(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Escolit“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-114-856/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expertus Vilnensis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Escolit“ dėl nuostolių ir baudos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį ir patikslintus ieškinius tenkino, priešieškinį ir patikslintus priešieškinius atmetė; priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Escolit“ ieškovei UAB „Expertus Vilnensis“ 755 359,54 Eur nuostolių, 111 928,63 Eur baudą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 867 288,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 66 223,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Escolit“ 17,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

2.       Atsakovė UAB „Escolit“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Expertus Vilnensis“ ieškinį (su patikslinimais) atmesti, o UAB „Escolit“ priešieškinį (su pakeitimais) tenkinti.

3.       Ieškovė UAB „Expertus Vilnensis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Escolit“ – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant arba esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą neviršijant ginčo sumos (867 288,17 Eur).

4.       Nurodė, kad realų ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtina sprendimas civilinėje byloje, nes visi ieškinio reikalavimai tenkinti visa apimtimi. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nes atsakovė yra nesąžininga, dar 2020 metais pradėjo ieškoti atsakovei priklausančios gamyklos, esančios (duomenys neskelbtini), potencialių pirkėjų. Pardavusi vieną iš vertingiausių savo turtą atsakovė taptų nebemokia. Atsakovės nesąžiningi veiksmai nebuvo įvykdyti tik dėl kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dar iki sutarčių nutraukimo buvo siekiama parduoti atsakovės akcijas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes ir neigia faktus, kuriuos jau buvo pripažinusi. Ieškovei priteista suma laikytina didele ir tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

5.       Atsakovė UAB „Escolit“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad šis klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi. Elektroninis susirašinėjimas, vykęs 2020 m. birželio mėnesį, dar iki ieškinio pareiškimo, nepatvirtina, kad atsakovė ketina ar siekia parduoti pastatą (gamyklą) ir joje nevykdys veiklos. Atsakovė nuosekliai investuoja į nuosavybės teise valdomą gamyklą ir sandėlį, užbaigė jų statybos procedūras, atlieka paruošiamuosius veiksmus gamybos veiklai, kas neabejotinai didina atsakovės valdomo nekilnojamojo turto vertę bei patvirtina siekį vykdyti gamybinę veiklą. Atsakovės įstatinis kapitalas, atsiradus naujiems investuotojams, buvo padidintas daugiau negu 9 kartus. Ginčijama sprendimu priteista 867 288,17 Eur suma nėra didelė, palyginus su atsakovės dalyvių investuojamomis į įmonę sumomis. Nurodė, kad atsakovė nesiekė nuslėpti ar sumažinti turtą, bet toliau investavo į gamyklos ir sandėlio statybas ir įrengimą, dėl ko atsakovės turtas neabejotinai padidėjo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 867 288,17 Eur vertės atsakovei UAB „Escolit“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Expertus Vilnensis“ ir mokėti privalomus mokesčius valstybei.

7.       Teismas nurodė, kad skundžiamu sprendimu ieškinys buvo tenkintas, o priešieškinys atmestas. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta.

8.       Teismo vertinimu, nors šiuo atveju ieškovė nepateikė pakankamai argumentų dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad akcijų pasirašymo sutartys yra ginčijamos teisme (civilinė byla Nr. e2-267-357/2022), iš atsakovės jau yra priteistos reikšmingos piniginės sumos, o įmonės veikla yra nuostolinga, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nėra paneigta.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „Escolit“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Expertus Vilnensis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Šiaulių apygardos teismas nutartį priėmė pažeisdamas teismingumo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 2 ir 7 dalyje. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei suformulavo atsiliepime į apeliacinį skundą, kuris adresuotas Lietuvos apeliaciniam teismui ir teikiamas per Šiaulių apygardos teismą. Ieškovė nepateikė jokio savarankiško prašymo adresuoto Šiaulių apygardos teismui, kaip pirmos instancijos teismui, kuriuo būtų prašoma spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso, tačiau reiškiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skirtingose proceso stadijose, skiriasi subjektai, kuriems toks prašymas teismingas. Bylos procesas pirmos instancijos teisme buvo baigtas ir buvo prasidėjęs bylų apeliacinis procesas, kurio metu sprendimas dėl ginčo esmės jau priklausė apeliacinės instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas turėjo persiųsti civilinę bylą su gautu UAB „Escolit“ apeliaciniu skundu ir UAB „Expertus Vilnensis“ atsiliepimų į apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris ir turėjo priimti sprendimą dėl jam adresuoto ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas, savarankiškai ėmęs spręsti dalį atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštų reikalavimų, kurie buvo adresuoti Lietuvos apeliaciniam teismui, pažeidė CPK 147 straipsnio 2 ir 7 dalis.

9.2.                      Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra kartotinis ir pirminis toks prašymas buvo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi atmestas. UAB „Expertus Vilnensis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nepateikia jokių aktualių ir naujų aplinkybių, kuriomis įrodinėtų UAB „Escolit“ nesąžiningumą. Nors pats faktas, kad UAB „Expertus Vilnensis“ pakartotinai reiškia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo tokio prašymo nesvarstyti ar atmesti, tačiau iš naujo svarstant tokį prašymą turėtų būti atsižvelgiama į anksčiau priimtus įsiteisėjusius sprendimus tuo pačiu klausimu bei priimant sprendimą aiškiai išdėstyti motyvus, lėmusius kitokį teismo sprendimą šiuo klausimu.

9.3.                      Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nors nutartyje konstatuota, kad nėra duomenų apie UAB „Escolit“ nesąžiningumą. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį.

9.4.                      UAB „Escolit“ nuosekliai investuoja į nuosavybės teise valdomus gamyklą ir sandėlį, užbaigia jų statybos procedūras, atlieka paruošiamuosius veiksmus gamybos veiklai, kas neabejotinai didina UAB „Escolit“ valdomo nekilnojamojo turto vertę bei patvirtina siekį vykdyti gamybinę veiklą. UAB „Escolit“ neketino ir neketina nekilnojamuosius objektus parduoti ar perleisti jų nuosavybę. Priešingai, įmonės akcininkai nuolat didina investicijas į įmonę, kad būtų pradėta gamybinė veikla.

9.5.                      Nutartyje nurodoma, kad šiuo metu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 414 447,73 Eur iš atsakovės UAB „Escolit“ priteisimo. Nors nutartyje nėra detalizuojama, kokioje konkrečioje byloje, tačiau manytina, kad kalbama apie Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-181-1120/2022 ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-170-357/2021 priteistas sumas UAB „Linea Libera“. Dėl UAB „Linea Libera“ priteistų sumų priverstinis išieškojimas niekada nebuvo prasidėjęs ir šiuo metu UAB „Escolit“ yra pilnai įvykdžiusi visas prievoles pagal įsiteisėjusius sprendimus UAB „Linea Libera“.

9.6.                      Teismas nurodė, kad UAB „Escolit“ akcijų pasirašymo sutartys yra ginčijamos teisme, tačiau visiškai nepateikė motyvuoto įvertinimo, kaip ir kokiu būdu tai pagrindžia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

10.       Ieškovė UAB „Expertus Vilnensis“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. Vien tai, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suformulavo atsiliepime į apeliacinį skundą ir šį procesinį klausimą išsprendė pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nebuvo laikytasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismingumo taisyklių ar kad UAB „Escolit“ teisės buvo nepagrįstai suvaržytos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia tas teismas, kurio žinioje yra byla (CPK 147 str. 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, turėdamas bylą savo žinioje, pirmiausia priėmė skundžiamą nutartį ir tik tada išsiuntė bylą su UAB „Escolit“ apeliaciniu skundu ir UAB „Expertus Vilnensis“ atsiliepimu į jį į apeliacinės instancijos teismą.

10.2.                      Atsakovės nesąžiningus veiksmus patvirtina tai, kad dar 2020 m. ji pradėjo ieškoti potencialių pirkėjų atsakovei priklausančios gamyklos, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimui. Ieškovė pateikė atsakovės vadovo E. R., darbuotojo R. Y. ir V. A. M. (atsakovės partnerės vadovo) susirašinėjimą el. paštu 2020 m. vasarą, patvirtinančius, kad atsakovė ieško pirkėjo Telšiuose statomam pastatui – farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijai. Be to, atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 4 patvirtina, kad dar iki ginčo sutarčių nutraukimo buvo siekiama parduoti UAB „Escolit“ akcijas. Įrodymai, akivaizdžiai patvirtinantys, kad UAB „Escolit“ siekia savo turtą parduoti/paslėpti, atsirado ir buvo pateikti tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo. UAB „Escolit“ nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui teikė klaidingus duomenis dėl sutarčių su Lietuvos verslo paramos agentūra ir UAB „Expertus Vilnensis“ nutraukimo priežasčių, be to, apeliaciniame skunde UAB „Escolit“ dėsto naujas aplinkybes ir įrodymus, kuriais nesirėmė pirmosios instancijos teisme, nesąžiningai neigia faktus, kuriuos ji buvo pripažinusi pirmosios instancijos teisme.

10.3.                      Laikinosios apsaugos priemonės, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, gali būti taikomos ir prevenciniu tikslu.

10.4.                      UAB „Escolit“ teikiami duomenys apie tai, kad buvo atsiskaityta su UAB „Linea Libera“ ne tik nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, bet tik dar labiau jį sustiprina. Atsiskaitymas su UAB „Linea Libera“ reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos pagal UAB „Linea Libera“ prašymą, bus panaikintos. Vadinasi, UAB „Escolit“ galės nekliudomai vykdyti turto pardavimo veiksmus.

10.5.                      Nesutinka, kad UAB „Escolit“ akcijų pasirašymo sutarčių ginčijamas teisme nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Pats faktas, kad kitoje byloje ginčijasi UAB „Escolit“ akcininkai ir toje byloje, be kita ko, keliamas klausimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo, akcininkų pirmenybės teisės, akcijas įsigijusių asmenų teisės jas įsigyti, suteikia pagrindo abejoti aplinkybe, jog UAB „Escolit“ iš tiesų padidino įstatinį kapitalą.

11.       Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas atsakovės UAB „Escolit“ prašymas prijunti papildomus rašytinius įrodymus: 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „Linea Libera“ raštą, kuriuo UAB „Linea libera“ patvirtino, kad UAB „Escolit“ pilnai atsiskaitė pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. e2A-181-1120/2022 ir Nr. e2-170-357/2021 bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-170-357/2021, kuria buvo panaikintos UAB „Escolit“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsiskaičius su UAB „Linea libera“.

12.       Nurodė, kad šiuo metu neegzistuoja jokios kitiems asmenims įsiteisėjusiais sprendimais priteistos sumos, kurių nebūtų įvykdžiusi UAB „Escolit“. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Escolit“ yra finansiškai pajėgi, todėl neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo

14.       Atsakovė UAB „Escolit“, pateikusi atskirąjį skundą prašė prijungti papildomus nutarties 11 punkte nurodytus rašytinius įrodymus.

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomus prijungti papildomus rašytinius įrodymus – UAB „Linea libera“ raštą, patvirtinantį, kad atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus kitose civilinėse bylose ir kitoje civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtą nutartį panaikinti atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsiskaičius su UAB „Linea libera“ – sprendžia, kad šie įrodymai neturės įtakos šalių ginčo teisingam išsprendimui, todėl teikiamus papildomus dokumentus atsisako priimti.

Dėl teismingumo taisyklių pažeidimo

17.       Apeliantės (atsakovės) UAB „Escolit“ teigimu, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė UAB „Exprtus Vilnensis“ suformulavo atsiliepime į apeliacinį skundą, kuris buvo adresuotas ne Šiaulių apygardos teismui, o Lietuvos apeliaciniam teismui, teikiant per Šiaulių apygardos teismą, todėl pirmosios instancijos teismas, išsprendęs tokį prašymą, pažeidė CPK 147 straipsnio 2 ir 7 dalyse įtvirtintas teismingumo taisykles.

18.       Remiantis CPK 144 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 straipsnio 2 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė UAB „Expertus Vilnensis“ suformulavo atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau byla tuo metu dar nebuvo išsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, taigi buvo pirmosios instancijos teismo žinioje. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą, pirmosios instancijos teismą įstatymas įpareigoja išspręsti atitinkamus procesinius klausimus tam, kad apeliacinis procesas galėtų prasidėti ir tęstis. Vieni iš tokių klausimų – apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimas (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 318 straipsnio 2 dalis). Tik pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas per septynias dienas išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui, o dalyvaujantiems byloje asmenims – pranešimus apie bylos išsiuntimą (CPK 317 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

20.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tuo metu dar turėdamas bylą savo žinioje, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintą gana trumpą terminą, per kurį turi būti išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas bei veikdamas operatyviai, visiškai pagrįstai ir nepažeisdamas CPK 147 straipsnio 2 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų, išsprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21.       Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovės UAB „Escolit“ teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, kadangi ji, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pasinaudojo savo teise teikti atskirąjį skundą.

22.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės UAB „Escolit“ skundo argumentus dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

23.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

25.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).

26.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimu, nors ir neįsiteisėjusiu, ieškinys ir patikslintas ieškinys yra tenkintas, o priešieškinys ir patikslintas priešieškinys atmestas, sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – ieškinys prima facie yra pagrįstas. Kadangi ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo iš esmės nekilo, apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo detaliau nevertina ir toliau pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

27.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (kaip minėta, turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių argumentus, negali nesutikti su apeliante UAB „Escolit“, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė patikimų įrodymų, galinčių preliminariai pagrįsti atsakovės galimą nesąžiningumą, t. y. kad ji, siekdama išvengti UAB „Exprtus Vilnensis“ galbūt palankaus teismo sprendimo, ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pažymėjęs, kad ieškovė nepateikė pakankamai argumentų dėl atsakovės galimo nesąžiningumo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teisme civilinėje byloje Nr. e2-267-357/2022 yra ginčijamos akcijų pasirašymo sutartys, kad iš ieškovės tiek šioje, tiek ir kitoje civilinėje byloje jau yra priteistos reikšmingos piniginės sumos, o įmonės veikla nuostolinga, sprendė, jog vis tik yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais ir pažymi, kad, remiantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos (šiuo atveju – priteistų sumų) dydis iš atsakovo ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei ginčijamos akcijų pasirašymo sutartys kitoje civilinėje byloje, nei iš atsakovės priteistų sumų dydis ar veiklos nuostolingumas neįrodo atsakovės UAB „Escolit“ nesąžiningumo ir kad ji gali imtis priemonių turimam turtui paslėpti, apsunkinti ir pan., siekdama išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

30.       Nesutiktina su ieškove UAB „Exprtus Vilnensis“, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad 2020 m. ji pradėjo ieškoti potencialių pirkėjų atsakovei priklausančios gamyklos pardavimui. Pažymėtina, kad ieškovė, įrodinėdama tariamą atsakovės nesąžiningumą, remiasi 2020 metų duomenimis, kurie šiuo metu, vertinant galimos grėsmės egzistavimą, nebėra aktualūs ir nepatvirtina, kad atsakovė iš tiesų šiuo metu vis dar siekia perleisti turtimą turtą ir taip apsunkinti atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

31.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė UAB „Exprtus Vilnensis“ nepateikė įrodymų apie atsakovės UAB „Escolit“ nesąžiningumą, kurie galėtų lemti išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo, ieškovei galbūt palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti apeliantės UAB „Escolit“ atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expertus Vilnensis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė