 atsakovas su ieškove pasirašė skolų suderinimo aktą, todėl laikytina, kad patvirtino savo įsiskolinimą ieškovui sumoje 25 548,30 Lt su PVM, t.y. 7 399,30 Eur, iš kurio 2013-06-04 ir 2013-08-22 banko pavedimais apmokėjo po 1 000 Lt ir 2013-11-07, 2014-01-23, 2014-03-07, 2014-05-29 bei 2014-07-11 banko pavedimais ieškovui papildomai apmokėjo po 500 Lt, iš viso iki ieškinio pateikimo liko neapmokėta 21 048,30 Lt su PVM (6 096,01 Eur). Atsakovo pateikti duomenys apie atliktus mokėjimus bei mokėjimus trečiajam asmeniui nepatvirtina pilno atsiskaitymo su ieškove. Mokėjimo pavedimuose yra nurodyta skolos ar kiti tarp fizinių asmenų buvę santykiai, kurie niekaip nesusiję su mokėjimu už pateiktas prekes.
Atsakovas S. Z. su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Tarp ieškovės ir atsakovo vyko prekybiniai santykiai pagal 2008-09-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi ieškovo vadovas S. M. gyveno užsienyje, o jokio ofiso Lietuvoje neturėjo, atsakovas iš jo prekes užsakydavo telefonu arba elektroniniu paštu. Ieškovo vadovas prekes tiekdavo iš Lenkijos Respublikos, jas ir sąskaitas atsakovui perduodavo asmeniškai. Vadovo nurodymu atsakovas dalį mokėjimų už prekes atliko ir tiesiogiai į vadovo sąskaitą, kitą dalį į UAB „Samalita“ sąskaitą. Atsakovo ir ieškovo vadovo nesiejo jokie kiti santykiai, išskyrus 2008-09-03 sudarytą sutartį, paskolų iš ieškovo vadovo neėmė. Kadangi ieškovo vadovas buvo vienintelis UAB „Samalita“ atstovas, atsakovo atlikti pavedimai tiesiogiai į jo sąskaitą laikytini tinkamu piniginės prievolės įvykdymu pagal sutartį. Ieškovas skolą grindžia išvestiniu dokumentu 2013-07-31 skolų suderinimo aktu, kuris iš esmės neatspindi pilno šalių prekybos turinio ir rezultato. Šį aktą atsakovas pasirašė ieškovo savininko S. M. verčiamas ir kartu patikintas, kad toks aktas reikalingas jo įmonių finansinėms atskaitomybėms pagrįsti, kad atsakovui jis jokių pasekmių nesukels, nes jiems abiems tarpusavio prekybos balansai yra žinomi. Be to atsakovas buvo nuo ieškovo vadovo priklausomas, jo tiekiamų prekių platinimas buvo vienintelis atsakovo pragyvenimo šaltinis. Toks realių duomenų neatitinkantis aktas prieštarauja ne tik viešajai tvarkai ir gerai moralei, bet ir įstatymams, todėl laikytinas niekiniu (b.l.74-75).
Atsakovas S. Z. priešieškiniu prašė pritiesti iš ieškovo UAB „Samalita“ 2012, 04 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008m. rugsėjo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas pateikė atsakovui viso prekių už 152 065,31 Lt sumą, o atsakovas ieškovui yra sumokėjęs viso 159 323,26 Lt, t. y. 7257,95 Lt (2012,04 Eur) permokėjęs. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikti dokumentai. Permoka susidarė dėl to, kad ieškovui perduodamų prekių kiekiai koreguodavosi, ieškovo vadovas dažnai keisdavo ir priimdavo atgal atsakovui duotas prekes, todėl tik po kurio laiko būdavo nustatomos faktiškai perduotos prekės ir ieškovo atsakovui išrašoma ir pateikta sąskaita-faktūra. Dėl šių priežasčių vėliau negu perduotos prekės išrašyta sąskaita faktūra dažniausiai neatitikdavo realiai perduotų prekių nei rūšies nei kiekio, atitikdavo tik perduotų prekių vertė, sąskaitos suma. Dažnai atsakovas ieškovui sumokėdavo ir iki sąskaitos pateikimo. Galutinis rezultatas paaiškėjo atsakovui suskaičiavus visus faktinius prekių gavimus ir mokėjimus už jas. Dėl permokos atsakovas ieškovo atstovui pretenzijų nereiškė, kadangi sąžiningai klydo dėl permokėtos sumos, jog ji yra didesnė tiksliai apskaičiavo tik jau nagrinėjant ieškinį teisme (b.l.137-138, t.1).
Pateiktame teismui atsiliepime į priešieškinį dėl skolos priteisimo ieškovas UAB „Samalita“ nurodo, kad priešieškinys nepagrįstas, neįrodytas jokiais įrodymais, todėl atmestinas (b.l.120-121, 146-147).
Trečiasis asmuo S. M. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis su atsakovu buvo pažįstamas ir anksčiau, todėl esant savitarpio pasitikėjimo santykiams tarp jų buvo susiklostę paskolos tiekėjo ir gavėjo kreditiniai santykiai. Dėl sunkmečio jis atsakovui skolino pinigų, o atsakovas juos grąžino į jo sąskaitą pavedimuose nurodydamas, kad tai skola ar skolos grąžinimas. Ir tai vyko nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. liepos mėn., kadangi atsakovas S. Z. buvo nurodęs, kad dėl ekonominio sunkmečio ir krizės buvo susidūręs su finansiniais sunkumais. Tuo tarpu įsiskolinimas įmonei atsirado nuo 2011m. gegužės mėn., kai atsakovas iš ieškovo pradėjo pirkti kosmetikos gaminius didesniais kiekiais. Daugiau nei po metų laikotarpio susidaręs S. Z. įsiskolinimas ieškovui negali būti siejamas su asmeniškai trečiajam asmeniui 2009-2010 m. grąžintomis skolomis. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jo daromi mokėjimai į trečiojo asmens sąskaitą banke laikytini mokėjimais ieškovui. Be to, ir pervesta pinigų suma į į trečiojo asmens sąskaitą nesutampa su atsakovo skola.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino, t.y iš ieškovo UAB „Samalita“ atsakovui S. Z. priteisė 2012, 04 Eur skolą ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 176-181, b.l. 185, t.1).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl susidariusių skolų pagal 2008-09-03 tarp ieškovo UAB „Samalita“, atstovaujamos vadovo S. M., ir S. Z. buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (b.l.123-125). Sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti nuosavybės teise priklausančias prekes atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis. 2013-07-31 UAB „Samalita“ ir S. Z. pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą 25 548,30 Lt sumai.
Teismas nustatė, jog ieškovas atsakovui pateikė kosmetikos prekių už 152 894,31 Lt. Tiektoms prekėms pritaikius 95 Lt ir 734 Lt nuolaidą (2008-09-26 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-10-29 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr. (duomenys neskelbtini)) už prekes ieškovui mokėtina suma sudarė 152 065,31 Lt. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Ieškovė teismui pateiktame skolų apyvartos žiniaraštyje yra įtraukusi visas atsakovo teismui pateiktas 28 sąskaitas faktūras ir sutinka su jose nurodytomis apmokėti sumomis. Ieškovo teigimu atsakovas už prekes yra sumokėjęs 131 846,01 Lt (skolų apyvartos žiniaraštyje nurodyta suma apskaičiuota su ieškovės padarytomis nuolaidomis prekėms – 95 Lt., 734 Lt ir 140,76 Lt užskaitomis, kurias atėmus gaunama apmokėta suma 130 876,25 Lt). Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Atsakovas nurodo, jog 2009-05-08 bankiniu pavedimu dar yra sumokėjęs į ieškovo sąskaitą 447,01 Lt, todėl viso atsakovas į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 131 323,26 Lt (130 876,25 + 447,01=131 323,26 Lt). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog duomenų, kad 447,01 Lt suma buvo gauta į ieškovės sąskaitą neturi, todėl nesutiko su aplinkybe, jog ši suma buvo apmokėta už pateiktas prekes. Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą apie į ieškovo sąskaitą 2009-05-08 pervestus 447,01 Lt (2009-05-08 Swedbank nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus), šis pavedimas padarytas šalių sutartinių santykių metu, mokėjimo paskirtyje nurodyta (kaip ir kituose mokėjimo nurodymuose) „prekybinės pajamos“, nurodytas UAB „Samalita“ sąskaitos numeris, todėl laikytina jog ir ši suma buvo sumokėta ieškovei už pateiktas prekes. Įvertinus tai kas nurodyta darytina išvada, kad atsakovo ieškovui UAB „Samalita“ sumokėta suma už pateiktas prekes sudaro viso 131 323,26 Lt (skolų apyvartos žiniaraštyje nurodyta 131 846,01 – 95 – 734 - 140,76 + 447,01 = 131 323,26). Nustačius, jog už prekes UAB „Samalita“ apmokėta suma sudaro 131 323,26 Lt, likusi suma yra 20 742,05 Lt. Atsakovas teigia, jog likusią dalį mokėjimų už pateiktas prekes S. M. nurodymu jis yra atlikęs į jo asmeninę sąskaitą. Viso atsakovas į S. M. sąskaitą yra pervedęs 28 000 Lt (2008-12-23, 2009-01-31, 2009-02-23, 2009-06-23, 2009-06-19, 2009-04-08, 2010-05-05, 2009-07-15, 2009-06-29, 2010-06-01, 2010-05-20, 2010-05-14, 2010-07-12, 2010-07-02, 2010-06-23, 2010-07-16, 2013-11-07 mokėjimo nurodymai). Todėl, atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į visus atsakovo ieškovei ir ieškovės vadovui atliktus mokėjimus, jis ieškovui yra permokėjęs 7 257,95 Lt (152 065,31 – 131 323,26 – 28 000 = 7 257,95 Lt).
Įvertinęs visas sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas yra pilnai apmokėjęs už jam pateiktas prekes ir yra susidariusi 7 257,95 Lt permoka. Konstatavo, kad šalių tarpusavio skolų suderinimo akte 2013-07-31 užfiksuota skolų suma yra klaidinga, neatitinka atliktų mokėjimų už atsakovui pateiktas prekes, nėra pagrįsta tiesioginiais skolą pagrindžiančiais dokumentais. Ieškinys grindžiamas ir atsakovo nepasirašytu 2014-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu. Pagal byloje esančius įrodymus nustačius, jog 2013-07-31 tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytas skolos dydis neatitinka tikrovės, nes buvo užfiksuotas neatsižvelgus į visą atsiskaitymų apimtį, toks aktas neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių pasekmių, kas reiškia ieškovo teisės tik į tikrąjį skolos dydį pripažinimą. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria. Byloje nėra duomenų apie jokius tarp šalių buvusius papildomus įsipareigojimus.
Teismas vertino atsakovo pateiktus mokėjimo pavedimų išrašus ((2008-12-23, 2009-01-31, 2009-02-23, 2009-06-23, 2009-06-19, 2009-04-08, 2010-05-05, 2009-07-15, 2009-06-29, 2010-06-01, 2010-05-20, 2010-05-14, 2010-07-12, 2010-07-02, 2010-06-23, 2010-07-16, 2013-11-07), pagal kuriuos nustatė, kad atsakovas ieškovo vadovui pervedė 28 000 Lt. Įrodymų, kad tarp atsakovo ir ieškovo vadovo S. M. būtų susiklostę asmeniniai paskolos teisiniai santykiai, į bylą pateikta nebuvo. Trečiasis asmuo S. M. (ieškovo vadovas) teigdamas, jog atsakovas iš jo skolinosi pinigus nepateikė ne tik jokių įrodymų, bet ir nenurodė net paskolos sumos. Atsakovui neigiant faktą, jog jis skolinosi iš S. M. pinigus, ieškovui, trečiajam asmeniui nepateikus pinigų skolinimąsi patvirtinančių įrodymų, atsakovo ieškovės vadovui atliktus pavedimus 28 000 Lt sumai kvalifikavo kaip atsakovo mokėjimo prievolės pagal sutartį įvykdymą.
Įvertinęs ieškovo atsakovui pateiktas prekes, atliktus mokėjimus už jas, padarė išvadą, jog atsakovas ieškovui yra permokėjęs 7 257,95 Lt (152 065,31 – 131 323,26 – 28 000 = -7 257,95 Lt), todėl atsakovo priešieškinį patenkino ir iš ieškovo atsakovui priteisė 2012,04 Eur
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
[vienos eilutės tarpas]
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Samalita“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą ir 2016 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti, ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
ieškovas pareikšdamas ieškinį pateikė tik neapmokėtas sąskaitas-faktūras - pagal Skolininko (atsakovo) pateiktus kosmetikos gaminių 2011-02-22 ir 2011-06-08 užsakymus, už pristatytas prekes pateiktos 2011-04-21 PVM sąskaitos-faktūros SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-28 PVM sąskaitos-faktūros S AM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-01 PVM sąskaitos-faktūros SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-01 PVM sąskaitos-faktūros SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-20 PVM sąskaitos- faktūros SAM Nr. (duomenys neskelbtini) dėl susidariusio 21048,30 litų su PVM (Eur 6096,01) įsiskolinimo.
Teismui pateiktas per visą prekybos laikotarpį ieškovo ir atsakovo buhalterinės apskaitos Skolų apyvartos žiniaraštis (2001.01.01-2014.12.31).
Taip pat byloje pateiktas UAB "SAMALITA" 2013-07-31 tarpusavio skolų suderinimo aktas, kurį Skolininkas pasirašė ir patvirtino įsiskolinimą sumoje 25548,30 Lt su PVM. Ir vėliau aktas kaip galiojantis buvo patvirtintas paties atsakovo veiksmais, dalį skolos apmokant 2013-06-04 ir 2013-08-22 banko pavedimais po 1000 litų, ir 2013.11.07, 2014.01.23, 2014.03.07, 2014.05.29 bei 2014.07.11 banko pavedimais po 500 litų iš viso liko neapmokėta 21048,30 Lt su PVM (Eur 6096,01).
Tik remiantis atsakovo neapibrėžtais, netiksliais, keičiamais paaiškinimais, nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje teismas padarė išvadas, kad neva buvo ekonominis spaudimas, ar kad tai buvo vienintelis atsakovo pragyvenimo šaltinius.
Priešingai, šioje byloje atsakovas S. Z. duodamas paaiškinimus buvo nurodęs, kad pirko prekes ir iš kitų asmenų, taip pat ir iš Lenkijos kitų įmonių.
Teismui nenustačius tokių įrodymų ir aplinkybių, kad sudarytas ir pasirašytas, bei vėliau vykdytas 2013-07-31 tarpusavio skolų suderinimo aktas buvus ekonominiam spaudimui ar esant vieninteliam atsakovo pragyvenimo šaltiniui, bei atsakovui nepareiškus reikalavimo pripažinti dokumentą negaliojančiu, teismas turėjo vadovautis kartu su byloje UAB "SAMALITA" pateiktu ieškovo ir atsakovo buhalterinės apskaitos Skolų apyvartos žiniaraščiu (2001.01.01-2014.12.31) pateiktais duomenims ir nustatyti aplinkybes, kurių beje atsakovas ir neginčijo, kad jam buvo pateiktos prekės ir už jas buvo susidaręs įsiskolinimas, kurio tiesiogiai pačiam ieškovui UAB "SAMALITA" atsakovas neapmokėjo.
13.2. Teismas sprendime nurodė, kad pats ištyrė ieškovo pateiktas sąskaitas ir nustatė, kad įvertinus visas sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, darytina išvada, jog atsakovas yra pilnai apmokėjęs už jam pateiktas prekes ir yra susidariusi 7257,95 Lt permoka.
Teismo sprendime pateikiamas neteisingas ir nepagrįstas teismo tarp šalių buvusios apyvartos skaičiavimas, kur pats teismas remiasi ne UAB "SAMALITA" 2013-07-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu, o buhalterinės apskaitos Skolų apyvartos žiniaraščiu (2001.01.01-2014.12.31).
Teismas pateikė skaičiavimus, kurie neatitinka byloje esančių dokumentų ir juose nurodytų duomenų.
Teismas, remdamasis buhalterinės apskaitos Skolų apyvartos žiniaraščiu (2001.01.01-2014.12.31)nurodė, kad neva už visą šalių neginčijamą pateiktą kosmetikos prekių kiekį susidarė 152 894,31 Lt suma. Taip pat teismas nurodė, kad nustatė, kad buvo taikytos 95 Lt ir 734 Lt nuolaidos (2008-09-26 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-10-29 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 140,76 Lt užskaita (2010.12.31 žiniaraščio „SATSUZS“).
Kokiu pagrindu teismas nusprendė iš ieškovo pateiktos visos 152894,31 Lt sumos dar kartą pakartotinai atimti šias 95 Lt ir 734 Lt nuolaidų ir 140,76 Lt užskaitos sumas, sprendime nenurodyta. Pažymėtina, kad UAB "SAMALITA" buhalterinės apskaitos programa parengiant Skolų apyvartos žiniaraštį (2001.01.01-2014.12.31), jau buvo įvertinusi ir atėmusi iš bendros apskaitytų patiektų atsakovui prekių 153 864,07 Lt apskaitytos sumos nurodytas nuolaidų ir užskaitų sumas. Pagrindo pačiam teismui dar kartą minusuoti iš pateiktų prekių sumos nurodytas nuolaidas ir užskaitas nebuvo.
Dėl ko pateikti teismo skaičiavimai ir ištirtas neva atsakovo permokos 7 257,95 Lt civilinėje byloje Nr. e2-669-848/2016 dydis buvo apskaičiuotas ir teismo nurodytas akivaizdžiai neteisingai.
Apskaitytas ir su nuolaidomis bei užskaitomis prekių atsakovui pateiktas kiekis ieškovo pagal Skolų apyvartos žiniaraštį (2001.01.01-2014.12.31) sudarė 152 894,31 Lt sumą, iš kurių iš atsakovo pavedimais gautas per visą laikotarpį apmokėjimas sudarė tik 131 846,01 Lt, ko pagrindu laikytina, kad pagal Skolų apyvartos žiniaraštį (2001.01.01-2014.12.31) pagrįstai buvo apskaityta atsakovo skola ieškovui 21048,30 Lt sumai arba 6096,01 Eur.
Motyvų, kurių pagrindu teismas ištyrė ir nurodė kitokias sumas sprendime nurodyta nebuvo.
Dėl šių priežasčių ir teismo padarytos išvados sprendime, kad byloje esantys įrodymai parodo, jog 2013-07-31 tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytas skolos dydis neatitinka tikrovės, nes buvo užfiksuotas neatsižvelgus į visą atsiskaitymų apimtį, ir toks aktas neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių pasekmių, kas reiškia ieškovo teisės tik į tikrąjį skolos dydį pripažinimą, laikytinos nepagrįstomis ir naikintinomis.
- .Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą apie į ieškovės sąskaitą 2009-05-08 pervestus 447,01 Lt (2009-05-08 Swedbank nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus). Atsakovas suklaidino teismą teigdamas, kad šis pavedimas padarytas šalių sutartinių santykių metu ir už S. Z. prievolės už gautas prekes. Pačiame banko kvite mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama: „S. Z. PAŽ 7, Prekybinės pajamos, kvitai (duomenys neskelbtini)“, o tai reiškia, kad šį pavedimą S. Z. padarė ne vykdydamas savo lėšų pervedimą, tačiau įnešdamas mokėjimus į ieškovo banko sąskaitą už kitų klientų -- V. B.-J., pagal UAB „Samalita“ 2009-04-28 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), J. D., pagal UAB „Samalita“ 2009-04-23 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir direktorės S. V., pagal UAB „Samalita“ 2009-04-15 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedami). Pats S. Z. veikė UAB „Samalita“ vardu, pasirašė kvitus kaip „marketingo specialistas“, ir paėmęs lėšas grynais pinigais iš klientų įnešė sumas viso 447,01 Lt į UAB „Samalita“ banko sąskaitą. UAB „Samalita“ šias lėšas apskaitė kaip nurodytų asmenų įsiskolinimų sudengimą, dėl ko šių įrašų nefiksuota UAB "SAMALITA" buhalterinės apskaitos Skolų apyvartos žiniaraštyje (2001.01.01-2014.12.31) atsakovo atžvilgiu.
13.4.Teismas įvertinęs tik paties atsakovo paaiškinimus byloje nustatė, kad atsakovas su ieškove prekybos klausimais bendravo visada kontaktuodamas tik su ieškovės vadovu S. M. tiesiogiai - jam siųsdavo užsakymus dėl prekių pateikimo, prekes ir sąskaitas faktūras atsakovui pristatydavo S. M., jam nėra žinoma ar Lietuvoje yra įmonės ofisas, S. M. santykiuose su atsakovu buvo vienintelis įmonės atstovas, todėl pinigų pervedimas į S. M. sąskaitą jam nekėlė jokių abejonių, juolab jis tai darydavo jo nurodymu ir būdamas finansiškai nuo jo priklausomas. Atsakovo duoti parodymai laikytini neišsamiais, netiksliais ir neteisingais, todėl teismas negalėjo jais vadovautis ir jų pagrindu priimti teisingą sprendimą.
Šioje byloje atsakovas S. Z. duodamas paaiškinimus buvo taip pat nurodęs, kad pirko prekes ir iš kitų asmenų, taip pat ir iš Lenkijos kitų įmonių.
Šių duomenų ieškovas ir jo atstovas reikšdamas ieškinį pirmosios instancijos teismo metu neturėjo ir teismui pateikti negalėjo. Gavęs teismo sprendimą ieškovo atstovas dar kartą kreipėsi į trečiąjį asmenį S. M. nurodydamas, kokius paaiškinimus davė atsakovas S. Z. ir kad tokių neteisingų paaiškinimų teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį. Trečiasis asmuo S. M. kreipėsi į įmonę Lumex SP.Z O.O, adresas (duomenys neskelbtini), kuri tik 2016 m. liepos mėnesį pateikė turimą medžiagą ir susirašinėjimą elektroniniais laiškais su atsakovu S. Z. ir jo sutuoktine, taip pat sąskaitas ir kitus finansinius duomenis. Trečiasis asmuo S. M. taip pat nurodė, kad būtent pastarajam perkant ir pristatant prekes iš įmonės Lumex SP.Z O.O, buvo susidaręs įsiskolinimas, kurį atsakovas S. Z. apmokėdavo kaip skolos gražinimą, ir kad tai nėra niekaip susiję su atsiskaitymu už prekes, kurias atsakovas S. Z. gavo iš UAB "SAMALITA".
13.5.Byloje buvo nustatyti duomenys, kad įsiskolinimas ieškovui atsirado po 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio laikotarpio, kada S. Z. nereguliariai gražindavo darant pavedimus S. M. skolą per banką, lyginant su laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio, kai S. Z. dideliais kiekiais pradėjo pirkti iš UAB SAMALITA parduodamų kosmetikos gaminių pagal 2011-04-21 PVM sąskaitą-faktūrą S AM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-01 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-20 PVM sąskaitą- faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), ko pagrindu atsirado įsiskolinimas, kurį prašo priteisti ieškovas. Teismas dėl šių aplinkybių atmetimo 2016-06-08 sprendimu jokių motyvų neišdėstė ir dėl jų nepasisakė.
Šių duomenų ir aplinkybių ieškovas ar jo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo, kadangi jos buvo žinomos tik trečiajam asmeniui ir atsakovui, tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik vėliau, teismui priėmus sprendimą (CPK 314 straipsnis).
13.6.Byloje nenustatyta aplinkybių, kad UAB "SAMALITA" būtų patvirtinusi įvykdymą kitu nei pagal sudarytos 2008-09-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1 punkto sąlygas būdu. Atsiskaitymo kitu būdu - apmokant ne į įmonės UAB "SAMALITA" sąskaitą banke ieškovas nėra nei nurodęs, nei atsakovui patvirtinęs (CK 6.44 straipsnis).
