Civilinė byla Nr. 2A-838-555/2013

Teisminio proceso Nr.2-21-3-01115-2011-0

Pirmosios instancijos teismo teisėja Živilė Janavičienė

Procesinio sprendimo kategorija 42.8;63.1;99.5;114.4;114.11;121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. A. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-800/2012 pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovėms R. B., B. V.,  V. Č., trečiajam asmeniui S. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytą paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A. ir atsakovės R. B. dėl 20 000 Lt paskolos negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento, restitucijos netaikyti, bei pripažinti sudarytą paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A. ir atsakovės B. V. dėl 10 000 Lt paskolos negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento,  restitucijos netaikyti. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį pinigai jai realiai nebuvo perduoti, todėl neatsirado prievolė juo grąžinti, sutartis sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, apgaulės įtakoje. Teigė, kad kitų asmenų apgaulės įtakoje buvo įtraukta į veiklą, paimant  iš kredito įstaigų paskolas  ir perduodant  atsakovei V. Č. ir S. S., kad gautų geras palūkanas už gautus pinigus, buvo įtikinta greitai lengvai užsidirbti pinigų. Palūkanas žadėjo V. Č. su S. S. pervesti į sąskaitą, kurią atsidarė Parex banke. Paskolas taip pat įsipareigojo grąžinti  V. Č. ir  S. S.. Tokia veikla užsiimti pasiūlė kaimynėms R. B. ir B. V., kurias supažindino su V. Č. ir S. S..  R. B. pagal V. Č. prašymą ir jai dalyvaujant, paėmė 8 000 Lt kreditą ir šią pinigų sumą paskolos rašteliu perdavė V. Č..  Lygiai taip pat ir B. V., dalyvaujant V. Č. paėmė 10 000 Lt kreditą ir pinigus pagal paskolos raštelį perdavė V. Č.. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį  tenkino iš dalies, pripažino  2010 m. gruodžio 20 d. sudarytą paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A. ir atsakovės R. B. iš dalies negaliojančia dalyje dėl  9004,77 Lt sumos, kitoje  dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš  ieškovės Z. A. 179,85 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo  šioje byloje priėmimo, bei 48,18 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, iš atsakovių  po 60 litų advokato atstovavimo išlaidų ieškovei bei po 10,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovė R. B. iš keturių kredito įstaigų paėmė 7200 Lt, o pagal kredito sutarčių sąlygas privalo grąžinti 10995,23 Lt (t. 1, b. l. 51-54), atsakovė B. V. iš kredito įstaigų paėmė 8900 Lt, o pagal kredito sutarčių sąlygas privalo grąžinti 12927,70 Lt (t. 1, b. l. 61-63). Nors ieškovė  prašydama sutartis pripažinti negaliojančiomis, nurodo, kad pinigai jai nebuvo perduoti, tačiau byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad ginčijama sutartis turi visus būtinus paskolos sandoriui požymius ir abi atsakovės paėmę pinigus iš kredito įstaigų, juos perdavė ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog pinigų negavo, o atsakovės R. B. ir B. V. įrodė, kad pinigus ieškovei pagal paskolos sutartis perdavė - šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtino atsakovė V. Č., paneigdama ieškovės nurodomą argumentą, jog atsakovių  paimtas iš kredito įstaigų paskolas perdavė būtent jai bei S. S., bei liudytojų parodymai. Teismas nurodė, kad  ieškovė buvo gerai pažįstama su atsakovėmis, jas siejo pasitikėjimo ir draugystės santykiai, tiek atsakovės, tiek liudytojai suprato, kad pinigus skolina ne kažkokiems tretiesiems asmenims, o būtent ieškovei, be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad gautus pinigus iš atsakovių, o taip pat ir liudytojų ieškovė perdavė  tretiesiems asmenims apie tai neinformavusi pačių paskolos davėjų.   Teismo nuomone, pati ieškovė  prašydama pinigų iš atsakovių veikė nesąžiningai ir jas suklaidino. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad  ieškovė  negavo pinigų,  buvo  atsakovių  apgauta, t. y. kad sandoris realiai neįvyko.  Kadangi  ieškovė pasirašė paskolos raštelį su atsakove R. B. didesnei sumai – 20000 Lt, negu iš jos gavo, todėl teismas sprendė, kad  paskolos sutartis turi būti pripažįstama tik dėl faktiškai gautos pinigų sumos (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ginčijo  pačių pinigų gavimo faktą, nurodydama, kad 20 d. kurios data yra surašyti paskolos rašteliai, ji pinigų negavo, nes atsakovės tą dieną pinigų neturėjo, tačiau teismas šį argumentą laikė nepagrįstu, nurodė, kad  įstatymai  neįpareigoja šalių būtinai pasirašyti paskolos sutartį tuo metu, kai perduodami pinigai. Iš dalies patenkinus ieškinį (30 proc.), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

            Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reguliuojantį įstatymą. Kadangi byloje teismas nustatė, kad R. B. iš kredito įstaigų paėmė tik 7200 Lt., kuriuos tariamai perdavė ieškovei, todėl be pagrindo paliko galioti sandorį dėl 3795,23 Lt, kurių faktiškai atsakovė niekam nepaskolino. Taip pat teismas nustatė, kad B. V. iš kreditų įstaigų paėmė 8900 Lt, o privalėjo grąžinti 12927,70 Lt.  Minėtos pinigų sumos susidaro pagal kredito sutartis sudarytas su kredito įstaigomis. Mano, kad teismas netinkamai aiškino teisinius santykius susiklosčiusius tarp R. B., B. V. ir kreditų įstaigų ir santykius tarp R. B., B. V. ir ieškovės, todėl teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei atsakomybę R. B. už palūkanų mokėjimą kredito įstaigoms. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai aiškino sutarties turinį ir sąlygas – 2010-12-20 R. B. negalėjo perduoti pinigų ieškovei, nes pinigus ji gavo tik 2010-12-23. Taip pat teismas neįvertino rašytinio įrodymo, kuris patvirtino ieškovės poziciją, kad pinigai buvo perduoti V. Č., t. y. V. Č. 2011-01-01 parašyto paskolos raštelio, kad ji B. V. skolinga 20 000 Lt,  be to, V. Č. parodymus turėjo teismas vertinti kritiškai, atsižvelgdamas, kad ji yra kaltinamoji dėl sukčiavimo būdu pasisavintų lėšų baudžiamojoje byloje, o ieškovė – nukentėjusioji. Pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos.  Nurodo, kad teismas neįvertino atsakovių parodymų prieštaringumo bei svarbių aplinkybių, kurias patvirtino garso įrašas ir stenograma, taip pat aplinkybės, kurias pripažino atsakovės, kad į kredito įstaigas jas vežiojo S. S. su V. Č.. Ši atsakovių pripažinta aplinkybė patvirtino bendravimą su kaltinamosiomis, būtent pinigų paėmimo tikslais iš kredito įstaigų.

            Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė B. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad aplinkybė, kad ieškovė galimai buvo apgauta kitų asmenų ir atidavė pasiskolintus pinigus kitiems asmenims, o ne panaudojo savo reikmėms, jokiu būdu neįrodo, kad ieškovė yra neskolinga ir jokiu būdu nepanaikina jos pareigos grąžinti paskolintus pinigus. Mano, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

            Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei V. Č., nei S. S. niekada pinigų neskolino, o apeliantės teiginys, kad pinigus R. B. perdavė V. Č. yra visiškai nepagristas. Aplinkybes apie Z. A. prašymą sukeisti paskolos raštelius 2012-08-29 teismo posėdžio metu patvirtino tai matę ir girdėję liudytojai Ž. B. bei B. V., o aplinkybę, kad pinigai nebuvo perduoti V. Č., patvirtino ir pati V. Č.. Mano, kad šioje civilinėje byloje visiškai nesvarbu, kas bus nustatyta baudžiamojoje byloje - ar kad Z. A. buvo  apgauta,  ar kad  savanoriškai  ir sąmoningai perdavė pasiskolintus    pinigus tretiesiems asmenims, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo sustabdyti bylą. Atsakovės nuomone, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus.  Teigia, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje esančia medžiaga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė Z. A. ginčija su atsakovėmis R. B. ir B. V. 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytas paskolos sutartis teigdama, kad skolos rašteliai yra sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti tiesinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), be to įrodinėja, kad negavus sutartyje nurodytos pinigų sumos, yra pagrindas ginčo sandorius pripažinti nesudarytais (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta) - tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, tačiau kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-145/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju teismas nustatinėjo faktines aplinkybes apie pinigų perdavimą ieškovei, nustatęs, kad tam tikras sumas atsakovės perdavė ieškovei, sprendė, kad yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti iš dalies negaliojančiais. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (CK 1.86 straipsnis) ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žodžio ,,pasiskolino“, ar, kad kaip bylos nagrinėjamu atveju nurodyta „skolinga“, kurios gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Atsižvelgiant į minėtą formuojamą kasacinio teismo praktiką, kolegija sprendžia, jog tai, kad pateiktose teismui šalių pasirašytose paskolos sutartyse yra nurodyta, kad ieškovė atsakovėms yra skolinga rašteliuose nurodytas sumas, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nustatinėjo ieškovei perduotų sumų faktą ir pagal byloje surinktus įrodymus pagrįstai sprendė, kad atsakovės perdavė ne visas pinigų sumas, kurios yra nurodytos paskolos sutartyse.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis); be to, teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus bei sprendžia dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgdama į byloje atliktus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti byloje CPK 178-179, 185 straipsniuose išdėstytų įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Atsakovių argumentus dėl ieškovei paskolintų sumų patvirtina ne tik skolos dokumentų buvimas pas kreditores, bet ir kitos byloje nustatytos aplinkybės: atsakovių veiksmai imant kreditus iš kredito įstaigų, liudytojų parodymai, kuriais patvirtinami atsakovių argumentai, kad ieškovei, o ne jos nurodytiems asmenims, buvo poreikis skolintis iš atsakovių lėšas.

Ieškovė neįrodė ir aplinkybės, jog ji buvo suklydusi ar suklaidinta kitų asmenų, pasirašant paskolos sutartis, neva pinigus atsakovės tiesiogiai perdavė V. Č., pasirašyti paskolos rašteliai yra tik atsakovių apsidraudimas, kad V. Č. siūlyta veikla gauti palūkanas yra rimta, reali.

 Pažymėtina, kad ieškovė pripažino, kad buvo įtikinta greitai lengvai užsidirbti pinigų ir įtraukta į veiklą, kurią vykdant tikėjosi gauti palūkanas už perskolintas lėšas. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų spręstina, kad pinigai buvo reikalingi ieškovei, ji - ieškovė, atsakovėms ir kitiems asmenims teigdama, kad jai reikalinga pagalba, skolinosi pinigus ne tik iš atsakovių, bet ir iš kitų asmenų, žadėdama juos per dvi savaites grąžinti. Apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad skolos raštelius ieškovė surašiusi vėliau, praėjus tam tikram laikui po pinigų perdavimo momento, skolos raštelyje buvo nurodoma paskolos suma ieškovės nuožiūra t.y. ieškovė skolos rašteliuose pripažino, kad yra skolinga ne tik paskolintą sumą, bet ir įsipareigojimas atsilyginti už suteiktą paskolą. Taigi atmestini ieškovės argumentai, jog skolos santykiai su atsakovėmis jos nesiejo, buvo suklaidinta, o skolos dokumentus pasirašė neketindama sukurti teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas pinigų gavimo pagal paskolos sutartis faktą rėmėsi atsakovių ir kredito įstaigų sudarytais įsipareigojimais ir sprendė, kad atsakovei R. B. buvo išduotas skolos raštas didesnei sumai, nei buvo faktiškai perduota.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės pripažino, kad ieškovei paprašius paskolinti pinigines lėšas, prašomomis piniginėmis lėšomis nedisponavo, tačiau ieškovei įtikinus sudaryti sandorius, kreipėsi į kredito įstaigas, ir tik šias, iš šių įstaigų gautas lėšas, perskolino ieškovei. Kolegijos vertinimu, esant tokiems byloje surinktiems įrodymams darytina išvada, kad ieškovei atsakovė R. B. faktiškai perdavė 7200 Lt, o atsakovė B. V. - 8900 Lt.

Kai jau minėta, paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartį yra pagrindas pripažinti nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju, nustačius, kad skolos dokumentuose yra nurodytos didesnės pinigų sumos nei ieškovei faktiškai buvo perduota: atitinkamai R. B. perdavė 7200 Lt ir B. V. 8900 Lt, yra pagrindas išvadai, kad ieškovei skolos dokumentuose nurodytos sumos perduotos nebuvo ir yra pagrindas taikyti CK 6.875 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą civilinės teisės gynimo būdą – abi paskolos sutartis, atsižvelgiant į tai, kad  šalys skolos dokumentuose neaptarė įsipareigojimo mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola, neperduotų piniginių sumų apimtyje pripažinti nesudarytomis.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie ieškovei paskolos sutarčių pagrindu faktiškai perduotas pinigų sumas, tačiau parinkdamas teisių gynimo būdą nepagrįstai ginčo sandorį iš dalies pripažino negaliojančiu, kadangi taikant CK 6.875 straipsnio nuostatas, sandoriai dėl neperduotų (negautų) sumų pripažintini nesudarytais. Kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą sprendžia, kad yra pagrindas abu ginčo sandoris neperduotų (negautų) sumų apimtyje pripažinti nesudarytais, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 3 punktas).

Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies (66 proc.), teismo sprendimą pakeitus – ieškinį tenkinus iš dalies (46 proc.), iš naujo perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Priteistina iš ieškovės 36 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dalis, kurios mokėjimas buvo teismo atidėtas (b. l. 36, t. 1), 37 Lt (66,64 Lt x 54 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atsižvelgiant į  pripažintais nesudarytais sandorių sumas  - 12 800 Lt ir 1 100 Lt, atitinkamai iš atsakovės R. B. priteistina 381  Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybei,  16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš atsakovės B. V. priteistina 33 Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybei,  16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, taip pat ieškovei priteistinas 297 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą iš atsakovių – iš R. B. - 273,24 Lt, iš B. V. – 23,76 Lt (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti  2010 m. gruodžio 20 d. paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 Lt paskolos nesudarytu dalyje dėl  12 800 Lt.

Pripažinti paskolos sandorį tarp ieškovės Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Lt paskolos nesudarytu dalyje dėl  1 100 Lt.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Lt žyminio mokesčio ir 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 381  Lt žyminio mokesčio ir  16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 33 Lt žyminio mokesčio ir  16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės  R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 273,24 Lt žyminio mokesčio ieškovei Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23,76 Lt žyminio mokesčio ieškovei Z. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                                    Dalė Burdulienė

                                                                                                Leonas Jachimavičius

                                                                                                Egidijus Tamašauskas