Civilinė byla Nr. 2-306-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00763-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.2; 116.10.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės M. S. atskirąjį  skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Zootaip“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Nesė fauna“ ir M. S. dėl teisių į subdomeną perkėlimo ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu, iš dalies tenkinęs ieškovo UAB ,,Zootaip“ ieškinį, be kita ko, nusprendė: perkelti ieškovui UAB ,,Zootaip“ visas teises į subdomeną zoobaze.Lt; priteisti iš atsakovės M. S. ieškovui 36 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovė M. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išaiškinti minėtą teismo sprendimą. Pateiktame prašyme atsakovė nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo atsitiktinai; atsakovės teigimu, ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir legaliai dirba, todėl dokumentai turėjo būti įteikti CPK 122 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka, o ne viešo paskelbimo būdu. Atsakovė nurodo, kad subdomeną zoobaze.Lt ji yra nusipirkusi iš atsakovo UAB ,,Nesė fauna“, todėl sprendimo teiginys, kad ieškovo reikalavimas perkelti visas teises į subdomeną zoobaze.Lt tenkinamas, pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę. Atsakovė nurodė nesutinkanti su teismo sprendimu iš atsakovės priteista 36 Lt žyminio mokesčio suma. Be to, atsakovės teigimu, teismas suklydo vadovaudamasis Lt domeno procedūrinio reglamento 11 skirsnio 62 punkto tvarka, nes 11 skirsnyje 62 punkto nėra ir nurodydamas, kad rėmėsi CPK 6.249 straipsnio 4 dalies l punktu, 6.37, 6.210 straipsniais, kadangi CPK tokių straipsnių nėra.

Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė M. S. prašė teismo: 1) išaiškinti, kodėl buvo nesilaikoma CPK 122 straipsnio 1 punkte, 123 straipsnio 1 punkte, 130 straipsnio 1 punkte įtvirtintų nuostatų, kurios tiksliai reglamentuoja procesinių dokumentų ir teismo šaukimo įteikimo procedūrą; 2) išaiškinti, kodėl pažeidžiamas Konstitucijos 22 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos atitinkamos nuostatos; 3) priimti papildomą sprendimą, kuris panaikintų subdomeno zoobaze.Lt visų teisių perkėlimą ieškovui UAB ,,Zootaip“, nes tai reiškia privačios nuosavybės atėmimą, taip pat panaikinti žyminio mokesčio priteisimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino atsakovės M. S. prašymo.

Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas, pažymėdamas, kad teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismas nurodė, kad iš atsakovės prašymo turinio matyti, kad ji aiškiai suprato teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, sprendimo motyvais. Pasak teismo, tokiu atveju atsakovė turėjo teisę skųsti teismo sprendimą, nurodydama nesutikimo argumentus apeliaciniame skunde. Teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo atsakyti į atsakovės klausimus, nes tokių aplinkybių, kurių prašė atsakovė, aptarimas nutartyje dėl sprendimo išaiškinimo neišvengiamai pakeistų ir praplėstų teismo sprendimo turinį, o sprendimo išaiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį.

Teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama priimti papildomą sprendimą, iš esmės prašymą grindžia nesutikimu su priimtu teismo sprendimu, ir tokio prašymo tenkinimas reikštų minėto sprendimo revizavimą. Teismas nurodė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė M. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės; įvertinti ir ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime padarytas klaidas motyvacinėje sprendimo dalyje ir įvertinti procesinius veiksmus, kurie neįvykdyti pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį.

Atsakovės teigimu, skundžiama nutartis neteisėta, nes teismas, žinodamas atsakovės darbovietę, pažeidė CPK 122 ir 123 straipsnius ir tokiu būdu atsakovė buvo eliminuota iš tesimo proceso. Nurodo, kad pateiktu prašymu dėl sprendimo išaiškinimo ir nebuvo reikalaujama keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o tik paaiškinti motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą, kai net buvo ignoruojamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atitinkamos nuostatos. Atsakovė prašyme taip pat buvo nurodžiusi rašybos klaidas, kurias padarė teismas, priimdamas teismo sprendimą. Atsakovės nuomone, teismo teiginys, kad jis negali keisti rezoliucinės teismo sprendimo dalies yra ydingas, nes rezoliucinė dalis yra pagrįsta motyvacine dalimi, kuri yra klaidų rinkinys. Todėl, pasak atsakovės, teismas privalėtų ištaisyti motyvacinę dalį, kaip to reikalauja CPK 276 straipsnis ir išnagrinėti bylą pagal CPK 3 straipsnio reikalavimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Iš apeliantės pateikto prašymo ,,Dėl 2014-10-07 teismo sprendimo išaiškinimo“, kuris skundžiama nutartimi buvo atmestas, turinio matyti, kad apeliantė yra pareiškusi du prašymus: dėl sprendimo išaiškinimo ir dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Apeliantės prašyme ir atskirajame skunde klausimas dėl sprendimo vykdymo aiškumo nekeliamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog iš apeliantės prašymo išaiškinti sprendimą matyti, kad teismo sprendimo rezoliucinę dalį ji aiškiai suprato, tačiau nesutinka su sprendimo motyvais. Atskirajame skunde apeliantė taip pat išdėsto argumentus, kuriais kritikuoja teismo sprendimo motyvus ir teismo procesinių dokumentų įteikimo apeliantei būdą. Teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų; priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Apeliantė, nesutikdama su teismo motyvais, turi teisę skųsti teismo sprendimą instancine tvarka; ši teisė jai buvo išaiškinta ir skundžiamoje nutartyje. Remiantis tuo, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neišaiškino teismo sprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta apeliantė pateiktu prašymu prašė ir priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų panaikinta teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria teismas nusprendė perkelti subdomeno zoobaze.Lt visas teises ieškovui UAB ,,Zootaip“ ir panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria iš apeliantės priteistas žyminis mokestis. Papildomo sprendimo institutas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą išnagrinėjo, laikytina, kad jis atnaujino apeliantės praleistą 20 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos tokiam prašymui pareikšti (CPK 277 str. 2 d.; 78 str. 1 d.). Įstatymas įtvirtina baigtinį papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašą. Papildomas sprendimas gali būti priimamas šiais atvejais: 1) jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 1-3 p.). 

Apeliantės pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo neatitinka pirmiau nurodytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų, kurių sąrašas, kaip minėta, yra baigtinis. Pirmosios  instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo grindžiamas nesutikimo su teismo sprendimu motyvais, prašant panaikinti atitinkamas jo dalis. Apeliantė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, turi teisę jį skųsti instancine tvarka, o ne prašydama priimti papildomą sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą ir priimti papildomą teismo sprendimą, paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliantės prašymo ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime padarytas rašymo apsirikimo klaidas, nes toks prašymas turi būti teikiamas sprendimą priėmusiam teismui (CPK 276 str.).

   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                        Vigintas Višinskis