Administracinė byla Nr. I-662-162/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00365-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 13.1; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjams D. Š., F. A., G. A., jų atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovei Raimondai Šideikienei, 2012 m. rugsėjo 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., V. Š., F. A., G. A., D. K. skundą atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl atsakovo 2012 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 2012/S.02-433 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-4; 67-68) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2012/S.02-433 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančios slėginių buitinių nuotekų linijos“ ir įpareigoti atsakovą išduoti prisijungimo sąlygas projektuoti kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas sklype Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodo, jog 2012 m. gruodžio 19 d. pareiškėjai pateikė atsakovui prašymą išduoti prisijungimo sąlygas prie centralizuotų inžinerinių tinklų detaliajame plane numatytiems inžinerinių tinklų infrastruktūros įrengimo darbams atlikti sklype Nr. 17. 2012 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2012/S.02.-3 atsakovas nurodė, kad sąlygas išduos, kai bus sudaryta servituto sutartis buitinių nuotekų linijai (d500) ir įregistruotos daiktinės teisės. 2012 m. sausio 6 d. atsakovui buvo pateiktas paaiškinimas apie detaliajame plane suprojektuotos spaudiminės linijos apsaugos zoną, kur buvo paaiškinta, kad ši zona buvo suderinta su tuo metu už tai atsakinga institucija UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Atsakovas 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. 2012/S.01-332 nurodė, kad reikalingas servituto nustatymas ir įregistravimas. Pareiškėjai pažymi, jog spaudiminės linijos apsaugos zona yra nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1417 visuose sklypuose, į kuriuos ši zona patenka. Minėtu įsakymu buvo nustatyti ir įregistruoti servitutai – teisė aptarnauti, naudoti ir tiesti požemines komunikacijas kaip tarnaujantis daiktas sklypuose Nr. 16,17 ir 18, tačiau nebuvo nustatytas sklype Nr. 1. Sklype Nr. 1 šie servitutai per klaidą nebuvo nustatyti ir įregistruoti. Siekiant ištaisyti šią klaidą, pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, kuris nurodė, jog negali nustatyti servitutų sklype Nr. 1, nes nustatant tokį servitutą, prašymą turi pateikti esamų tinklų savininkas arba planuojamų tiesti tinklų užsakovas, t.y. atsakovas. Pažymi, jog atsakovo pageidaujami servitutai jau yra nustatyti ir įregistruoti sklypuose Nr. 16, 17 ir 18. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detaliojo plano sprendimai galioja neterminuotai, o pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 42 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą servitutai yra privalomai nustatomi detaliuoju planu, todėl detaliuoju planu suprojektuoti servitutai yra privalomi juos nustatant ir įregistruojant. Teigia, jog pagal detalųjį planą numatyta inžinerines komunikacijas (kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas) įrenginėti sklype Nr. 18, o sklype Nr. 17 įrenginėti elektros transformatorinę, todėl pareiškėjai 2012 m. birželio 14 d. kreipėsi į atsakovą dėl prisijungimo sąlygų projektuoti kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas sklype Nr. 18 išdavimo. Nurodo, jog šiame sklype yra nustatyti ir įregistruoti servitutai, tačiau atsakovas 2012 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2012/S.02-443 leido pareiškėjams suprasti, kad tokių sąlygų neišduos tais pačiais motyvais, kaip ir neišdavė kitam sklypui.
Pareiškėjai D. Š., F. A., G. A. ir jų atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Pareiškėjai V. Š. ir D. K., tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 85; 87), į teismo posėdį neatvyko, jų interesams atstovauja advokatas Vaidotas Rutavičius (b.l. 5).
Atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė Raimonda Šideikienė nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo jo netenkinti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į skundą (b.l. 76-77) pažymi, kad slėginiai kalaus ketaus buitinių nuotekų tinklai DN 500, kuriais visos Gargždų miesto ūkio-buities nuotekos yra nuvedamos į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, priklauso AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybes teise. Tinklų nuosavybė įregistruota 2004 m. vasario 25 d., todėl detalusis planas turėjo būti derinamas ir su AB „Klaipėdos vanduo“. Teigia, kad AB „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. liepos 20 d. rašte neatsisakė išduoti prisijungimo sąlygų, bet nurodė pareiškėjams, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose numatyta, kad magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo 400 mm ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis yra po 10 metrų nuo vamzdyno ašies sausame grunte, kai tuo tarpu pareiškėjų pateiktame detaliajame plane numatyta tik 5 metrų apsauginė zona. Todėl atsakovas, išduodamas pareiškėjams prisijungimo sąlygas, pažeistų įstatyme numatytus magistralinių vamzdynų apsaugos zonai keliamus reikalavimus. Teigia, kad AB „Klaipėdos vanduo“ negali savo iniciatyva sumažinti ar padidinti įstatyme numatytų reikalavimų apsaugos zonai, gali tik nustatyti sąlygas, kurių laikantis, nurodytų įrenginių apsaugos zonose galima statyti pastatus ar įrenginius. Pažymi, jog pareiškėjų pateiktame detaliajame plane nėra nurodyti tolimesni inžinerinių tinklų koridoriai pajungimui prie centralizuotų vandentiekio tinklų, kas yra būtina sąlyga rengiant detalųjį planą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams V. Š. ir D. K. nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Pareiškėjai prašo panaikinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2012/S.02-433 (b.l. 15), priimtą išnagrinėjus pareiškėjų prašymą dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, ir įpareigoti atsakovą išduoti prisijungimo sąlygas projektuoti kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas sklype Nr. 18, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi, šios bylos ginčo dalykas – prisijungimo sąlygų išdavimas projektuoti kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas pareiškėjams nuosavybė teise priklausančiame sklype Nr. 18.
Atsakovas 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2012/S.02-433 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) priėmė išnagrinėjęs pareiškėjų 2012 m. birželio 18 d. prašymą dėl prisijungimo sąlygų išdavimo projektuoti kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas sklype Nr. 18 (b.l. 13-14).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu 1640 patvirtintos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje pateikta prisijungimo sąlygų definicija, pagal kurią prisijungimo sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinierinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Minėto įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas išduoda prisijungimo sąlygas per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Jeigu prisijungimo sąlygos per nustatytą terminą neišduodamos, statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atsakingiems už šių sąlygų išdavimą asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir siunčia šiuos protokolus teismui. Išduotų prisijungimo sąlygų neteisėtumą arba atsisakymą išduoti šias sąlygas statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.
Skundžiamo sprendimo turinys yra toks: jame nurodyta, jog pareiškėjai pakartotinai informuojami, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu 1640 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose numatyta magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo 400 mm ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis yra po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte – ne mažiau kaip po 25 metrus. Taip pat nurodyta, kad atsakovo slėginiai buitinių nuotekų tinklų linijai apsaugos zonos plotas atžymėtas apie du kartus mažesnis (b.l. 15).
Analizuojama, ar skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Taip pat individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, nesuformuluojant teisių ir pareigų, nenurodant faktinių aplinkybių kurių pagrindu ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo priimtas individualus administracinis aktas pagal turinį neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų, kadangi jame visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjų prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti, nepateikta aiški argumentacija, nėra nurodyta apskundimo tvarka. Dėl šios priežasties skundžiamo administracinio akto turinį skirtingai traktuoja pareiškėjai ir atsakovas. Pareiškėjų teigimu, skundžiamu sprendimu jiems atsisakyta išduoti prisijungimo sąlygas, todėl jie kreipėsi į teismą, tuo tarpu atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovė teisme teigia, kad prisijungimo sąlygas nėra atsisakyta išduoti, tik jos turi būti derinamos su pareiškėjais. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, atsakovas privalėjo aiškiai suformuluoti suteikiamas (atsisakomas suteikti) teises, t.y. aiškiai nurodyti, ar pareiškėjams išduodamos prisijungimo sąlygos, ar jas atsisakoma išduoti; savo sprendimą (teigiamą ar neigiamą) privalėjo aiškiai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), taip pat laikytis administraciniam aktui keliamų formaliųjų reikalavimų.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundžiamas sprendimas naikintinas.
Atsakovas prašymo išduoti prisijungimo sąlygas netenkinimą motyvuoja tuo, jog detalusis planas nebuvo derintas su AB „Klaipėdos vanduo“, kaip slėginių kalaus ketaus buitinių nuotekų tinklų DN 500, kuriais visos Gargždų miesto ūkio-buities nuotekos yra nuvedamos į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą, savininku. Be to nurodo, jog detaliajame plane nustatyta magistralinių vamzdynų apsaugos zona neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, kad pareiškėjų pateiktame detaliajame plane nėra nurodyti tolimesni inžinerinių tinklų koridoriai pajungimui prie centralizuotų vandentiekio tinklų. Taigi, atsakovas šiais argumentais įrodinėja, jog žemės sklypo, kuriame pareiškėjai ketina projektuoti kelią, vandentiekį bei lietaus fekalijų kanalizacijas, detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad slėginiai nuotekų šalinimo tinklai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos vanduo“ ir minėtų tinklų nuosavybė įregistruota 2004 m. vasario 25 d. (b.l. 78-82). Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detaliojo plano medžiaga (b.l. 21) nustatyta, kad sklype Nr. 18 numatyta įrengti inžinerines komunikacijas (kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas), šiame sklype magistralinių vamzdynų apsaugos zona nustatyta 5 metrų, o detalusis planas 2010 m. vasario 17 d. buvo suderintas su UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Minėtu detaliuoju planu numatyta inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių tinklų, kai inžinerinių tinklų infrastruktūra bus įrengta. Iki tol, kol bus įrengti centralizuoti inžineriniai tinklai, numatomi laikini vietiniai grupinio naudojimo tinklai. Detaliajame plane nurodyta, jog susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių ribos sutampa su servitutų galiojimo ribomis. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ir kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrengimais.
Detalusis planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, yra suprantamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Spręsdamas klausimą dėl šio dokumento teisinio statuso, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, o jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, ir remiantis juo. Detalusis planas – tai individualus teisės aktas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog detaliojo plano teisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl teismas atsakovo argumentų dėl detaliojo plano prieštaravimo teisės aktams nevertina. Detaliojo plano teisėtumas šioje byloje nėra ginčo dalykas, ginčas kyla ne dėl detaliojo plano turinio, jo teisėtumo, o dėl atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas, todėl teismas vertina tik atsakovo argumentus, kuriais remiantis atsakovas neišduoda prisijungimo sąlygų.
Atsakovas, neišduodamas prisijungimo sąlygų, kaip vieną iš argumentų nurodo, jog AB „Klaipėdos vanduo“ negali savo iniciatyva sumažinti ar padidinti įstatyme numatytų reikalavimų magistralinių vamzdynų apsaugos zonai. Teisėjų kolegija pažymi, jog Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas privalo išduoti prisijungimo sąlygas, o jų neišdavimas gali užtraukti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju atsakovo atsisakymas išduoti prisijungimo sąlygas dėl to, jog prisijungimo sąlygų turinys pažeis Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus negali būti vertintinas kaip pagrįstas, kadangi ginčas nagrinėjamas ne dėl prisijungimo sąlygų turinio neteisėtumo, o dėl jų neišdavimo. Taip pat pabrėžtina, jog neišdavus prisijungimo sąlygų, pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisėtų lūkesčių, negali imtis atitinkamų veiksmų, tam, kad įvykdyti atsakovo nustatytas prisijungimo sąlygas. Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatų imperatyvumas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip šiame straipsnyje įvardintų inžinerinių tinklų ir susisiekimo savininkas, privalo pareiškėjams išduoti prisijungimo sąlygas projektuoti kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas sklype Nr. 18, o jų teisėtumas, jei išduotos prisijungimo sąlygos netenkins pareiškėjų, galės būti ginčijamos kitoje byloje.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjų skundas tenkintinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjų D. Š., V. Š., F. A., G. A., D. K. skundą tenkinti.
Panaikinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2012/S.02-433 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančios slėginių buitinių nuotekų linijos“.
Įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams prisijungimo sąlygas projektuoti kelią, vandentiekį, lietaus ir fekalijų kanalizacijas sklype Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė