Civilinė byla Nr. e2-6933-892/2019
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01810-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.6.6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės L. D. 5697,71 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 128 Eur žyminį mokestį.
2. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai įstatymo numatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl to yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
3. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-01-28 (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Ford Kuga, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo E. R. kaltės. Įvykio metu automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – atsakovė L. D.. Sutarties 1.5.2.5 punkte numatyta, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 11 395,41 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Ford Kuga, valst Nr. PF-FA1709 sugadinimus. Atsakovei pranešta apie žalos atlyginimą, ji buvo raginama atlyginti žalą.
5. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytą sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 24 d.) 62 punktas numato, kad draudėjui neįvykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. N-47 Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. birželio 19 d.) 36 punktas numato, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka; 38 punktas numato, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką; 39 punktas numato, kad padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
6. Atsakovė, neinformuodama draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, pažeidė sutarties sąlygas, todėl jai kyla prievolė grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų atlyginęs žalą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5697,71 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.
7. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš jos priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Patenkinus ieškinį, iš atsakovėd ieškovu priteistina 128,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio)-(CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259, 262, 265, 285 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 5697,71 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 71 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Ieva Pluirienė