(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (Mažeikiai) atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinio atsakovui V. B., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (Mažeikiai), dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė A. L. ieškiniu prašė priteisti nepilnametės dukters E. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš tėvo V. B. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad jos mėnesines pajamas sudaro socialinė pašalpa – 122 Eur bei 30,02 Eur išmoka vaikui. Dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga 300 Eur suma, tačiau ieškovė galinti skirti 100 Eur, o likusią sumą – 200 Eur turėtų skirti dukters tėvas. Taip pat, ieškovė prašo priteisti iš dukters tėvo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-10-01 iki 2018-05-31 už 20 mėnesių viso 4000 Eur, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, skirti ją nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise, nustatyti bendravimo tvarką ieškovo su nepilnamečiu vaiku ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu. Kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, nepaskyrė savo atstovo byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė A. L. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog iki gimstant dukrai bendravo su atsakovu V. B. 5 metus. Dukra E. B. gimė (duomenys neskelbtini) Atsakovas dukrą išlaikė iki 2016-10-01, kol išvyko į Norvegiją ir nuo tada atsakovas dukrai išlaikymo neskyrė ir su dukra nebendravo. Ji dukrą išlaikė kiek galėjo pati, tačiau esant pinigų stygiui kreipėsi į teismą. Dukros būtiniausiems poreikiams tenkinti skiria apie 300 Eur, iš kurių jos pinigai – 122 Eur socialinė pašalpa bei 30 Eur vaiko pinigai. Dukrą išlaikyti jai padeda tėvai skirdami dukros išlaikymui apie 200 Eur. Patvirtino, jog paskaičiavimą dukros išlaikymui sudarė pagal gaunamas pajamas, tačiau dukros išlaikymui reikia apie 400 Eur, nes vaiko maistui nurodė, tik 100 Eur, o reikėtų mažiausiai 150 Eur per mėnesį, mokesčio už būstą dalis yra daug didesnė apie 70 Eur, o ne 30 Eur, kaip nurodė, taip pat reikalingos lėšos vykimui pas jos tėvą, dukros senelį, į kaimą Židikuose, per mėnesį apie 30 Eur. Kadangi išlaikymo atsakovas savo dukrai neskyrė nuo 2016-10-01, todėl susidarė 4000  Eur išlaikymo įsiskolinimas. Nurodė, kad gyvena mamos bute, dukrai skirtas atskiras kambarys, kuris įrengtas vaikui, dukra yra viskuo aprūpinta. Dukra nuo gimimo gyvena su ja ir ji tinkamai rūpinasi savo dukra. Nurodė, jog sutinka, kad dukros tėvas V. B. dalyvautų dukros auklėjime, lavinime ir gyvenime, todėl siūlo nustatyti dukros ir jos tėvo bendravimo tvarką, tik pakoreguoti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, kad atsakovas su dukra bendrauja dalyvaujant vaiko motinai, vaiko gyvenamojoje vietoje.

Atsakovės atstovė advokatė Rita Lankutienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu E. B. teigė, jog yra 5 metų. Ji gyvena su mama A.. Nurodė, jog mama ja rūpinasi ir moko ją tvarkytis. Mama ruošia maistą, o baba nuperka saldainių. Nori gyventi su savo mama ir toliau.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (Mažeikiai) atstovas Vladas Narmontas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, nes atsakovas nedalyvauja procese. Ieškinio reikalavimas nustatyti E. B. gyvenamąją vietą su mama A. L., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas. E. B. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas, todėl prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus. Pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo V. B. bendravimo tvarką, pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimais, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma apie šeimos sudėtį, vaiko gimimo liudijimo kopija, Mažeikių lopšelio-darželio „Žilvitis“ informacija, duomenimis apie gaunamas pajamas, darbo biržos informacija, mokėjimų kvitų kopijomis) nustatyta, jog atsakovas V. B. yra (duomenys neskelbtini) gimusios E. B. tėvas. Santuoka tarp jos tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Vaikas gyvena su motina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 400,00 Eur. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters – E. B., gim. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 300 Eur per mėnesį. Tačiau duodama paaiškinimus teismui, jog paskaičiavimą atliko pagal gaunamas pajamas, tuo tarpu reikalingas išlaikymas vaikui per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti sudaro apie 400 Eur. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 400 Eur suma mažamečiui vaikui yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro 122 Eur bei 30,02 Eur išmoka vaikui per mėnesį. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei padeda išlaikyti jos dukrą jos tėvai. Ieškovė registruota darbo biržoje. Atsakovas V. B. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Atsakovo tikrosios turtinės padėties ieškovė tai pat nežino. Teisme gauti duomenys, jog atsakovas šiuo metu nedirba. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog V. B. yra jauno darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos dukrai būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama A. L..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikiančių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2016 m. spalio 1 d., kai išvyko į Norvegiją, todėl ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 20 mėnesių iki ieškinio padavimo teismui, t. y. 2018 m. gegužės 31 d.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris įsiskolinimo susidarymo metu, t. y. nuo 2016-10-01 iki 2017-12-31– 350,00 Eur, o nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31 – 400 Eur. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 200,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Konstatuotina, kad nuo 150,00 Eur iki 200,00 Eur dydžio išlaikymas (atitinkamai pagal Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį) laikytinas būtina minimalia suma, todėl neprivalo būti įrodinėjamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2016 m. spalio 1 d., atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl, atsižvelgiant šiuo  metu nustatytą minimalų algos dydį, išlaikymo  vaikui įsiskolinimas priteistinas už 20 mėnesių (nuo 2016-10-01 iki 2018-05-31) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. kas mėnesį skaičiuojant po 200,00 Eur, nes ieškovė prašė išlaikymui įsiskolinimą priteisti po 200,00 Eur per mėnesį. Taigi iš atsakovo V. B. priteistinas 4000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Nustačius mažametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo V. B. bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime klausimas. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016) yra pasisakęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turi būti apgalvota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens <...>. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visiškai nutrūkęs. Ieškovė su atsakove teismo posėdžio metu paprašė teismo papildyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su jos tėvu pereinamuoju laikotarpiu, nurodant, kad kol bus atkurtas vaiko ir tėvo emocinis ryšys, jų susitikimai vyksta dalyvaujant vaiko motinai, vaiko gyvenamojoje vietoje. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo V. B. bendravimo tvarką. Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (Mažeikiai) atstovo išsakyta pozicija. Pažymėtina, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka - pakankama emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo atstatymui ir palaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka bus išsaugotas vaiko ryšys su tėvu, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2018 m. birželio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 219,00 Eur žyminio mokesčio (54 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – (200 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) + 90 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (4000 Eur x 3 % x 75 %) + 75 Eur už nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymą (100 Eur x 75 %)), bei 175,50 Eur advokato užmokesčio pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos  teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4962 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko – E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

• ne vėliau kaip prieš savaitę praneša vaiko motinai apie ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraujant su dukra, užtikrina jau saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.;
• kol bus atkurtas vaiko ir tėvo emocinis ryšys, jų susitikimai vyksta dalyvaujant vaiko motinai, vaiko gyvenamojoje vietoje;
• atsižvelgiant į dukros norą ir galimybes, nekenkiant jos interesams, bendrauja su dukra elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis, o motina tokiam bendravimui netrukdo;
• dalyvauja dukros auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tam netrukdo.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B. bylinėjimosi išlaidas – 219,00 Eur (du šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 175,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 50 centų) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                       Andželika Butkuvienė