LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-593-267/2019 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 408 516,63 Eur žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.       Ieškovė pateikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą. Ji nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti 4039 Eur dydžio žyminį mokestį – augina nepilnametį vaiką, gauna nedideles pajamas, neturi nekilnojamojo turto. Ieškovės teigimu, neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo, būtų pažeistos jos teisės į teisminę gynybą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkino iš dalies – atidėjo 3 539 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė ieškovei terminą sumokėti 500 Eur žyminio mokesčio.

4.       Teismas nurodė, kad neturi galimybės įskaityti ieškovės ieškinyje nurodyto 2019 m. balandžio 3 d. atlikto 100 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, nes tokio laisvo mokėjimo nėra pateikta teismų informacinėje sistemoje Liteko, o 38 Eur sumos žyminis mokestis yra sumokėtas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jis yra byloje įskaitytas. 

5.       Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovas yra skolingas už ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, o valstybė kiekvieną mėnesį moka 108,46 Eur dydžio išmoką nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis 2019 m. sausio mėnesį buvo 482,31 Eur, vasario mėnesį– 412,31, kovo mėnesį – 496,21 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad pagal viešo registro duomenis atsakovei nuosavybės teise priklauso vienas automobilis, o nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Šiaulių apygardos teismas taip nurodė, kad iš ieškovės vykdomas 5 608,22 Eur išieškojimas dėl skolos valstybės biudžetui.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas priėmė palikimą ir atsakovui sumokėjus įsiskolinimą ieškovės turtinė padėtis gali pagerėti, prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tenkino iš dalies.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti 3889 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, pažeidžia ieškovės konstitucinės teisės kreiptis į teismą realizavimą vien tik dėl ieškovės turtinės padėties.

7.2.                      Teismas įpareigojo sumokėti 500 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, kuri viršija ieškovės mėnesines pajamas, o ieškovė iš šių pajamų turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus.  

7.3.                      Per paskutinius mėnesius ieškovės darbo užmokestis nepadidėjo, todėl turtinė ieškovės padėtis neleidžia jai sumokėti didesnės nei kartu su atskiruoju skundu sumokėtos 150 Eur dydžio mokesčio dalies.

8.       Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė papildomus duomenis apie savo turtinę padėtį.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nebuvo visiškai tenkintas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinis teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo kvito kopiją dėl 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, mokėjimo nurodymų kopijas, patvirtinančias atsakovės 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais gautą darbo užmokestį, 2016 m. liepos 29 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties kopiją, AB „Swedbank“ 2018 m. gruodžio 17 d. ieškinio kopiją bei OU „PlisPlus Baltic“ pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo kopiją.

11.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

12.       Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos tenkinti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, apeliacinis teismas pripažįsta ieškovei vėliau objektyviai kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą

13.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

14.       Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

15.       Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

17.       Šioje byloje mokėtinas 4039 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus bei 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 d., 7 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. balandžio 3 d. sumokėjo 100 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 38 Eur ir 2019 m. liepos 26 d. – 150 Eur. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 100 Eur dydžio žyminį mokestį ieškovė sumokėjo civilinėje byloje Nr. 2A-235-330/2019 teikdama kasacinį skundą (CPK 179 str.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą ir grąžino A. K. 100 Eur žyminį mokestį. Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog yra sukurta 100 Eur žyminio mokesčio grąžinimo užduotis ir šis žyminis mokestis gali būti įskaitytas nagrinėjamoje byloje. Taigi gali būti pripažįstama, jog ieškovė yra sumokėjusi 250 Eur žyminį mokesčio, mokėtino už ieškinį, dalį.

18.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde akcentavo, kad pateikti įrodymai patvirtina laikinai komplikuotą jos turtinę padėtį. Ieškovė turi transporto priemonę, gauna nors ir nedideles, bet pastovias pajamas, taip pat (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) turi reikalavimo teisę, kuri gali būti patenkinta. Iš bylos duomenų taipogi nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro maždaug 500 Eur darbo užmokestis, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, jos atžvilgiu pradėtas išieškojimo vykdymo procesas, ji turi mokėti įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį.

19.       Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, apeliaciniame procese pateikusi papildomų duomenų ir paaiškinimų, pagrindė, jog šiuo metu nėra pajėgi sumokėti ne tik visą jai tenkančio mokėti žyminio mokesčio sumą, bet ir pirmosios instancijos teismo nurodytą 500 Eur sumą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovės turtinę padėtį bei įvertinus tai, kad žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyksta, o yra tik nukeliama į ateitį, apeliacinio teismo vertinimu, siekiant nevaržyti ieškovės teisės į teisminę gynybą ir užtikrinant pusiausvyrą tarp asmens teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatyto žyminio mokesčio mokėjimo tikslo, yra pagrindas ieškovei atidėti 3 789 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

20.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartis keistina, nurodant, jog ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies ir jai atidedamas 3 789 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas iki bus priimtas teismo sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Atidėti ieškovei A. K. 3 789 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos“.

Teisėjas                          Gintaras Pečiulis