Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-1999-785-2013].docx
Bylos nr.: 1S-1999-785/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus pataisos namai 188657363 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Bylos Nr. 1S-1999-785/2013;

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01369-2009-2;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14.; 2.5.19.

 

 


HERBAS
                           

 

                                         

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl 2013-11-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2013-10-02 nutarimo Nr. 94-440 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta bylos medžiaga,

 

n u s t a t ė :

 

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-07-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (už 2 nusikalstamas veikas), bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams. 2010-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 284 straipsnio 1 dalį nuteistas 9 mėnesiams 29 dienoms laisvės atėmimo. 2011-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-09 nutartimi subendrinus bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams.

Bausmės pradžia 2009-11-27, jos pabaiga – 2015-08-27. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 25 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos – 2013-10-02. A. B. teistas 7 kartus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2013-10-02 nutarimu vienbalsiai nutarta nuteistajam A. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šį nutarimą A. B. apskundė apylinkės teismui.

Alytaus rajono apylinkės teismas, sutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais ir padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, 2013-11-19 nutartimi netenkino A. B. skundo dėl Komisijos nutarimo.

Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-19 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo priimta nutartimi ir mano, kad ji yra nepagrįsta. Skunde teigiama, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę jam paskirtos bausmės dalį, bausmės atlikimo metu buvo baustas 5 kartus, nuobaudos, kurios šiuo metu nebegalioja, jam buvo skirtos tik atvykus į pataisos įstaigą per adaptacinį periodą, šios aplinkybės ir teistumas už sunkų nusikaltimą negali būti pagrindas jam netaikyti lygtinio paleidimo. Dėl gautų nuobaudų labai gailisi ir savo elgesiu įrodė, kad pasikeitė, nes galiojančių nuobaudų neturi, o turi vien tik paskatinimus. Nurodo, kad pakeitė požiūrį į gyvenimą, pataisos namuose mokėsi, lankė pamokas, įgavo daug patirties, kad galėtų integruotis į visuomenę, bausmės atlikimo metu susituokė, jei būtų lygtinai paleistas stotų toliau mokytis, įgytų specialybę, susirastų darbą, galėtų materialiai tada padėti savo neįgaliems mamai ir tėvui. Jo socialiniai ryšiai yra geri, nes jis nuolat bendrauja su artimaisiais. Pataisos namuose yra nekonfliktiškas, stengiasi su visais sutarti, būrio viršininko apibūdinamas teigiamai ir nemano, kad toks jo bendravimas ir elgesys gali būti laikomas kriminaline subkultūra. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, ateityje pasižada daugiau nebenusikalsti.

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas lygtinis paleidimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. B. skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo ankstesnių teistumų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai bei motyvuotai sprendė, kad Komisija pagrįstai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis A. B. atliko daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teistas 7 kartus, bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka 5 kartus, jam buvo taikyta prevencinė priemonė – įspėjimas dėl nusikalstamų veikų darymo. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis skatintas 4 kartus, praeityje nuteitajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, taip teismas A. B. anksčiau nors jau buvo parodęs pasitikėjimą, tačiau jis teismo ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis A. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, rodo jo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. A. B. nusikaltimo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 56 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metodiką. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. pataisos namuose mokėsi ir baigė 12 klasę, įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinio rengimo centre įgijo mūrininko bei tekintojo specialybes, tačiau savo skunde apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad išėjęs į laisvę planuoja įstoti į vakarinę mokyklą ir baigti 12 klasių, stengtųsi įgyti specialybę. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad įsidarbinęs materialiai padėtų savo mamai ir tėčiui, kurie jam yra patys brangiausi ir jie yra neįgalūs, serga sunkiomis ligomis, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. B. su tėvais nebendrauja daug metų, nes tėvai atsisakė tėvystės teisių. Nors nuteistasis deklaruoja norą oficialiai dirbti ir gauti darbo užmokestį, ir pats kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, tačiau pataisos namuose jam siūlomo darbo nuteistųjų valgykloje darbininku arba maisto išdavėju – tvarkdariu uždaroje zonoje, atsisakė, motyvuodamas tuo, kad šiam siūlomam nekvalifikuotam darbui jam neva nepakanka nei jo žinių, nei sugebėjimų. Šie prieštaravimai parodo nuteistojo deklaratyvius ir tikrovės neatitinkančius ketinimus, tikslus ir motyvus, kas parodo jo požiūrį į teisingumą, sąžiningumą ir kitas vertybes, į skunde deklaruojamą jo asmenybės neva teigiamą kaitą ir norą gyventi pagal visuomenėje priimtinas elgesio taisykles ir moralės normas. Nors nuteistasis save charakterizuoja kaip bendraujantį, su visais sugyvenantį, draugišką, nenorintį pyktis ir įgyti priešų įkalinimo įstaigoje, tačiau šie jo teiginiai prieštarauja socialinio tyrimo išvadoje nustatytiems tyrimo duomenims, kad jam būdingos diskriminacinės prielaidos. Nors nuteistasis pataisos namuose susituokė, nurodo, kad turi ir palaiko socialinius ryšius su žmona ir broliu, be to, jis dalyvauja pataisos namų kultūriniuose, šviečiamuosiuose bei sporto renginiuose, lanko vedamas programas, projektus, mokymus, o mokytojai jį charakterizuoja teigiamai, tačiau šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Kolegija, įvertinus nuteistojo asmenybę, ankstesnių teistumų skaičių, kriminogeninius veiksnius, neatliktą bausmės dalį, daro išvadą, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus A. B., šis laikysis įstatymų ir nenusikals. 

Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi kolegija

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                               Ramūnas Antanavičius

 

 

 

Teisėjai                                                                                    Algirdas Jaliniauskas

 

 

 

                                                                                    Kęstutis Dargužis

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos