Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-176-1009/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02481-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                           1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 6.1; 21.9.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. U.,

insitucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Arūnui Skučui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas 

n u s t a t ė :

D. U., atlikdamas darbdavio MB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens funkcijas, nuo 2020 m. spalio 21 d. 9 val. 53 min., iki 2020 m. spalio 27 d. 10.30 val. statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune leido dirbti  nelegaliai  J. S. apdailininku, MB (duomenys neskelbtini) naudai sukuriant pridėtinę vertę. D. U. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią. D. U., atlikdamas darbdavio įgalioto asmens – įmonės vadovo funkcijas, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija D. U. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. U. kaltu neprisipažino, paaiškino, jog J. S. nepažįsta, jo jokiems darbams nesamdė. Su MB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 1 d. buvo sudaręs rangos sutartį dėl laiptinės apdailos darbų (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau dažymo darbus atliko tik lapkričio mėnesį. Nors sutartyje buvo sutarta ne tik dėl laiptinės dažymo, bet ir dėl kitų darbų, tačiau jų nedarė.

Liudytojas J. S. parodė, kad jokių darbų (duomenys neskelbtini), Kaune, neatliko, tiesiog buvo ten nuėjęs pasižiūrėti ir pasimokyti kaip reikia susukti gipso kartoną, glaistyti. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), o buvo atvykęs pažiūrėti atliktų darbų prie zoologijos sodo, kuris nėra greta jo namų.

Liudytojas  D. R. parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. buvo sudaręs rangos sutartį dėl laiptinės apdailos darbų (duomenys neskelbtini), Kaune, su MB (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. U., tačiau dažymo darbus jis atliko tik lapkričio mėnesį, o ne spalio. Nors sutartyje buvo sutarta ne tik dėl laiptinės dažymo, bet ir dėl kitų darbų, tačiau D. U. tik dažė laiptinę.

Nors D. U. kaltu neprisipažino, tačiau jo padarytas administracinis nusižengimas  teisme ištirtais įrodymais, o būtent: 2020 m. gruodžio 23 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1 nelegalaus darbo tyrimo aktu, iš kurio matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. 1, Kaune, laiptinėje rastas dirbantis asmuo, kuris glaistė sienas, surinkinėjo aliuminius kampus ir aiškino, jog dirba savaitę laiko, samdė G., dirba už maistą. Kaip paaiškėjo tai buvo J. S. (b. l. 2-4). Tokie patys duomenys užfiksuoti ir pateiktame vaizdo įraše (b. l. 20), foto lentelėse užfiksuotas dirbantis J. S. (b. l. 5-7). VSDFV duomenimis J. S. nedirba (b. l. 8), individualia veikla neužsiima (b. l. 9). D. R. paaiškinime nurodė, kad su MB (duomenys neskelbtini) sutarė dėl laiptinės remonto darbų: glaistymo, paruošimo ir dažymo. Sienos jau buvo nutinkuotos. Darbus laptinėje nuo 2020 m. spalio 1 d. galėjo atlikti tik MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš darbų rangos sutarties matyti, kad ji sudaryta 2020 m. spalio 1 d. tarp MB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini). Sutarta atlikti tokius vidaus laiptinės darbus: paruošiamieji darbai, tinkavimas, glaistymas, dažymas, kt. pagal poreikį. Darbų pradžia nuo sutarties pasirašymo, planuojama pabaiga 2020 m. gruodžio 21 d. sutarties 3.2 punkte numatyta, kad Rangovas (šiuo atveju MB (duomenys neskelbtini)) medžiagų tiekimo ir rangos darbams turi teisę pasitelkti subrangovus ar kitus trečiuosius asmenis, kurie atliks darbus (b. l. 14-15).

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant administracinio proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, kad D. U. leido J. S. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią.

Teismas D. U. ir D. R. parodymus, kad D. U. pradėjo darbus vėliau nei numatyta sutartyje, kad MB (duomenys neskelbtini) atliko tik laiptinės dažymo darbus vertina kritiškai, nes tai prieštarauja kitiems įrodymams, o būtent iš 2020 m. spalio 1 d. rangos sutarties matyti, kad buvo sutarta ne tik dėl laiptinės dažymo darbų, bet ir dėl glaistymo darbų, o 2020 m. spalio 21 J. S. kaip tik ir glaistė laiptinę. Be to, nors tiek D. U., tiek D. R. teigė, kad darbus MB (duomenys neskelbtini) atliko užsakovo medžiagomis, tačiau iš sutarties 3.2 punkto matyti, kad Rangovas (šiuo atveju MB (duomenys neskelbtini)) medžiagų tiekimo ir rangos darbams turi teisę pasitelkti subrangovus ar kitus trečiuosius asmenis, kurie atliks darbus o iš pateiktų krovinių važtaraščių matyti, kad jokie dažai pristatyti į statybvietę nebuvo, o tai, kad buvo atvežtas silikonininis tinkas nepatvirtina aplinkybių, kad jis buvo skirtas būtent MB (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas kritiškai vertina J. S. parodymus teisme, kad jis buvo atvykęs į statybvietę pasimokyti, nes nuo jo namų iki statybvietės daugiau nei 8 kilometrai, be to, J. S. rastas dirbantis glaistymo ir šlifavimo darbus, dėvintis darbo drabužius, davė pirminius paaiškinimus, jog dirba jau savaitė laiko, kuriuos teismas laiko patikimais. Be to, iš viešai internete skelbiamų duomenų matyti, kad J. S. pasiskelbęs, kad atlieka apdailos ir dekoravimo darbus, o tai reiškia, kad jis tokius darbus atlikti moka. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad būtų nelogiška ir neprotinga, kad darbus po rangos sutarties sudarymo atliktų kokia nors kita įmonė, o bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiausia MB (duomenys neskelbtini) turėjo būti atlikti laiptinės vidaus apdailos paruošiamuosius ir glaistymo darbus, kas, natūralu, kad užtruko laike po 2020 m. spalio 1 d., todėl ir buvo atliekami 2020 m. spalio 21 d., 27 dienomis, o tik vėliau laiptinė buvo dažoma. Pažymėtina ir tai, kad D. U. pateiktose išklotinėse pateikti duomenys tik apie išeinančius skambučius, kai kurie telefono numeriai nenurodomi,  todėl akivaizdu, kad pateikti ne visi duomenys

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

DK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Taigi D. U. veika pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai,  administracinį nusižengimą jis padarė tiesiogine tyčia.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 

D. U. turi vieną galiojančių administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir  sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. U. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, jos dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą. 

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20127036299.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Sigita Kazlauskienė