Administracinė byla Nr. eA-4293-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02211-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 13.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareis?ke?jo D. G. (D. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. (D. G.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 8PM190021 ,,Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ (toliau – ir Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1A-233 ,,Dėl D. G. skundo“ (toliau – ir Departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-365/2016 (toliau – 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendis) pareiškėjas pripažintas kaltu dėl kontrabandos – neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 15 d., todėl nuo šios dienos Kauno TM galėjo laikyti, kad galimas mokestinis ginčas su skolininkais pasibaigė. Kol vyko teisminis procesas ir nebuvo aiškus galutinis procesinis sprendimas, Kauno TM neturėjo teisės ne tik reikalauti priverstinai išieškoti nepriemokų, bet ir nebuvo prasidėjęs delspinigių skaičiavimo terminas. Kauno TM tik 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu konstatavo, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Europos Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, pareiškėjas laikytinas skolininku muitinei. Vadinasi, Kauno TM nuo teisės įregistruoti skolą atsiradimo dienos 3 metus nieko nedarė, tuo iš esmės piktnaudžiavo teise ir neteisėtai bei nepagrįstai priskaičiavo delspinigius.
2.2. Kauno TM privalėjo vertinti tai, jog neteisėtai įvežtos cigaretės buvo sulaikytos įvežimo momentu, konfiskuotos bei sunaikintos. Kauno TM privalėjo taikyti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 124 straipsnį, kuriame nustatyta, jog skola muitinei dingsta, kai eksporto ar importo muitų apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos arba šios importo / eksporto prekės muitinei prižiūrint, sunaikinamos ar perduodamos valstybės nuosavybėn.
2.3. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nusprendė sunaikinti cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Esant tokiai situacijai, kai prekės konfiskuotos ir sunaikintos, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, skola muitinei laikytina išnykusia. Pareiškėjo įsitikinimu, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, nepaisant to, kad šis straipsnis galioja nuo 2016 m. gegužės 1 d., turi būti taikomas ir tais atvejais, kai skola muitinei atsirado dar iki 2016 m. gegužės 1 d., nes šiame kodekse nustatytas išplėstas aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta, sąrašas lengvina asmens padėtį.
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjui delspinigiai apskaičiuoti teisingai. Skola muitinei atsirado 2014 m. gruodžio 3 d., kai buvo sulaikytos neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos cigaretės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96–98 straipsnių nuostatomis, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigiai pagrįstai skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimo priėmimo dienos. Muito delspinigiai pradėti skaičiuoti tik nuo 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, kurio 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei iki pranešimo apie ją dienos. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad delspinigiai skaičiuotini tik nuo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2016 m. liepos 15 d.).
3.2. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos (2009 m. balandžio 2 d. sprendimas Veli Elshani prieš Hauptzollamt Linz Nr. C-459/07, ECLI:EU:C:2009:224; 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas Logistik prieš Skatteministeriet Nr. C-230/08, ECLI:EU:C:2010:231) matyti, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta tik tuo atveju, jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Šiuo atveju pareiškėjo gabentos ir laikytos prekės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), todėl nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymą ir konfiskavimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkto prasme.
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Kadangi pareiškėjas prekes gabeno (laikė) 2014 m. gruodžio 3 d. (skolos muitinei atsiradimo data), todėl Kauno TM pagrįstai vadovavosi veikos padarymo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
4.1. Skola muitinei atsirado 2014 m. gruodžio 3 d., kai buvo sulaikytos neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos cigaretes, todėl vadovaujantis MAĮ normomis, pagrįstai akcizo ir PVM delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimo priėmimo dienos. Muito delspinigiai pareiškėjui pradėti skaičiuoti 2016 m. gegužės 1 d., t. y. įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, kurio 114 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos.
4.2. Iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2014 m. gruodžio 3 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis numato, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo metu (2014 m. gruodžio 3 d.), o Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei (ginčo atveju 2014 m. gruodžio 3 d.).
4.3. Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje nustatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, taip pat taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d. Šio straipsnio nuostatos yra materialinės normos, o ne procesinės, vadinasi, jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms, tai yra tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos – 2016 m. gegužės 1 d. Nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data. Prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Šiuo atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos 2014 m. gruodžio 3 d. (atsirado skola muitinei) galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, todėl šis faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pareiškėjas su kitais asmenimis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui paskirta bausmė ir konfiskuotos cigaretės. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis 2014 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje Volvo XC 70 organizavo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 4 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 4 900 pakelių cigarečių „Fest 7“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 15 d. Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimu pripažino pareiškėją solidariu skolininku muitinei už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų cigarečių gabenimą ir laikymą, apskaičiavo bei įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę: 965 Eur muito, 13 584 Eur akcizo, 3 407 Eur PVM, 38 Eur muito delspinigių, 4 927 Eur akcizo delspinigių, 1 236 Eur PVM delspinigių. Kauno TM nustatė, kad skolos atsiradimo data yra 2014 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimu, pateikė skundą Departamentui.
7. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, patvirtino Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimą. Konstatavo, kad pagal MAĮ 96–98 straipsnių nuostatas, akcizo ir PVM delspinigiai pagrįstai pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki skundžiamo Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimo priėmimo dienos. Muito delspinigiai pradėti skaičiuoti tik nuo 2016 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, kurio 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos. Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju netaikytinos Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio bei Sąjungos muitinės kodekso 124 nuostatos. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktą, skola muitinei išnyksta, tik, jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos, o šiuo atveju pareiškėjo gabentos ir laikytos prekės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Kadangi pareiškėjas prekes gabeno (laikė) 2014 m. gruodžio 3 d. (skolos muitinei atsiradimo data), Departamento teigimu, Kauno TM pagrįstai vadovavosi veikos padarymo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis.
8. Teismas nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą / išnykimą, yra materialinio pobūdžio, todėl gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šio kodekso įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad pareiškėjas neteisėtas veikas atliko (organizavo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes) 2014 m. gruodžio 3 d., todėl laikytina, kad nuo tada atsirado pareiškėjo skola muitinei. Sąjungos muitinės kodeksas įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., todėl skolos muitinei atsiradimo metu šio kodekso nuostatos negalėjo būti taikomos.
9. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkte nustatyta, kad, nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. ESTT 2009 m. balandžio 2 d. byloje Veli Elshani prieš Hauptzollamt Linz (C-459/07) konstatavo, kad Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkte numatyto skolos muitinei išnykimo tikslas – išvengti apmokestinimo muitu tuo atveju, kai, nors ir neteisėtai, į Bendrijos teritoriją įvežta prekė negalėjo būti parduota, todėl, remiantis konkurencijos normomis, negalėjo padaryti neigiamo poveikio Bendrijos prekėms. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Nagrinėjamu atveju prekės (cigaretės) buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą ESTT išaiškinimus, muitinė pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymą ir konfiskavimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą.
10. Teismas, atsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu konstatavo, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją. Kadangi prekės (cigaretės) sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Bendrijos muitų teritoriją, teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizus, PVM, delspinigius bei įpareigojo šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių bei delspinigių, todėl teismui nėra pagrindo abejoti ginčijamame Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendime pateiktais skaičiavimais, kurie pagrįsti teisės aktų nuostatomis.
III.
11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, nenukrypo nuo teismų praktikos, kuri šios kategorijos bylose buvo grindžiama Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis. Pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, skola muitinei atsiranda nuo neteisėto prekių įvežmo ir panaikinama gali būti tik vienu atveju – jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos. Taigi, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, teismo sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo būtų galima laikyti pagrįstu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeite teisinis reguliavimas: Sąjungos muitinės kodekso 286 straipsnyje numatyta, kad Bendrijos muitinės kodeksas panaikinamas nuo 288 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos – 2016 m. gegužės 1 d., todėl nuo šios datos (2016 m. gegužės 1 d.) pradedamas taikyti Sąjungos muitinės kodeksas. Taip pat Sąjungos muitinės kodekso 286 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Bendrijos muitinės kodeksas panaikinamas nuo tos dienos, kai turi būti pradedamos taikyti Sąjungos muitinės kodekso nuostatos – 2016 m. gegužės 1 d.
11.2. Sprendžiant ginčo klausimą, kaip nurodo pareiškėjas, būtina nustatyti ne tik skolos muitinei atsiradimo faktą, tačiau ir tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta. Pareiškėjas pažymi, kad Sąjungos muitinės kodeksas numato platesnį sąrašą aplinkybių, kurioms esant išnyksta skola muitinei, nei Bendrijos muitinės kodeksas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nusprendė sunaikinti cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Esant tokiai situacijai, kai prekės konfiskuotos ir sunaikintos, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, skola muitinei laikytina išnykusia. Pareiškėjo įsitikinimu, Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, nepaisant to, kad šis straipsnis galioja nuo 2016 m. gegužės 1 d., turi būti taikomas ir tais atvejais, kai skola muitinei atsirado dar iki 2016 m. gegužės 1 d., nes šiame kodekse nustatytas išplėstas aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta, sąrašas lengvina asmens padėtį.
12. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas nurodo, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuomet skola muitinei laikoma išnykusia, yra materialinės normos ir jos gali būti taikomos tik tiems santykiams, kurie susiklostė jau galiojant šioms normoms. Nagrinėjamu atveju prekių sunaikinimo faktas lemtų skolos muitinei išnykimą ir tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi ir prekės būtų konfiskuojamos ir sunaikinamos galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju skola muitinei atsirado 2014 m. gruodžio 3 d., t. y. dar iki aptariamos nuostatos įsigaliojimo, galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, todėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo faktas importo skolos išnykimo šiuo atveju negali nulemti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje numatyta, kad kiti šio kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje 124 straipsnis nėra nurodytas, todėl Departamentas daro išvadą, kad 124 straipsnis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčo prekes gabeno (laikė) 2014 m. gruodžio 3 d. (skolos muitinei atsiradimo data), Departamentas daro išvadą, kad ginčo atveju pagrįstai taikytos veikos padarymo metu galiojusios Bendrijos muitinės kodekso nuostatos.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Kauno TM nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, numatančios skolos muitinei atsiradimą / išnykimą yra materialinės normos, o ne procesinės, todėl gali būti taikomos tik situacijoms, kurios yra susidariusios po Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo (2016 m. gegužės 1 d.). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko (organizavo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinimas prekes) 2014 m. gruodžio 13 d., todėl laikytina, kad tuo metu galiojo Bendrijos muitinės kodeksas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sąjungos muitinės kodeksas įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., todėl skolos muitinei atsiradimo metu šio kodekso nuostatos negalėjo būti taikomos, o pareiškėjo skundžiamas Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimas ir jį patvirtinantis Departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimas priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimo ir Departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pripažinti jo skolą muitinei išnykusia, pasikeitus teisiniam reguliavimui, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. ir Departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, jų naikinti nėra pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde teigia, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos (galiojančios nuo 2016 m. gegužės 1 d.) turi būti taikomas ir tais atvejais, kai skola muitinei atsirado dar iki 2016 m. gegužės 1 d.
16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
17. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas yra kilęs dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti Sąjungos muitinės kodekso normas, numatančias skolos muitinei išnykimą prekių konfiskavimo ar jų sulaikymo atveju, t. y. skolos muitinei atsiradimą nustatančių normų galiojimo atgal.
19. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas. Šio kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prekėms taikytino importo muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei.
20. Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importo arba eksporto muito suma apskaičiuojama remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei. Šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, o f punkte – kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai, kurie taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje nurodyta, kad kodekso straipsniai, nenurodyti 1 dalyje, taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi ir prekės būtų konfiskuojamos ir sunaikinamos galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Kadangi nagrinėjamu atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos (atsirado skola muitinei) ir sunaikintos iki šios datos (2014 m. gruodžio 3 d.), galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, šis faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Teismas pagrįstai nustatė, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą / išnykimą, yra materialinio pobūdžio, todėl gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šio kodekso įsigaliojimo. Be to, nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v. Finland; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Kauno TM 2018 m. kovo 26 d. sprendimas, Departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą.
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareis?ke?jo D. G. (D. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė