Nuorašas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Teresėlės Kazlauskienės,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo Ž. J. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d.,178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskiriant jam subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.  

Bausmės pradžia: 2009-06-21. Bausmės pabaiga: 2012-06-21. 2/3 paskirtosios bausmės Ž. J. atliko 2011-06-21.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų teikimo dėl Ž. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis Ž. J. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir patenkinti Vilniaus pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Pažymi, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis buvo skatintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nesutinka su teismo išvada, kad jo elgesys laisvėje rodo jo asmenybės kryptingumą į nusikalstamą gyvenimo būdą, kadangi visus tris kartus, kuomet buvo paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo laikotarpius išbuvo be priekaištų. Mano, kad tai, jog jis buvo 8 kartus teistas, negali nusakyti, kaip gyvens toliau. Atsižvelgęs į jo asmenybę, teismas jam skyrė atitinkamą bausmę, tačiau tai, pasak pareiškėjo, neturėtų turėti didelės įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nurodo, kad yra apsisprendęs pakeisti gyvenimo būdą, daugiau nenusižengti moralės normoms. Tokius ketinimus, pasak pareiškėjo, rodo jo elgesys pataisos namuose, kur dirbo, lankė kursus, stengdamasis adaptuotis į normalų gyvenimą. Pareiškėjas mano, kad teismas šališkai įvertino klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, savo sprendime išdėstydamas tik neigiamai jį charakterizuojančius duomenis. Teigia, kad jis yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą ir pateisinti teismo bei visuomenės pasitikėjimą. 

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo Ž. J. skundą atmesti.

Nuteistojo Ž. J. skundas atmestinas.

Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. nuostatas, teismas gali, o ne privalo, priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Kaip matyti iš pataisos namų administracijos teismui pateiktos asmens bylos ir teikimo medžiagos, nuteistasis Ž. J. formaliai atitinka LR BVK 157 str. nurodytus kriterijus: laikomas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, raštu įsipareigojęs įrodyti savo doru elgesiu ir stropiu darbu pasitaisymą, dalyvavo lygtinai  paleidžiamų į laisvę asmenų socialinės integracijos programoje, formaliai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

Tačiau klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t.y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.

Analizuojant nuteistojo Ž. J. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, jog pataisos namų administracija kreipėsi į teismą su teikimu dėl Ž. J. lygtinio paleidimo, vadovaudamasi įstatymo normomis. Tai yra pataisos įstaigos pareiga - nuteistasis Ž. J. formaliai atitiko sąlygas, numatytas LR BVK 157 str. 3 d. 3 p. Tačiau Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į ankstesnių teistumų skaičių, nusikalstamų veikų pakartotinumą po jam 3 kartus taikyto lygtinio paleidimo, neatliktos bausmės terminą, mano, kad nuteistajam Ž. J. taikyti lygtinį paleidimą yra netikslinga.

Iš teismui pateiktos nuteistąjį Ž. J. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad pastarasis Vilniaus pataisos namuose įdarbintas laidų rūšiuotoju, turi statybų betonuotojo, suvirintojo specialybes, pagal vykdomuosius dokumentus iš priteistos 527,40 Lt sumos yra atlyginęs 279,14 Lt (asmens byla, II dalis, b. l. 187, 189; teikimo medžiaga, b. l. 2, 5). Pataisos namų administracija, nuteistąjį Ž. J. charakterizuoja patenkinamai.

Iš teismui pateiktos nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, nustatyto režimo reikalavimų nepažeidė, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nebuvo ir skatintas. Ž. J. buvo skatintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo metu, o ne teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu, pažymint ir tai, kad šioje įstaigoje pastarasis buvo padaręs ir drausmės pažeidimą (asmens byla, II dalis, b. l. 58, 79).

Priešingai nei mano pareiškėjas, apylinkės teismas spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad lygtinis paleidimas Ž. J. ne kartą buvo taikytas, tačiau pastarasis jam parodyto pasitikėjimo, nepateisino, nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė, sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu Ž. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo teistumus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Ž. J. rašytinis įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys tėra deklaratyvus ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog pastarasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Reikia pažymėti ir tai, kad nuteistajam dar yra likusi ir pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis. Todėl Ž. J. paleidus iš pataisos įstaigos lygtinai, kaip ir nurodoma skundžiamoje nutartyje, bausmės tikslai, kurių vienas yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, išties nebus pasiekti (LR BK 41 str. 2 d.).

Skundo teiginys, jog teismas, savo sprendimą pagrįsdamas tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiais duomenimis, buvo šališkas, yra nepagrįstas, paremtas subjektyvia pareiškėjo nuomone. Spręsdamas Ž. J. lygtinio paleidimo klausimą, pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo Ž. J. skundą nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi LR BVK 157 str., BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo Ž. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                       Audronė Kartanienė

Teisėjai                                                                                                                                        Arūnas Kisielius

                                                                                                              Teresėlė Kazlauskienė

Nuorašas tikras :

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                       Audronė Kartanienė