Civilinė byla Nr. e2S-590-1060/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02483-2020-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.3.2.4

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2158-986/2024 pagal pareiškėjos antstolės V. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo Ž. L., suinteresuotas asmuo Ž. K.. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       2023 m. gruodžio 6 d. antstolė V. P. (toliau – ir antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos suinteresuotam asmeniui Ž. L. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, skolininkė) skyrimo. Nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0186/23/01849 pagal teismo 2023 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje e2-2383­986/2022. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkė įpareigojimo atlikti veiksmus pagal teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą neįvykdė, todėl 2023 m. gruodžio 1 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-186-60733, bei kreipėsi į teismą prašydama spręsti dėl baudos skolininkei Ž. L. paskyrimo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskyrė klausimą dėl baudos Ž. L. paskyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka 2024 m. sausio 9 d. 9.30 val. Į teismo posėdį atvyko Ž. K.. Teismas išnagrinėjo antstolės pareiškimą ir nutarė procesinį sprendimą paskelbti 2024 m. sausio 11 d. 8.45 val.

3.       2024 m. sausio 10 d. Ž. L. atstovas advokatas S. D. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas  įjungti elektronine forma vedamos civilinės bylos Nr. e2VP-2158-986/2024 matomumą, ir pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą suteikiant  Ž. L. teisę pateikti argumentus ir įrodymus dėl teismo sprendimo  neįvykdymo priežasčių. Nurodė, kad ką tik sužinojo apie bylą, nors atsakovė yra EPP  naudotoja, ji neturi specialių žinių ir nežinojo, kad norėdama gauti pranešimus į elektroninį  paštą ar telefoną turėjo nusistatyti atitinkamus pranešimų parametrus, todėl apie jokius  procesinius veiksmus šioje byloje ji nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo pasirūpinti  tinkamu jos atstovavimu bei pateikti aktualius įrodymus. Tuo tarpu atstovaujantis advokatas savo  paskyroje gavę pranešimą išnagrinėtoje byloje (civilinė byla Nr. e2-2383-986/2022), jokių pranešimų apie tai, kad antstolės konkrečioje byloje priimtas prašymas būtų nagrinėjamas naujai inicijuotoje byloje, pateikta nebuvo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi suinteresuoto asmens Ž. L. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmetė. Teismas skyrė skolininkei Ž. L. vienkartinę 100,00 Eur dydžio baudą išieškotojos Ž. K. naudai už 2023 liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto, išduoto 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimo ir 2023 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu, nevykdymą.

5.       Teismas nurodė, kad Ž. L. turi aktyvuotą LITEKO VEP paskyrą, jos nėra deaktyvavusi ir nėra pareiškusi, jog nepageidauja procesinių dokumentų byloje gauti el. ryšių priemonėmis, todėl procesiniai dokumentai jai 2023 m. gruodžio 20 d. buvo išsiųsti  per  elektroninių paslaugų portalą ir laikomi įteiktais. Nustatyta, kad paskutinį kartą Ž. L. prie EPP prisijungė 2024 m. sausio 4 d. (2024 m. sausio 9 d. teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), taigi jai nebuvo kliūčių susipažinti su  siųstais procesiniais dokumentais ir atitinkamai teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, taip pat atvykti į teismo posėdį ir duoti savo paaiškinimus žodžiu. Tai, kad ji  šiomis teisėmis nepasinaudojo galimai dėl specialių žinių neturėjimo, reikšmės šio klausimo išsprendimui neturi. Toks suinteresuoto asmens elgesys negali būti pagrindu bylos  nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl šis prašymas atmestinas, byla nagrinėtina Ž. L. nedalyvaujant.

6.       Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas nuo 2022 liepos 12 d. (paskutinės termino jį įvykdyti dienos) iki šiol nėra įvykdytas, ir dėl to ginčo nėra. Skolininkei neįvykdžius sprendimo nustatytais terminais,  jai sąmoningai pasirenkant pasyvią poziciją – neveikimą, tenka ir dėl tokio elgesio kylančios neigiamos pasekmės. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių Ž. L. negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti teismo sprendimą nustatytu  terminu, byloje nenustatyta.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Ž. L. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1.1.                      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo dėl šio proceso objektyviai buvo suklaidinta, todėl iki teismo bylos nagrinėjimo pabaigos nieko nežinojo apie vykstantį procesą ir negalėjo pateikti bylai reikšmingų įrodymų. Teismas neįsitikino, ar apie  vykstantį teismo procesą yra tinkamai informuota skolininkė. Suinteresuoto asmens  atstovas prieš pat priimant skundžiamą̨ nutartį sužinojo apie procesą ir informavo apie šias aplinkybes teismą, tačiau teismas netenkino prašymo atnaujinti bylos  nagrinėjimą. Teismas nustatė, jog skolininkė prie savo EPP paskyros buvo pasijungusi  2024 m. sausio 4 d., tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad skolininkei apie bylą buvo žinoma ir tinkamai pranešta. Kadangi, kaip minėta, skolininkė neturi reikiamo internetinio raštingumo ir nemokėdama tinkamai naudotis specializuotu EPP portalu nebuvo nustačiusi reikiamų parametrų, ir negavo jokių pranešimų į savo paskyrą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad skolininkė nėra nurodžiusi, jog nesutinka gauti dokumentų elektroninėmis priemonėmis. Nieko nežinodama apie pačią bylą, skolininkė apskritai jokios valios šioje byloje nėra išreiškusi ir apie dokumentų gavimo būdus.

1.2.                      Teismas neatskleidė ginčo esmės ir teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių, kurias sąlygoja pačios išieškotojos neleidimas įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju bylos esmės (dėl baudos skyrimo) išsprendimui aktualūs yra įrodymai, kurie buvo pateikti ir į vykdomąją bylą, patvirtinantys, kad išieškotoja atsisakė suderinti jai pateiktus projektinius  sprendinius. Taip pat teikiamas ir įmonės (rangovo) patvirtinimas, kad išieškotoja atsisakė leisti skolininkės rangovui vykdyti darbus pagal projektą. Aptariamas  aplinkybes patvirtina pridedami įrodymai, kurių skolininkė, nežinodama apie  bylos nagrinėjimo faktą, negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

8.       Suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma: 

2.1.                      Išieškotoja visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog skolininkei turint aktyvuotą EPP paskyrą, procesiniai dokumentai siųsti per šią paskyrą laikomi tinkamai  įteiktais. Juolab, kad teismas nustatė, jog skolininkė ne tik turi aktyvuotą EPP  paskyrą, bet ja ir naudojasi, t. y., 2024 m. sausio 4 d. buvo prie EPP sistemos prisijungusi. Be to šalys turi patys pareigą domėtis proceso eiga.

2.2.                      Skolininkė sprendimą privalėjo įvykdyti ne vėliau, kaip iki 2023 m. liepos 12 d. (t. y., per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo), tačiau sprendimas nėra įvykdytas jau daugiau nei vieneri metai. Teismo sprendimo nevykdymą skolininkė ne kartą teisino tuo, jog kliūtis daro išieškotoja, tačiau šie skolininkės argumentai buvo atmesti, kaip  nepagrįsti ir pripažinta, kad sprendimas nėra vykdomas dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios skolininkės. Parengusi numatomų atlikti statybos darbų brėžinius skolininkė pateikė̇ juos susipažinti išieškotojai, tuomet išieškotoja išreiškė̇ savo pastabas. Skolininkė nepagrįstai tokius išieškotojos veiksmus vertina kaip trukdymą jai įvykdyti teismo sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, kaip ir nenustatyta pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties, kuria skolininkei vykdymo procese buvo paskirta bauda konstatavus, kad sprendimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra įvykdytas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo

11.       Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, kurie apeliantės vertinimu pagrindžia sprendimo neįvykdymo priežastis: elektroninį susirašinėjimą su išieškotoja ir UAB „Šora“, vykdančios rangos darbus (duomenys neskelbtini), pranešimą apie trukdžius vykdyti darbus, kuriuos prašo priimti ir vertinti kartu su atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės, kadangi suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuota apie procesą.

12.       Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskiruoju skundu ir naujai pateiktais įrodymais, pažymi, kad apeliantė pateiktais rašytiniais įrodymais remiasi atskirajame skunde, jų pateikti pirmosios instancijos teismui galimybės neturėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus rašytinius įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2383-986/2022 išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Ž. K. ieškinį Ž. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo Ž. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto,  esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“; įpareigojo Ž. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančias sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai.

15.       Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-40-638/2023 Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą pakeitė numatydamas šešių mėnesių terminą įpareigojimams įvykdyti. Sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus įrengti esamo  rekonstruoto pastato lauko sienos sandūros zonos mazgą vadovaujantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimais ir įrengti ugniasienę, skiriančią du butus, pagal STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, panaikino ir šioje dalyje bylą grąžino nagrinėti iš naujo kartu sprendžiant šios bylos sujungimo su byla Nr. e2-862-1144/2023 klausimą.

16.       Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2023 m. sausio 23 d. nutartimi sujungė Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. e2-3771-1106/2023 ir Nr. e2-862-1144/2023 į vieną civilinę bylą, paliekant bylos Nr. e2-862-1144/2023. Civilinė byla Nr. e2-862-1144/2023 buvo iškelta Ž. K., pareiškus reikalavimus pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento Kėdainių rajono savivaldybes administracijos 2016 m. lapkričio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-27-161128-00037; pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo momento Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-316-(15.2) ir 2020 m. rugsėjo 16 d. pažymą apie statinio statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius – įpareigoti Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus bei būtų užtikrinta bendrųjų gyvenamojo namo konstrukcijų ir ieškovės teisių bei teisėtų interesų apsauga.

17.       Ž. L. 2023 m. birželio 16 d. prašymu prašė pratęsti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3771-1106/2023 nustatytą terminą sprendimo daliai, kuria Ž. L. įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai šį terminą pratęsiant iki įvykio – iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-862-1144/2023, o teismo sprendimo vykdymą pakeisti nustatant, kad jis turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-862-1144/2023 įsiteisėjimo momento. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad statybos darbų trūkumai, dėl kurių teismas įpareigojo atsakovę sustiprinti ginčo gyvenamojo namo stogo konstrukcijas, yra susiję su kompleksiniu projektinių sprendinių pakeitimu ne tik dėl stogo konstrukcijos, bet ir dėl tų reikalavimų, dėl kurių ginčas iki šiol nėra išspręstas ir šiuo metu yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-862-1144/2023. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

18.       2023 m. liepos 31 d. Ž. K. prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl įpareigojimo Ž. L. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustiprinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vadovaujantis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ ir įrengti patalpas 1-14, 1-13, 1-6, 1-1, 1-8, 1-9 su atsakovei priklausančiomis patalpomis 2-7, 2-2, 2-1, 2-5 skiriančią sieną taip, kad būtų užtikrinti visi HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų̨ mikroklimatas“ bei STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ išorinėms pastatų sienoms keliami reikalavimai. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolei V. P..

19.       2023 m. gruodžio 6 d. antstolė V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skolininkei Ž. L. skyrimo. Nurodė, kad vykdymo procese Nr. 0186/23/01849, pradėtame pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje e2-2383-986/2022, Ž. L. įpareigojimo atlikti veiksmus neįvykdė, todėl antstolė 2023 m. gruodžio 1 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-186-60733 ir kreipėsi į teismą, prašydama spręsti dėl baudos Ž. L. paskyrimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskyrė klausimą dėl baudos Ž. L. paskyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka 2024 m. sausio 9 d. 9.30 val. Į teismo posėdį atvyko tik išieškotoja Ž. K.. Teismas išnagrinėjo antstolės pareiškimą ir nutarė procesinį sprendimą paskelbti 2024 m. sausio 11 d. 8.45 val.

20.       2024 m. sausio 10 d. Ž. L. atstovas advokatas S. D. kreipėsi į teismą su prašymu  įjungti elektronine forma vedamos civilinės bylos Nr. e2VP-2158-986/2024 matomumą ir pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą suteikiant  Ž. L. teisę pateikti argumentus ir įrodymus dėl teismo sprendimo  neįvykdymo priežasčių. Nurodė, kad ką tik sužinojo apie bylą, nes pranešimų apie teismo posėdį negavo, o suinteresuotas asmuo nors yra EPP naudotoja, neturi specialių žinių ir nežinojo, kad norėdama gauti pranešimus į savo paskyrą, turėjo nusistatyti atitinkamus pranešimų parametrus, todėl apie jokius  procesinius veiksmus šioje byloje ji nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo pasirūpinti  tinkamu jos atstovavimu bei pateikti aktualius įrodymus.

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės netenkino, nurodydamas, kad skolininkė prie EPP paskyros jungėsi 2024 m. sausio 4 d., todėl turėjo galimybę tiek susipažinti su bylos medžiaga, tiek pasirūpinti tinkamu jos atstovavimu ir dalyvavimu teismo posėdyje. Pasisakydamas dėl klausimo esmės – sąlygų paskirti baudą skolininkei už teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų neįvykdymo teismas nustatė, kad sprendimas nėra įvykdytas, aplinkybių, kad jis neįvykdytas dėl išieškotojos keliamų trukdžių, nenustatyta, todėl skolininkei paskirta vienkartinė 100,00 Eur bauda. Su tokia nutartimi nesutinka suinteresuotas asmuo (skolininkė), atskirajame skunde nurodydama argumentus, kad teismas, pernelyg formaliai vertindamas suinteresuoto asmens informavimo apie procesą aplinkybes, užkirto kelią bylos esmės atskleidimui, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kartu su skundu pateikia įrodymus, kuriais grindžia sprendimo neįvykdymo iki šios dienos priežastis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22.       Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. 

23.       CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo neįvykdymo, kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, bet jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antstolės pareiškimą dėl baudos  skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą žodinio proceso tvarka, tačiau nedalyvaujant pačiai skolininkei, šiai atskirajame skunde teigiant, kad dėl savo neišprusimo, ji negavo pranešimų apie proceso veiksmus byloje, nes nežinojo, kaip sureguliuoti paskyros nustatymus, kad gauti pranešimus apie atliekamus veiksmus, nors ir turi aktyvią EPP paskyrą. Taigi apeliantė neneigia, kad ji turi aktyvuotą LITEKO VEP paskyrą, jos nėra deaktyvavusi ir nėra pareiškusi, jog nepageidauja procesinių dokumentų byloje gauti el. ryšių priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, apie paskirtą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka skolininkę informavo 2023 m. gruodžio 20 d. išsiųsdamas jai procesinius dokumentus per EPP. Teismas pažymėjo, kad vartotoja prie savo paskyros buvo prisijungusi 2024 m. sausio 4 d., todėl laikė, jog pranešimas yra įteiktas tinkamai.

25.       Pirmosios instancijos teismas pranešimą apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir apie suinteresuoto asmens teisę pateikti atsiliepimą į antstolės pareiškimą kartu su teismo nutartimi ir antstolės pareiškimu suinteresuotam asmeniui Ž. L. išsiuntė per EPP sistemą 2023 m. gruodžio 20 d. Dėl to jie laikytini įteiktais kitą darbo dieną, einančią po procesinių dokumentų išsiuntimo dienos (CPK 175-1 straipsnio 10 dalis).

26.       Pritartina, kad byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens Ž. L. LITEKO VEP paskyra teismo pranešimo išsiuntimo metu būtų buvusi neaktyvi. Vadinasi, Ž. L., aktyvuodama savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Suinteresuotas asmuo, kaip paslaugų vartotojas, turėjo pareigą susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.1, 9.2 punktai). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paslaugų vartotojas, nesutikdamas, jog konkrečioje byloje jam būtų siunčiami procesiniai dokumentai, turi pateiki bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti  savo paskyrą. Šiuo atveju darytina išvada, kad procesiniai dokumentai Ž. L. buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos  apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1198-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13-516/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022 ir kt.).

27.       CPK 256 straipsnyje numatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020).

28.       Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog tam, kad patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Nurodytina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Taigi, įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl kiekviena sankcija turi būti taikoma detaliai išanalizavus ir įvertinus tiek išieškotojo, tiek skolininko poziciją bei jų pateiktus į bylą duomenis, o ne apsiribojant formaliu faktinių aplinkybių konstatavimu.

29.       Šiuo atveju apeliantė tvirtina, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių ji neįvykdė teismo sprendimo tam nustatytu terminu. Kartu su atskiruoju skundu ji pateikė įrodymus, iš kurių matyti tam tikros kliūtys vykdyti rangos darbus, t. y. vykdyti sprendimą. Šios aplinkybės ir šie įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Nors, kaip jau minėta, suinteresuotam asmeniui Ž. L. procesinių dokumentų išsiuntimas per EPP nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie šios bylos procesą, tačiau atsižvelgiant į šios situacijos specifiką, ilgai besitęsiančius šalių nesutarimus ir teismo pareigą išdėstyti teisinius argumentus ir atskleisti bylos esmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų priemonių, kad išsiaiškinti detalias teismo sprendimo neįvykdymo laiku aplinkybes, juolab, kad skolininkė šiuo atveju nori dalyvauti procese ir teikia ginčo klausimui visapusiškai išspręsti reikiamus duomenis. 

30.       Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad apeliantė dėl žmogiškosios klaidos nesusipažino su jai skirtais dokumentais ir laiku nesužinojo apie antstolės pareiškimo nagrinėjimo laiką, į tai, kad teismui apie susidariusią situaciją per savo atstovą nedelsiant pranešė (kaip matyti, apeliantės atstovas 2024 m. sausio 10 d. pateikė tiek prašymą suteikti galimybę jam matyti elektroninę bylos kortelę, tiek ir prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo), ir minėtą teisinį reglamentavimą, kuris nustato, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir nesuteikdamas galimybės pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir įrodymus, apribojo apeliantės teisę į tinkamą procesą bei apeliantės kaip  suinteresuoto asmens procesinių teisių įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, darytinos išvados, jog apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės teikė pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

31.       Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai nenustatė būtinybės nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir ištirti naujus įrodymus, iš esmės rėmėsi tik vienos šalies (išieškotojos) argumentais, todėl neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas teismo procesinis sprendimas.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su sprendimo neįvykdymu, nustatinėjimas, taip pat naujai pateiktų įrodymų iš esmės vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją – šalys, nesutikdamos su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentų, nes dėl jų panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasisakys pirmosios instancijos teismas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Agnė Vyliaudaitė