Civilinė byla Nr. e2-191-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.9.2; 3.4.3.11; 3.3.1.17; 3.1.7.6  

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prašymas skirti baudą likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ šios bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kontmena“ teismo prašė skirti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Laugina“ baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-611-390/2022 nevykdymo iki jos įvykdymo dienos pareiškėjos UAB „Kontmena“ naudai, nustatant, kad bauda yra išieškoma iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui nustatytų išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-611-390/2022 UAB „Kontmena“ naudai iš LUAB „Laugina“ priteista 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas atlyginant iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Pareiškėja UAB „Kontmena“ prašė atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus įvykdyti šią teismo nutartį geruoju, tačiau jis nesutiko. Atsisakymo vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą argumentai neturi teisinės reikšmės ir yra nepagrįsti. Kitu būdu apginti savo teisių UAB „Kontmena“ neturi, kadangi pagal šiuo metu suformuotą ir galiojančią teismo praktiką, priverstinis teismo sprendimo vykdymas (išieškojimas) iš bankrutuojančios įmonės nėra galimas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Kontmena” prašymo dėl baudos skyrimo LUAB „Laugina“ netenkino, priteisė iš pareiškėjos UAB „Kontmena” 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų LUAB „Laugina“.

4.       Teismas nurodė, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) (CPK 1 straipsnio 1 dalis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). JANĮ nėra reglamentuojami atvejai dėl baudos skyrimo už teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistos piniginės lėšos iš likviduojamos dėl bankroto įmonės administravimo lėšų, nevykdymą, todėl šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

5.       Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto prašymo turinio matyti, jog jis yra argumentuojamas tuo, kad nemokumo administratorius nevykdo teismo procesinio sprendimo, kuriuo pareiškėjos naudai yra priteistos piniginės lėšos iš likviduojamos dėl bankroto įmonės administravimo lėšų, ir tuo pagrindu siekia, jog likviduojamai įmonei būtų paskirta bauda, kaip tą reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Tačiau CPK taip pat nėra įtvirtinti atvejai, kurie tiesiogiai reglamentuotų baudų skyrimą už teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistos piniginės lėšos iš likviduojamos dėl bankroto įmonės administravimo lėšų, nevykdymą. CPK 771 straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, todėl ir CPK 771 straipsnio norma negali būti taikoma ginčo santykiams. Be to, CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik pirmiau nurodytų sprendimų neįvykdymo atveju. Specialiųjų teisės normų negalima taikyti analogijos būdu, nurodyto straipsnio norma neskirta sutartinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo ir netesybų dydžio klausimams spręsti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

6.       Teismas konstatavo, kad kitų CPK VI dalyje ir JANĮ atvejų, reglamentuojančių baudos skyrimą skolininkei, nevykdančiai teismo procesinio sprendimo dėl priteistų piniginių sumų, numatyta nėra, todėl pareiškėjos prašymo jame nurodytais argumentais nėra pagrindo tenkinti. Netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl baudos skyrimo, teismas atsakovei iš pareiškėjos priteisė jos turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Pareiškėja UAB „Kontmena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      UAB „Kontmena“ prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius piktybiškai nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, nors bendrove? turi piniginiu? lėšų. Pinigines lėšas nemokumo administratorius leidžia savo nuožiūra, neatsiskaitydamas kreditoriams bei pasinaudodamas tuo, kad pagal šiuo metu suformuota? ir galiojančia? teismo praktika?, priverstinis teismo sprendimo vykdymas (išieškojimas) iš bankrutuojančios įmonės nėra galimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad jeigu nemokus juridinis asmuo nors turi piniginiu? lėšų, tačiau nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto po bankroto bylos iškėlimo, tai tokia situacija yra normali ir, anot teismo, dėl to nieko padaryti negalima.

7.2.                      Tokia teismo nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes yra nemotyvuota (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Iš skundžiamos nutarties vertinimo galima sutikti, kad joje yra motyvai, tačiau neatsakyta i? esmini? iškelta? klausima?.

7.3.                      Vykdydamas teisini? santykiu? kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytina? ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis). CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios JANI? nuostatos. JANI? 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANI? 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo byla? iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti byla? teismo posėdyje. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymu? leidėjas sieke? įdiegti teisinio reguliavimo priemones, kurios leistu? mažinti teismo išlaidas bei užtikrintu? išsamios informacijos apie juridini? asmenį sukaupimą ir analize?, taip pat užtikrintu? procesu? koncentruotumą ir spartesni? nemokumo bylu? nagrinėjimą. JANI? 31 straipsnis reglamentuoja ginčus nemokumo proceso metu ir numato, kad nagrinėjant nemokumo proceso dalyviu? (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitu? dalyvaujančiu? byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui. Taigi dėl nemokumo administratoriaus neveikimo – teismo sprendimo iš bankrutuojančio įmonės administravimo išlaidų atlyginti pareiškėjai priteistas sumas nevykdymo – pateiktas prašymas teismingas teismui.

7.4.                      Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačiu? asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtu? veiksmu? (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai). Šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi nevykdė teisingumo, nes netaikė teisės.

7.5.                      Jeigu teismas manė, kad CPK VI dalyje ir JANI? atveju?, reglamentuojančiu? baudos skyrimą skolininkei, nevykdančiai teismo procesinio sprendimo dėl priteistu? piniginiu? sumų, numatyta nėra, tai teisinės sankcijos yra numatytos kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnis numato, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padare? baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Šiuo atveju egzistuoja šios nusikalstamos veikos formalieji požymiai bendrovės veiksmuose (neveikime). Yra formaliųjų BK 228 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiu?. Apie bet kuri? iš aukščiau nurodytu? atveju? teismas praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis) ir išnagrinėja civiline? byla? iš esmės arba ja? sustabdo (CPK 300 straipsnio 2 dalis). Neradęs pareiškėjos teisei apginti reikiamos teisės normos ir dėl to neišnagrinėjęs prašymo is? esmės, teismas pažeidė konstitucini? reguliavimą, iš esmės pakirto pareiškėjos pasitikėjimą valstybe ir teise.

7.6.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ginčo klausimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas i? tai, ar šaliu? procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kuriu? susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas buvo atmestas ne todėl, kad jis buvo nepagrįstas, o dėl to, jog CPK VI dalyje ir JANI? nėra numatyta atvejų, reglamentuojančiu? baudos skyrimą skolininkei, nevykdančiai teismo procesinio sprendimo dėl priteistu? piniginiu? sumų. Teismas privalėjo atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidu? atlyginimo.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, prašo apeliacinį procesą nutraukti; o jeigu procesas nebūtų nutrauktas, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pagal bendrąsias CPK įtvirtintas teismo nuobaudų skyrimo taisykles matyti, kad nutartys dėl teismo nuobaudų skyrimo pagal CPK yra neskundžiamos (CPK 104, 105 straipsniai) arba gali būti skundžiamos tik tų asmenų, kuriems nuobauda yra paskirta (CPK 107, 109 straipsniai). Skundžiama teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu.

8.2.                      Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai nėra išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šiuo atveju teismas išnagrinėjo prašymą ir, nenustatęs teisinio pagrindo tenkinti prašymą, jį atmetė. Net jei teismas būtų detaliai išanalizavęs visas apeliantės nurodomas faktines aplinkybes, tai nepaverstų jos prašymo labiau teisiškai pagrįstu.

8.3.                      Priešingai nei teigia apeliantė, taikant teisę teismas atmetė jos prašymą. Dėl pareiškėjos veiksmų nemokumo administratorius negali vykdyti turto pardavimo ilgą laiką. Tą yra konstatavęs ne vienas teismas.

8.4.                      Apeliantės prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės, prašymas atmestas dėl to, kad jis buvo teisiškai nepagrįstas. Teiginiai, kad pareiškėja negalėjo numatyti, jog, netenkinus prašymo, iš jos nebus priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįsti ir teisiškai reikšmingi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas skirti baudą LUAB „Laugina“ ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl nustatytų aplinkybių

12.       Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų atstatydinus nemokumo administratorių Vidmantą Rutkauską, nauju nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Krupavičius.

13.       Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-611-390/2022 UAB „Kontmena“ priteista 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš LUAB „Laugina“, jas atlyginant iš administravimo išlaidoms skirtu? lėšų.

14.       Pareiškėja UAB „Kontmena“ 2022 m. lapkričio 17 d. raštu kreipėsi į LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių, kuriuo, be kita ko, prašė per vieną darbo dieną nuo šio prašymo išsiuntimo dienos pervesti į jos atsiskaitomąją banko sąskaitą 3 200 Eur sumą, t. y. tiek, kiek priteista Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-611-390/2022.

15.       Atsakovė LUAB „Laugina“ 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 22/54 informavo, kad pareiškėja už trukdymą ir piktnaudžiavimą LUAB „Laugina“ bankroto byloje yra gavusi 14 876 Eur baudų. LUAB „Laugina“ šiuo metu neturi lėšų, kad galėtų padengti visas iš administravimo išlaidų mokėtinas sumas. Tai, kad bankroto proceso metu turimų išlaidų mokėjimas yra iš esmės apsunktinas, konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje. Dėl to atsakinga yra pati pareiškėja, kuri ne kartą bausta už trukdymą ir dėl kurios veiksmų ilgą laiką negali prasidėti turto pardavimas. Pareiškėjos skola įmonei yra didesnė (40 529,12 Eur) ir jos nepavyksta išieškoti. Pažymėjo, kad nemokumo administratorius veikia kartu su kitais bankrutuojančios įmonės valdymo organais – kreditorių susirinkimu, kreditorių komitetu. Vieno kreditoriaus interesų išskyrimas iš kitų kreditorių būtų nesuderinamas su bankroto tikslais. Iš įmonės pareiškėjos naudai priteistos sumos bus dengiamos įstatymų nustatyta tvarka.

16.       Pareiškėja UAB „Kontmena“ 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei LUAB „Laugina“ už Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-611-390/2022 nevykdymą.

17.       Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, išaiškindamas, kad nei JANĮ, nei CPK VI dalis nenumato galimybės skirti baudą nemokumo administratoriui, ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisinio reguliavimo dėl baudos skyrimo nemokumo administratoriui

18.       Pareiškėja (apeliantė) UAB „Kontmena“, manydama, jog nemokumo administratorius pažeidžia jos teises atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto procese, prašė skirti atsakovei baudą, išieškant ją iš nemokumo administratoriui nustatytų išlaidų, vadovaujantis CPK 593 straipsniu ar kitu straipsniu.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos, į kurias įgyja teisę kreditorius po bankroto bylos iškėlimo, išieškomos ne CPK nustatyta tvarka, bet jos kreditoriui sumokamos ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Šį reikalavimą tenkina bankroto administratorius pirmumo eile iš administravimo lėšoms skirtų lėšų ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

20.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).  

21.       Bankrutuojanti įmonė privalo savo prievoles, reikalingas bankroto procedūroms užbaigti, vykdyti laiku ir tinkamai, o šių nevykdant – atlyginti ir kreditoriaus minimalius nuostolius, t. y. sumokėti reikalaujamas procesines palūkanas. Tokia pozicija neprieštarauja procesinių palūkanų instituto tikslui, nes skatina bankrutuojančią įmonę, atstovaujamą profesionalaus bankroto administratoriaus, laiku atsiskaityti su kreditoriais pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, o to nepadarius, užtikrina kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).

22.       CPK nustatytais pagrindais ir tvarka paprastai yra baudžiami proceso dalyviai, kurie savo veiksmais / neveikimu trukdo teisminiam procesui. Pavyzdžiui, pagal CPK 51 straipsnio 6 dalį teismas baudą gali skirti atstovui ir (arba) atstovaujamajam, jei, nepranešus teismui apie atstovavimo santykių pabaigą, reikia atidėti bylos nagrinėjimą; pagal CPK 69 straipsnis 5 dalį bauda gali būti skiriama asmeniui, piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise; pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį bauda gali būti skiriama už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ir kt.; pagal CPK 121 straipsnio 3 dalį bauda gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nepraneša teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. CPK numato ir kitus panašius atvejus.

23.       JANĮ neįtvirtina teismo teisės skirti baudą nemokumo administratoriui. JANĮ 40 straipsnio 11 dalyje reglamentuojamas baudos skyrimas asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, bet ne pačiam nemokumo administratoriui. JANĮ normos nenumato galimybės teismo nutartimi skirti nemokumo administratoriui baudą, tačiau tai nereiškia, kad nemokumo administratorius yra nebaudžiamas ir neprisiima neigiamų padarinių. JANĮ 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorių rūmų prezidiumas nemokumo administratoriui gali skirti nuobaudas dėl šių priežasčių: 1) nemokumo administratorius nesilaiko Nemokumo administratorių etikos kodekso; 2) nemokumo administratorius nekelia profesinės kvalifikacijos; 3) nemokumo administratorius juridinis asmuo nesilaiko reikalavimo dėl darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo ir jos laikymosi užtikrinimo. Tinkamas nemokumo administratoriaus nemokumo proceso vykdymas taip pat gali būti kontroliuojamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo institutu (JANĮ 39 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.38 ir 6.245 straipsniais, gali būti keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo nemokumo administratoriui.

24.       Taigi JANĮ nenumato teismui teisės skirti nemokumo administratoriui baudą už tai, kad jis nevykdo teismo nutarties priteisti bylinėjimosi išlaidas iš likviduojamos įmonės. Dėl tų aplinkybių, kurias nurodė pareiškėja UAB „Kontmena“, CPK taip pat nenumato baudos skyrimo nemokumo administratoriui.

Dėl teismo nutarties dalies neskirti baudos nemokumo administratoriui apskundimo apeliacine tvarka

25.       Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi neskirti nemokumo administratoriui baudos, apskundė ją apeliacinės instancijos teismui.

26.       Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį) (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

27.       JANĮ nereglamentuoja teismo nutarties, kuria atsisakoma skirti baudą nemokumo administratoriui, apskundimo tvarkos. Bauda nemokumo administratoriui gali būti skiriama tik bendraisiais CPK nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 106 straipsnis). Teismo paskirtos baudos asmeniui peržiūros tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką atskiruoju skundu gali būti skundžiamas tik teismo atsisakymas baudą panaikinti ar ją sumažinti. Minėtas straipsnis neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutarties, kuria atsisakyta paskirti asmeniui baudą. Teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą skirti baudą nemokumo administratoriui, neužkerta kelio tolesnėms bankroto procedūroms, taip pat nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų tokia nutartimi procesas nėra užbaigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022). Todėl teismo nutartis, kuria atsisakyta skirti nemokumo administratoriui baudą, nėra skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

28.       Pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodyta, kad nutarties dalis dėl baudos skyrimo per septynias dienas taip pat skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.

29.       Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus aplinkybei, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo, nėra apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas dėl šios teismo nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl teismo nutarties dalies, kuria iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas

30.       Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymo dėl baudos skyrimo, atsakovei LUAB „Laugina“ iš pareiškėjos priteisė jos patirtas 695,75 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą skirti baudą parengimą.

31.       Nesutikdama su šia skundžiamos teismo nutarties dalimi, pareiškėja teigia, kad ginčo klausimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, todėl teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas i? tai, ar šaliu? procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kuriu? susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiam apeliantės argumentui ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

32.       Pirma, ginčas (reikalavimas, prašymas) iš esmės išsprendžiamas pareikštą reikalavimą patenkinant visiškai, iš dalies arba jį atmetant. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą skirti atsakovei baudą atmetė, nes sprendė, kad toks prašymas apskritai negali būti patenkintas. Taigi ginčą teismas išsprendė iš esmės. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33.       Antra, proceso dalyvis, turintis priešingą interesą dėl sprendžiamo klausimo, turi teisę į teisinę pagalbą bei į patirtų išlaidų atlyginimą naudojantis tokia pagalba (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34.       Trečia, bylinėjimosi išlaidos gali būti skirstomos atsižvelgiant į šalies procesinį elgesį, įvertinant priežastis dėl kurių jos susidarė, ne tik pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiam nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bet ir pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, kuri suteikia teisę teismui, net ir išsprendus ginčą iš esmės, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tačiau apeliantė atskirajame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų netinkamą atsakovės procesinį elgesį, dėl kurio teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, kuriuos teismas atmetė, patyrė išlaidas, kurias sudaro suma, sumokėta advokatui už atsiliepimo į prašymą skirti baudą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl nėra pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų neatlyginti vien todėl, kad pareiškėja nenumatė, jog jos prašymas bus teismo atmestas.

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Kaip jau išdėstyta pirmiau, skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymas skirti baudą atsakovei LUAB „Laugina“ už Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties nevykdymą, negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

36.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas formuluoja išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria išspręstas atsakovės LUAB „Laugina“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir jai iš pareiškėjos UAB „Kontmena“ priteista 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Nutraukus bylos dalį pareiškėjai UAB „Kontmena“ grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3, 5 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prašymas dėl baudos skyrimo likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ netenkintas.

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria išspręstas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir jai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ priteista 695,75 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) už atskirąjį skundą sumokėtą 53 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. sausio 10 d., dokumento Nr. 1225 (žyminio mokesčio užduoties kodas ZL39811).

Teisėjas                       Irmantas Šulcas