Administracinė byla Nr. I2-8905-554/2021

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00924-2021-4

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.7;

 (S)

                                                                                                                15.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

        S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 26 d. skundu  kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė priteisti atlyginti jo naudai turtinę žalą - 217,80 Eur ir neturtinę žalą - 500 Eur, atsiradusią dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) ir 2021 m. spalio 18 d. paaiškinime (b. l. 71) nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2020 m. liepos 15 d. raštu  Nr. lSS-1317-(7.5.) (toliau – ir 2020 m. liepos 15 d. Raštas) atsisakė pareiškėjui grąžinti 217,80 Eur, sumokėtų už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, nors nurodė, jog su pareiškėju privalėjo būti sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat išreiškė apgailestavimą, kad šiuo metu nėra galimybės sudaryti nuomos sutarties. Rašte taip pat nurodė, kad teisės aktai reglamentuoja asmenų lėšų grąžinimo tvarką už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo projektavimo darbus, bet nenumato galimybės grąžinti asmenų lėšas už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo įgyvendinimo darbus - kadastrinius matavimus.

Nurodė, jog 2017 m. kovo 3 d. pateikė NŽT Vilkaviškio skyriui prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti arba nuomoti žemės sklypą. 2018 m. birželio 25 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 19VĮ-725-(14.19.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus parduoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo" pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą dėl 2,50 ha valstybinės žemės sklypų nuomos. 2018 m. lapkričio 12 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 19VĮ-1201-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – Žemėtvarkos projektas) ir patvirtintas sąrašas asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus bei žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėja, vadovaudamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), 23 punktu, 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 19SD-3261-(14.19.104) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 13 d. Raštas) nurodė pareiškėjui iki 2019 m. gegužės asmeninėmis lėšomis atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir pateikti kadastrinių matavimų bylą. Gavęs 2018 m. lapkričio 13 d. Raštą pareiškėjas kreipėsi į V. Š. įmonę, kad ši atliktų žemės sklypų Nr. 592-1 ir                Nr. 592-2 kadastrinius (geodezinius) matavimus ir parengtų planą bei matavimų bylą su nustatytais žemės sklypų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje (LKS-94) geodezinių koordinačių sistemoje, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis. Minėti darbai buvo atlikti, o pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. už juos sumokėjo. Pareiškėjas visus veiksmus atliko laiku, t. y. sumokėjo už projektavimo darbus ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą NŽT teritoriniam skyriui pateikė teisės aktų nustatytu terminu. Tačiau NŽT Vilkaviškio skyriaus 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. 19SD-1449-(14.19.104) (toliau –  ir 2019 m. birželio 12 d. Raštas) pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pasirinktiems sklypams ilgalaikės nuomos sutartys nebus sudaromos, nes vėlesniu projektu, patvirtintu NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 19VĮ-638-(l4.19.2.), Žemėtvarkos projekte minėtus sklypus ir sklypą, kuriam 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis Nr. 19SŽN-372, kadastro Nr. 3918/0003:75, plotas 0,4924 ha, pasirinko kitas asmuo, kuriam bus atkurtos nuosavybės teisės į anksčiau minėtus žemės sklypus. Tokiu būdu pareiškėjas, pagrįstai tikėdamasis sudaryti minėtų sklypų ilgalaikės nuomos sutartis ir sumokėdamas už šių sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus ir planų bei matavimų bylos parengimą, patyrė turtinę žalą. Kadangi vienas iš pareiškėjo pasirinktų sklypų, kurio Nr. 592-2, buvo gražintas į laisvos žemės fondą ir su pareiškėju 2019 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta minėto sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis, pareiškėjas patyrė žalą sumokėdamas tik už sklypo, kurio Nr. 592-1, kadastrinius (geodezinius) matavimus ir planų bei matavimų bylos parengimą. Ši suma yra 217,80 Eur. Nurodė, jog savininkų kaita po skundžiamų įvykių praėjus dviem metams nesudaro jokio pagrindo nekompensuoti asmens patirtų išlaidų.

Teigė, jog kai dėl NŽT darbuotojų veiksmų ar neveikimo su pareiškėju nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o pareiškėjo pasirinktas sklypas, į kurio dokumentų parengimą pareiškėjas investavo savo asmenines lėšas, buvo perduotas kitam asmeniui, pareiškėjas patyrė stresą, nes buvo nepatenkinti jo teisėti lūkesčiai. Minėtame sklype pareiškėjas planavo išplėsti savo ir taip nedidelę žemės ūkio veiklą. Nepavykus įgyvendinti šių planų pareiškėjas patyrė išgyvenimus ir nervinę įtampą. Be to, išgyvenimus ir nervinę įtampą teko patirti gana netrumpą laiką ir dėl to, kad pareiškėjui, neturinčiam išsilavinimo, teko kreiptis į įvairias įstaigas siekiant teisybės. Taip pat teko ieškoti, kad kas nors surašytų dokumentus. Šie veiksmai atitraukė pareiškėją nuo įprastinės veiklos, todėl teko pakeisti dienotvarkę. Ši situacija sukėlė netrumpalaikius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir stresą, o patirta nervinė įtampa dėl žemės sklypo, kuriuo pareiškėjas jau planavo naudotis, netekimo buvo reali. Nurodė, jog šiuos patirtus išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą ir nervinę įtampą vertina 500 eurų.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė - NŽT prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 42-48) nurodė, kad 2017 m. kovo 2 d. pareiškėjas NŽT Vilkaviškio skyriui pateikė prašymą „Suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti ar suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekte norimą nuomoti žemės sklypą“. Rengiant Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 19VĮ-623-(14.19.2.) pareiškėjui buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai: Nr. 592-1 - plotas 0,55 ha ir Nr. 592-2 - plotas 0,76 ha ilgalaikei nuomai. Patvirtinus Žemėtvarkos projektą, NŽT Vilkaviškio skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad, vadovaujantis Aprašu, jis NŽT Vilkaviškio skyriui turi pateikti kadastro duomenų bylą per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 12 d., o nepateikus kadastro duomenų bylos per nustatytą terminą pareiškėjui suprojektuoti žemės sklypai nebus išnuomojami.

NŽT pareiškėjui suprojektuotų ilgalaikei nuomai žemės sklypų kadastro duomenų bylos pateiktos patikrinti NŽT Vilkaviškio skyriui. NŽT Vilkaviškio skyrius, 2019 m. kovo 5 d. patikrinęs žemės sklypo (Nr. 592-1) kadastro duomenų bylą, 2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą                        Nr. 19SK-239-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. balandžio 10 d.). Taip pat NŽT Vilkaviškio skyrius, 2019 m. balandžio 5 d. patikrinęs žemės sklypo Nr. 592-2 kadastro duomenų bylą, 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 19SK-393-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. gegužės 23 d.).

Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų, suprojektuotų ilgalaikei nuomai, kadastro duomenų bylų rengimo metu NŽT Vilkaviškio skyriuje buvo gauta NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. vasario 12 d išvada Nr. 8IP-4 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal kito piliečio prašymą atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Todėl NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 26 d. įsakymu             Nr. 19-VĮ-309-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžia. Iš Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo 2019 m. balandžio 15 d. protokolo Nr. 19PRT-18-(14.19.6.) matyti, kad pretendentų susirinkimo, vykusio 2019 m. balandžio 11 d., metu kitas asmuo pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus ankstesniuose žemėtvarkos projektuose ilgalaikei nuomai suprojektuotus žemės sklypus, tame tarpe ir pareiškėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus (Nr. 592-1 ir Nr. 592-2).

Nurodė, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 11 d. įsakymu                                          Nr.19VĮ-638-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas Asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Vilkaviškio skyrius 2019 m. birželio 12 d. Raštu pareiškėją informavo, kad ilgalaikės nuomos sutartys su pareiškėju nebus sudaromos, kadangi paskesniame projekte, patvirtintame NŽT Vilkaviškio skyriaus įsakymu, pareiškėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus pasirinko kitas asmuo, kuriam į juos bus atkuriamos nuosavybės teisės. Projektavimo metu buvo netiksliai apskaičiuotos pretendento pasirinktų žemės sklypų vertės, todėl NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 19VĮ-1273-(14.19.2.) buvo patikslintas Sąrašas asmenų, pasirinkusių ankstesniame Žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus. Žemės sklypas Nr. 592-2 grąžintas į laisvos žemės fondą. Atsižvelgiant į tai, kad piliečiai nepasirinko žemės sklypo Nr. 592-2 nuosavybės teisėms atkurti, buvo patenkintas pareiškėjo prašymas išnuomoti jį ir su pareiškėju buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. SŽN-560-(14.19.55.) pagal kurią pareiškėjui išnuomotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs Nr. 592-2) žemės ūkio veiklai 25 m. laikotarpiui.

Pažymėjo, kad asmenys savo lėšomis sumoka už projektuose projektuojamų valstybės parduodamų ir nuomojamų žemės sklypų (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) rengimo darbus - projektavimą ir įgyvendinimo darbus - paženklinimą vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad į pareiškėjo pageidaujamą suprojektuotą žemės sklypą Nr. 592-1 ilgalaikei nuomai buvo atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui, NŽT Vilkaviškio skyrius 2020 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-142-(5.41.) „Dėl įmokos už projektavimo darbus grąžinimo G. D.“ kreipėsi į NŽT direktorių dėl už projektavimo darbus sumokėtos 60,50 Eur sumos grąžinimo pareiškėjui. Kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju dar nebuvo sudaryta, NŽT Vilkaviškio skyrius, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ginčo sklypą pasirinko kitas asmuo, kuriam bus atkurtos nuosavybės teisės bei vadovaujantis protingumo kriterijais, jog sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį į tą patį žemės sklypą, kuriam tuo pačiu metu pradedamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, gali kilti neigiamos pasekmės asmens, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, atžvilgiu, valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatas nuomai suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai nėra priskiriami valstybės išperkamai žemei, todėl tokie žemės sklypai gali būti suteikiami kitiems piliečiams nuosavybės teisėms atkurti.

Nurodė, kad teisės aktai reglamentuoja asmenų lėšų grąžinimo tvarką už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo projektavimo darbus (NŽT Vilkaviškio skyriaus darbuotojos tarnybinio pranešimo pagrindu pareiškėjui lėšos už projektavimo darbus buvo grąžintos), bet nenumato galimybės grąžinti asmenų lėšas už suprojektuoto nuomai žemės reformos žemėtvarkos projekte valstybinės žemės sklypo įgyvendinimo darbus, t. y. už kadastrinius matavimus. Grąžinti lėšas, kurias pareiškėjas įmokėjo pagal darbų apmokėjimo sutartį asmeniui, nurodytam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir galinčiam atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus (matininkui), nėra teisinio pagrindo.

Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu pareiškėjas yra ginčo žemės sklypo testamentinis paveldėtojas, todėl pareiškėjo argumentai, kuriuos grindžia dėl neturtinės žalos, esą jo pasirinktas žemės sklypas, į kurio dokumentų parengimą jis investavo savo asmenines lėšas, buvo perduotas kitam asmeniui ir dėl to pareiškėjas patyrė stresą, nes buvo netenkinti jo teisėti lūkesčiai, neatitinka tikrovės. Taip pat kyla klausimas, ar kilo pareiškėjui turtinė žala, kadangi pareiškėjas kaip palikimo priėmėjas toliau naudosis ir disponuos ginčo sklypu. Pareiškėjo skunde nurodomos patirtos neturtinės žalos reikalavimas pagrįstas ne įrodymais, o paremtas vien prielaidomis. Pareiškėjas nepagrindė šios žalos kilimo priežasčių, dvasinių išgyvenimų priežasčių ir padarinių fakto jokiais objektyviais ir būtinais įrodymais.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl NŽT Vilkaviškio skyriaus darbuotojų veiksmų, nepagrįstai nesudarant su pareiškėju ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypui, kuris pareiškėjui buvo suprojektuotas Žemėtvarkos projekte, o pareiškėjas savo lėšomis apmokėjo už šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atlyginimo.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 19VĮ-1201-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjui suprojektuotas 0,55 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 592-1 ir 0,76 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 592-2 ilgalaikei nuomai (b. l. 57–66). NŽT Vilkaviškio skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad, vadovaujantis Aprašu, NŽT Vilkaviškio skyriui turi pateikti kadastro duomenų bylą per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 12 d., o nepateikus kadastro duomenų bylos per nustatytą terminą pareiškėjui suprojektuoti žemės sklypai nebus išnuomojami (b. l. 6). 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas sudarė Kadastrinių matavimų paslaugos sutartį Nr. PER/2018-12-10 su individualia V. Š. įmone, kad ši atliktų žemės sklypų    Nr. 592-1 ir Nr. 592-2 kadastrinius (geodezinius) matavimus ir parengtų planą bei matavimų bylą su nustatytais žemės sklypų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje (LKS-94) geodezinių koordinačių sistemoje, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis (b. l. 7). Iš NŽT 2020 m. sausio 31 d. rašto                      Nr. 1SS-226-(7.5.) matyti, jog kadastro duomenų bylos pateiktos patikrinti NŽT Vilkaviškio skyriui, kuris 2019 m. kovo 5 d. patikrinęs žemės sklypo (Nr. 592-1) kadastro duomenų bylą,        2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 19SK-239-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. balandžio 10 d. Taip pat NŽT Vilkaviškio skyrius, 2019 m. balandžio 5 d. patikrinęs žemės sklypo (Nr. 592-2), kadastro duomenų bylą, 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 19SK-393-(14.19.110.) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 592-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, o žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. gegužės 23 d. Tačiau žemės sklypų, suprojektuotų ilgalaikei nuomai, kadastro duomenų bylų rengimo metu NŽT Vilkaviškio skyriuje buvo gauta NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. vasario 12 d išvada Nr. 8IP-4 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal kito piliečio prašymą atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Todėl NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 19-VĮ-309-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžia. Pretendentų susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 11 d., metu kitas asmuo pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus ankstesniuose žemėtvarkos projektuose ilgalaikei nuomai suprojektuotus žemės sklypus, tame tarpe ir pareiškėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus (projektinis Nr. 592-1 ir projektinis Nr. 592-2) (b. l. 13–14). NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 19 VĮ-638-(14.19.2.) ,,Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (b. l. 52–56). NŽT Vilkaviškio skyrius 2019 m. birželio 12 d. Raštu pareiškėją informavo, kad ilgalaikės nuomos sutartys su pareiškėju nebus sudaromos, kadangi pareiškėjo pageidaujamus nuomoti žemės sklypus pasirinko kitas asmuo, kuriam į juos bus atkuriamos nuosavybės teisės (b. l. 9). 

Administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 19VĮ-1273-(14.19.2.) buvo patikslintas Sąrašas asmenų, pasirinkusių ankstesniame projekte suprojektuotus žemės sklypus. Žemės sklypas Nr. 592-2 grąžintas į laisvos žemės fondą ir išnuomotas pareiškėjui žemės ūkio veiklai 25 m. laikotarpiui. Atsižvelgus į tai, kad į pareiškėjo pageidaujamą suprojektuotą žemės sklypą Nr. 592-1 ilgalaikei nuomai buvo atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui, NŽT Vilkaviškio skyriaus vyresnioji specialistė 2020 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-142-(5.41.) kreipėsi į NŽT direktorių dėl už projektavimo darbus sumokėtos 60,50 Eur sumos grąžinimo pareiškėjui (b. l. 67–68). Pareiškėjas 2019 m. vasario 2 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas grąžinti lėšas už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai nuomai, įgyvendinimo darbus. NŽT 2020 m. liepos 15 d. raštu skundo nepatenkino (b. l. 15–16).

CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pageidaujamą nuomoti ir Žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 592-1 pasirinko kitas asmuo, kuris pretendavo į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 18 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Šiais atvejais, prieš atkurdama nuosavybės teises, institucija, atkurianti nuosavybės teises, privalo būsimam žemės savininkui pranešti apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, o valstybinės žemės nuomininkui – apie numatomą išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) perleidimą.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog tuo metu, kai pareiškėjo pageidaujamą nuomoti žemės sklypą Nr. 592-1 pasirinko  asmuo pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą, valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju dar nebuvo sudaryta. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog buvo atlikti visi nuomos sutarčiai sudaryti reikalingi veiksmai: pareiškėjui nuomai suprojektuotas žemės sklypas, pareiškėjas sumokėjo už žemės sklypo projektavimo darbus, pareiškėjas savo lėšomis atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikė NŽT Vilkaviškio skyriui kadastrinių matavimų bylą Aprašo 23 punkte nustatytu terminu. Todėl vertintina, jog susidarius situacijai, kai pareiškėjo pageidaujamą nuomoti žemės sklypą Nr. 592-1 vėliau pasirinko kitas asmuo, NŽT Vilkaviškio skyrius nepagrįstai nesprendė dėl nuomos sutarties su pareiškėju sudarymo galimybės, kuomet teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereitų asmeniui, kuriam būtų atkurtos nuosavybės teisės, neinformavo pareiškėjo apie numatomą pareiškėjo pasirinkto žemės sklypo perleidimą ir tuo pažeidė gero viešojo administravimo principą ir pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, jog atsakovo atstovė NŽT 2020 m. liepos 1 d. rašte iš esmės neneigia aplinkybės, jog su pareiškėju privalėjo būti sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, o tik vėliau priimtas sprendimas išnuomotą valstybinės žemės sklypą perduoti neatlygintinai piliečiui pagal paskesnį žemėtvarkos projektą (b. l. 15–16). 

Pareiškėjas prašo atlyginti 217,80 Eur turtinę žalą, kadangi turėjo apmokėti už kadastrinius žemės sklypo Nr. 592-1 matavimus, atliktus individualios V. Š. įmonės. Kaip paminėta, 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas sudarė Kadastrinių matavimų paslaugos sutartį Nr. PER/2018-12-10 su individualia V. Š. įmone, kad ši atliktų žemės sklypų Nr. 592-1 ir Nr. 592-2 kadastrinius (geodezinius) matavimus ir parengtų planą bei matavimų bylą su nustatytais žemės sklypų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje (LKS-94) geodezinių koordinačių sistemoje, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis (b. l. 7). Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos -faktūros Serija VSI Nr. 1517 duomenų matyti, jog už žemės sklypo Nr. 592-1 kadastrinius matavimus pareiškėjas sumokėjo 180 Eur ir 21 procentų PVM, t. y. iš viso sumokėjo 217,80 Eur (b. l. 8). Atliktą mokėjimą pagal paminėtą sutartį patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitos išrašas bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 188 (b. l. 10, 11). Nors iš mokėjimo nurodymo bei sąskaitos išrašo matyti, kad mokėjimas kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei buvo atliktas jau po to, kai pareiškėjas NŽT Vilkaviškio skyriaus 2019 m. birželio 12 d. Raštu buvo informuotas apie tai, jog nuomos sutartys jo pasirinktiems sklypams Nr. 592-1 ir Nr. 592-2 nebus sudaromos, tačiau patys darbai (žemės sklypų kadastriniai matavimai) pagal 2018 m. gruodžio 10 d. sutartį buvo atlikti anksčiau ir pareiškėjas, nors ir būdamas informuotas apie tai, jog nuomos sutartys nebus sudaromos, negalėjo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, t. y. įsipareigojimo sutartyje nustatyta tvarka apmokėti už kadastrinių matavimų paslaugą.

Ginčo situacijos teisinio vertinimo nekeičia atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu kitais pagrindais galimai yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, kadangi kaip paminėta pareiškėjas, siekdamas išsinuomoti žemės sklypą privalėjo savo lėšomis atlikti kadastrinius matavimus ir kai NŽT nesudarė su pareiškėju žemės sklypo nuomos sutarties, – patyrė nuostolius ir vėlesnis nuosavybės teisės įgijimas (paveldėjimas) nesusijęs su atsisakymu išnuomoti pareiškėjui žemės sklypą Nr. 592-1. Įvertinus tai, kad pareiškėjas sumokėjo už žemės sklypo (projektinis Nr. 592-1) kadastrinius matavimus, tačiau minėtas sklypas pareiškėjui nepagrįstai nebuvo išnuomotas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 217,80 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. 

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausiai piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą) (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl to, jog su pareiškėju nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o pareiškėjo pasirinktas sklypas, į kurio dokumentų parengimą pareiškėjas investavo savo asmenines lėšas ir kuriame planavo išplėsti savo žemės ūkio veiklą, buvo perduotas kitam asmeniui, pareiškėjas patyrė stresą, išgyvenimus ir nervinę įtampą, teko kreiptis į įvairias įstaigas siekiant teisybės, ieškoti, kad kas nors surašytų dokumentus. Šie veiksmai atitraukė pareiškėją nuo įprastinės veiklos, todėl teko pakeisti dienotvarkę. 

Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, pareiškėjo argumentus dėl žalos ir byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog dėl to, kad pareiškėjui, atlikus visas privalomus veiksmus, siekiant išsinuomoti žemės sklypą, šis žemės sklypas jam nebuvo išnuomotas, pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Be to, pareiškėjas, siekdamas, jog būtų atlyginti jo patirti nuostoliai turėjo kreiptis į atsakovą su skundais, taip pat bylinėtis teisme. Taigi, pareiškėjo dėl šioje administracinėje byloje nustatyto pažeidimo patiriami išgyvenimai ir nepatogumai vertintini ne kaip vienkartiniai, o kaip tęstiniai. Tačiau teismo vertinimu pareiškėjo nurodoma patirta neturtinė žala (500 Eur) nėra adekvati nustatytam pažeidimui ir pareiškėjo dėl to patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Pareiškėjas skunde nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjui, ar kad dėl atsakovo veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismo vertinimu, pareiškėjui priteistina adekvati suma neturtinei žalai atlyginti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra 50 Eur.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). 

Pareiškėjas skunde prašo teismo priteisti visas pareiškėjo patirtas proceso išlaidas. 

Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas nepateikė, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepatenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :       

Pareiškėjo G. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo G. D. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 euro ct) turtinės žalos atlyginimui.

  Priteisti pareiškėjo G. D. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

              Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.