13.7.Pagal CPK 276 str. rašymo sprendime apsirikimais laikytini - aiškios aritmetinės ar kitokios klaidos, kurios nekeičia sprendimo esmės, tai yra klaidos neteisingai nurodžius vardus ar pavardes, valiutą, sąskaitos numerį, juridinių asmenų pavadinimus, skaičiavimo suklydimai, įrašai kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu dėl aritmetinių veiksmų atlikimo ar rašant (spausdinant tekstą, praleidus skaičių) ar kitokie klaidingi įrašai. Iš esmės sprendimo turinį pakeisti draudžiama.
Laikytina, kad pagal 2016-06-08 teismo sprendimą byloje priteista atsakovo naudai 660 Eur bylinėjimosi išlaidų nebuvo, o priėmus 2016-06-16 nutartį, jos atsiranda, ir taip iš esmės keičiama sprendimo esmė. Tuo būdu toks rašymo klaidų taisymas nepripažintinas rašymo apsirikimu dėl klaidos ir tokia nutartis laikytina neteisėta bei naikintina.
Atsakovas S. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nėra pagrindo, kad kartu su apeliaciniu skundu būtų pateikti ir vertinami ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškinys ir ieškovo elgesys byloje yra nesąžiningi, ieškovas nuo proceso pradžios piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), nenurodė visų reikšmingų bylos aplinkybių, net šalių sudarytos sutarties, rėmėsi tik fragmentiniais duomenimis. Trečiasis asmuo S. M. yra ieškovo UAB „Samalita“ ir įmonės Lumex savininkas. Dalyvaudamas byloje, trečiasis asmuo ne tik galėjo pateikti išsamius paaiškinimus, nurodyti tariamos asmeninės atsakovo skolos jam pagrindą ir dydį, bet ir jo dispozicijoje buvusius su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus, bet to nepadarė, tik nurodė , jog tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teikėjo ir kredito gavėjo santykiai. Jam (atsakovui) nėra nieko žinoma apie įmonės Lumex sąskaitas jam ar tariamus mokėjimus už jį įmonei Lumex. Ieškovo pateiktuose kvituose (pateiktuose kartu su apeliaciniu skundu) nėra nurodyti jų numeriai, sumos sąskaitose ir kvituose nurodytos litais, nei viename nėra jo (atsakovo) parašo.
Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas turėjo pareikšti reikalavimą dėl šalių 2013-07-31 skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu. Teismų praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi pateikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Skolų suderinimo aktai nėra laikomi sandoriais, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria, todėl jų nebūtina pripažinti negaliojančiais.
Trečiasis asmuo S. M., ginčydamas atsakovo atsiskaitymą per jį, tariamą atsakovo skolą jam, ne tik nepateikė jokios skolos įrodymų, bet ir nenurodė jos dydžio. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti trečiuoju asmeniu S. M., žinojo jį esant realiai vieninteliu ieškovo akcininku, savininku ir darbuotoju.
Trečiasis asmuo S. M. atsiliepime, kuriuo prisideda prie atsakovo UAB „Samalita“ apeliacinio skundo, nurodo, jog palaiko pilna apimtimi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Taip pat nurodo, jog teismas turi prijungti naujus rašytinius įrodymus, kurie gauti tik 2016 m. birželio ir liepos mėn., patvirtinantys apeliacinio skundo argumentus ir pagrindus naikinti nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl susidariusių skolų pagal tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. 2008-09-03 tarp UAB „Samalita“, atstovaujamos vadovo S. M., ir S. Z. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.123-125). Sutartimi ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis (6. 305 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas savo reikalavimus grindžia ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pagal pateiktais atsakovo kosmetikos gaminių 2011-02-22 ir 2011-06-08 užsakymais, 2011-04-21 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-01 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-20 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu susidarė 21 048,30 litų su PVM (6096,01 Eur) įsiskolinimas, 2013-07-31 UAB „Samalita“ ir S. Z. pasirašytų tarpusavio skolų suderinimo aktu 25 548,30 Lt sumai.
Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai išaiškino, jog tarpusavio atsiskaitymo aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus.
Atsakovas S. Z. nesutiko su tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytu skolos dydžiu ir teikė įrodymus, kuriais siekė įrodyti skolos nebuvimą.
Teismas teisingai sprendė, jog būtina vertinti viso sutartinio laikotarpio metu vykusį prekių pateikimą ir atsiskaitymą už jas. Teismas nustatė, jog ieškovė atsakovui pateikė kosmetikos prekių už 152 894,31 Lt. Tiektoms prekėms pritaikius 95 Lt ir 734 Lt nuolaidą (2008-09-26 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-10-29 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr. (duomenys neskelbtini)) už prekes ieškovui mokėtina suma sudarė 152 065,31 Lt. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
Teismas sprendė, jog atsakovas ieškovui už prekes sumokėjęs 131 846,01 Lt, nes Skolų apyvartos žiniaraštyje nurodyta ši suma apskaičiuota su ieškovo padarytomis nuolaidomis prekėms – 95 Lt., 734 Lt ir 140,76 Lt užskaitomis. Bet pirmosios instancijos teismas dar kartą iš 131 846, 01 Lt sumos atėmė minėtas nuolaidas ir sprendė, jog atsakovas ieškovui turėjęs sumokėti 130 876, 25 Lt. Tokia teismo nuostata yra klaidinga, ieškovas atsakovui turėjęs sumokėti 131 846, 01 Lt.
Atsakovas įrodė, jog 2009-05-08 bankiniu pavedimu dar yra sumokėjęs į ieškovo sąskaitą 447,01 Lt, todėl viso atsakovas į ieškovo sąskaitą yra pervedęs 132 293, 02 Lt (131 846,01 + 447,01=132 323,26 Lt).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas už dalį prekių sumokėjo pervesdamas į trečiojo asmens S. M. asmeninę sąskaitą 28 000 Lt. S. M., kuris yra ieškovo vienintelis akcininkas ir darbuotojas, neneigė, jog minėta pinigų suma yra gauta jo asmeninėje sąskaitoje. Bet jis teigia, jog tai yra asmeninė atsakovo skola jam. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, jog jis yra atsakovo kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas trečiajam asmeniui pervesdamas 28 000 Lt sumokėjo už ieškovo pateiktas prekes.
Išvadoje, atsakovas ieškovui už pateiktas prekes sumokėjęs 160 293, 02 Lt, t.y. 8227, 71 Lt daugiau nei turėjo sumokėti. Atsakovas, kuriam teismo sprendimu priteista 7 257,95 Lt ( 2102, 05 Eur) permoka, pirmosios instancijos sprendimo neskundė.
Teisėjų kolegija 16 – 19 punktuose išdėstė aplinkybes, kuriomis patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, kad atsakovas ieškovui už pateiktas prekes sumokėjęs pilnai, dar ir 8 227, 71 Lt (2102,05 Eur) permokėjęs.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjęs naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti ir jais vadovautis nagrinėjant apeliacinį skundą. Ieškovas nurodęs, jog jis negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti prašomų prijungti naujų įrodymų, kadangi jam apie juos nebuvo žinoma, apie juos žinojo tik trečiasis asmuo S. M. ir atsakovas. Kolegija ieškovo pateiktų naujų įrodymų nepriėmė, kadangi ieškovas UAB „Samalita“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu yra trečiasis asmuo S. M., galėjo juos pateikti pirmosios instancijos teisme, bet to nepadarė. Trečiasis asmuo, kuris apeliacinį skundą pasirašė kaip įmonės vadovas, žinojo apie tų įrodymų egzistavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui. Ir būtinybė pateikti naujus įrodymus neatsirado.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2016-06-08 Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-669-848/2016, t.y. šios civilinės bylos, rezoliucinėje dalyje nurodant: priteisti iš ieškovės UAB „Samalita“, įm. kodas 300597071, buveinė (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, atsakovo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ši nutartis yra 2016-06-08 Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-669-848/2016 dalis.
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Samalita“ dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo UAB „Samalita“ atskirąjį skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Dėl ko nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Atsakovas S. Z. apeliacinėje instancijoje turėjo 337 Eur išlaidų (300 Eur advokato pagalbai apmokėti, 37 Eur dėl procesinių dokumentų vertimų iš kitos kalbos), kurios atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Samalita“ , įmonės kodas 300597071, 337 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Galina Blaževič
Leonas Jachimavičius
Arvydas Žibas Vardaitis Pavardaitis