Civilinė byla Nr. e2-12942-592/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08468-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.9; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namai tobulai“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ atstovui advokatui Mantui Mikalopui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namai tobulai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ dėl sutarties modifikavimo ir vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – I. Š..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: pripažinti 2022 m. kovo 14 d. vienašališką 2021 m. liepos 14 d. etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2107-4 nutraukimą negaliojančiu; pripažinti negaliojančias nuo sudarymo dienos 2021 m. liepos 14 d. etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2107-4 3.6, 3.16 sąlygas, 6.2 sąlygos dalį, kuria paskolos gavėjas įpareigojamas mokėti padidintas palūkanas ir skolos išieškojimo procedūros mokesčius (skolos administravimo mokestį ir išieškojimo procedūros mokestį); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. liepos 14 d. sudarė etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr.16-2107-4 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė suteikė, o ieškovė gavo 650 000 Eur kreditą, nors šalys susitarė dėl l 700 000 Eur paskolos suteikimo. Sutarties vykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas (žemės sklypas, gyvenamasis pastatas, pagalbinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)). Įkaito davėjas trečiasis asmuo I. Š.. Šalys susitarė, kad vidutinės svertinės palūkanos yra 9,58 proc., iki 2021 m. spalio 31 d. mokamos 17 015,51 Eur palūkanos, iki 2022m. sausio 31 d. mokamos 14 494,70 Eur palūkanos, iki 2022 m. balandžio 30 d. mokamos 14 022,04 Eur palūkanos, 2022 m. liepos 13 d. mokamos 11 658,78 Eur palūkanos bei grąžinama paskolos suma. Ieškovė sumokėjo pirmąją palūkanų dalį (18 345,80 Eur), tačiau vėluodama. Dėl vėlavimo atsakovė taikė nesuprantamą 1 proc. administracinį mokestį, dėl kurio ieškovė nesutiko ir ginčijosi su atsakove. Atsakovė 2021 m. gruodžio 6 d. el. laišku nurodė vėlavimo metodiką, t. y. kad palūkanų termino praleidimas du mėnesius kainavo 6 000 Eur + 11 589,65 Eur + 12 877,38 Eur, kas yra 30 467,03 Eur, nors mokėtina suma už palūkanas buvo vos 18 345,80 Eur Eur (už du etapus). Ieškovei pavykus įrodyti, kad 6 000 Eur mokestis yra neteisėtas, atsakovė jo atsisakė, Tęsiant investicinį projektą (statybas), ieškovei buvo žadėtos 700 000 Eur investicija, tačiau atsakovė, sumokėdama 600 000 Eur, vėliau 50 000 Eur, trečiojo mokėjimo neatliko, t. y. visas lėšas skyrus statyboms, paskutinis etapas nebuvo baigtas dėl atsakovės 50 000 Eur lėšų sustabdymo. Ieškovė nurodė, kad įkeistas turtas yra parduodamas, tačiau būtinas paskutinis mokėjimas, siekiant užbaigti projektą, kadangi pirkėjai laukia užbaigimo. Dėl nurodytų aplinkybių suėjo 2022 m. sausio 31 d. palūkanų mokėjimo terminas.
3. Atsakovė el. paštu pateikė 2022 m. kovo 14 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, kad Sutartis nutraukimo data laikoma 2022 m. kovo 11 d. Atsakovė, šiurkščiai pažeisdama Sutarties 6.2 (i) punkte nurodytą informavimo tvarką bei CK 6.217 straipsnio 3 dalies, CK 6.218 straipsnio nuostatas, nesiuntė nei vieno pranešimo ir elektroniniu pašto adresu pateikė tik 2022 m. kovo 14 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad Sutartis jau nutraukta prieš 3 dienas. 2022 m. kovo 14 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo nurodoma, kad neva buvo siųstas 2022 m. vasario 8 d. raginimas, tai, kad Sutartis nutraukiama nuo 2022 m. kovo 11 d., tačiau raginamas gautas nebuvo. Laikantis imperatyviai nustato informavimo apie vienašalį sutarties nutraukimą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, CK 6.218 straipsnio 1 dalis, Sutarties 6.2 (i) punkto sąlyga), atsakovė turėjo pareigą du kartus raštu informuoti apie nevykdomus finansinius įsipareigojimus; po nurodytų dviejų pranešimų suteikti 10 kalendorinių dienų terminą; po papildomo termino suteikimo informuoti, kad po 10 kalendorinių dienų sutartis bus nutraukta vienašališkai. Šiuo atveju galima daryti išvadas dėl CK 6.217 straipsnio 3 dalies, CK 6.218 straipsnio nuostatų ir Sutarties 6.2 (i) punkto pažeidimų, todėl Sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu.
4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė neteisėtai nustatė neadekvačias ir neprotingas netesybas, kurios prieštarauja imperatyvui. Šiuo atveju Sutartyje buvo nustatytos net keturgubos netesybos – padidintos palūkanos, delspinigiai, vienkartinis skolos administravimo mokestis ir skolos išieškojimo mokestis, kurie savo prigimtimi laikytini bauda netesybų forma. Vėluojant atsiskaityti ir nutraukus Sutartį buvo nustatyta, kad ieškovė turi pareigą (Sutarties 6.2 punktas) mokėti: papildomas palūkanas (padidintas 10 proc.) (Sutarties 2.1 (iv), kurie mokami vėluojant mokėti paskolos sumas (palūkanas); 0,05 proc. delspinigius (Sutarties 3.15 punktas), kurie mokami nuo neapmokėtos sumos; skolos išieškojimo mokestį, kuris sudaro 5 proc. nuo išieškomos skolos sumos (Sutarties 3.16 punktas); vienkartinį 100 Eur skolos administravimo mokestį (Sutarties 3.16 punktas). Visos aukščiau nurodytos netesybos (baudines) nustatytos mokėti, kai nėra tinkamai vykdoma Sutartis (CK 6.258 straipsnis). Šiuo atveju suteikus ieškovei 650 000 Eur kreditą atsakovė skaičiuoja 5 proc. išieškojimo mokestį (32 500 Eur), 0,05 proc. delspinigius bei taiko vienkartinį 100 Eur administravimo mokestį ir galiausiai 10 proc. didina palūkanas, kas sudaro dvigubai mokėtinas palūkanas, nors padidintos palūkanos atlieka baudinę funkciją. Ieškovės teigimu, taikant delspinigius, kaip netesybų formą, nėra jokio protingo ar objektyvaus pagrindo mokėti 32 500 Eur (5 proc. išieškojimo mokestį), kaip baudą, bei antrą baudą, kuri sudaro 100 Eur, bei trečiąją baudą – 10 proc. padidintas palūkanas.
5. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas yra atitinkantis įstatyme ir šalių sudarytoje Sutartyje nustatytas sąlygas. Pažymėjo, kad ieškovė savo ieškinyje pripažino, kad būtent ji netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė ieškinyje nutylėjo esminį faktą, kad ieškovė nesumokėjo palūkanų dalies (14 494,70 Eur), kurią turėjo sumokėti iki 2022 m. sausio 31 d. Atsakovė 2022 m. vasario 2 d. raginimu įvykdyti prievolę informavo ieškovę, kad: palūkanų mokėjimo diena yra 2022 m. sausio 31 d.; ieškovė turi pareigą mokėti padidintą palūkanų normą; turi būti sumokėtas vienkartinis 100 Eur dydžio skolos administravimo mokestis; prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo raginimo išsiuntimo dienos įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį. Raginimas buvo išsiųstas ieškovei elektroninio pašto adresu. Ieškovei neįvykdžius 2022 m. vasario 2 d. raginimo reikalavimo, atsakovė 2022 m. vasario 28 d. raginimu įvykdyti prievolę pakartotinai (t. y. antrą kartą) kreipėsi į ieškovę. 2022 m. vasario 28 d. raginimas ieškovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Minėtas raginimas ieškovei buvo išsiųstas ir ieškovės buveinės adresu, tačiau grįžo neįteiktas. Ieškovė per nustatytą terminą neįvykdė 2022 m. vasario 28 d. raginime nurodytų reikalavimų (t. y. neįvykdė prievolės – palūkanų sumokėjimo, kurios vykdymo terminai yra suėję), todėl atsakovė 2022 m. kovo 14 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo Sutartį nutraukė (nutraukimo data yra 2022 m. kovo 11 d.). Atsakovė įvykdė Sutarties punkto 6.2 (i) sąlygą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas siekiant išsaugoti Sutarties vykdymą, o už prisiimtų esminių įsipareigojimų neįvykdymą yra atsakinga išimtinai ieškovė, todėl laikytina, kad ieškovės veiksmai teikia pagrindą nesitikėti, kad Sutartis iš ieškovės pusės galėtų būti įvykdyta ateityje, todėl ieškinio reikalavimo – Sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu – patenkinimas iš esmės pažeistų sąžiningo kreditoriaus (atsakovės) interesus bei atitinkamai tik suponuotų naujų teisinių ginčų dėl Sutarties nutraukimo atsiradimą.
6. Atsakovės teigimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovės nurodytas Sutarties sąlygas vertinti kaip neteisėtas ir atitinkamai pripažinti negaliojančiomis. Pažymėjo, kad įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia paskolos šalims susitarti dėl padidintų palūkanų, taip pat nedraudžia paskolos šalims susitarti dėl administravimo mokesčio ar išieškojimo procedūros mokesčio. Vien tai, jog, ieškovės manymu, Sutartyje įtvirtintos padidintos palūkanos, delspinigiai ar administravimo mokestis yra per dideli (ar, šias sumas skaičiuojant kartu, pagal ieškovę, atlieka keleriopo nuostolių atlyginimo funkciją), savaime nesudaro pagrindo pastarąsias sąlygas panaikinti visa apimtimi nuo Sutarties sudarymo momento. Ieškovei pasiskolinus iš atsakovės 650 000 Eur sumą, ieškovės mokėtinos palūkanos, delspinigiai bei skolos administravimo ir išieškojimo mokesčiai sudaro 77 440,06 Eur, t. y. iš viso vos 11,9 proc. paskolos sumos. Ieškovė, sudarydama Sutartį, be kita ko, patvirtino, kad Sutarties nuostatos išreiškia tikrąją šalių valią, šalys su jomis tinkamai susipažino ir supranta jų turinį, jose nėra jokių netikėtų (siurprizinių) ar nesąžiningų sąlygų. Ieškovė iki pat vienašališko Sutarties nutraukimo jokios Sutarties sąlygos neginčijo – netgi vykdė Specialiųjų sąlygų 3.6 punktą, mokėdama atsakovei padidintas palūkanas. Ieškovė Sutarties sąlygų teisėtumą pradėjo kvestionuoti tik po Sutarties nutraukimo. Atsakovės teigimu, pareikštu ieškiniu, tikėtina, siekiama ne ieškinyje nurodytų teisinių tikslų, bet galimai mėginama užvilkinti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmus.
7. Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
10. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Dėl sutarties nutraukimo
11. CK 6.881 str. 1 d. reglamentuoja, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
12. Sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties pažeidimas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo, o nukentėjusiosios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusiosios šalies savigynos priemonė, įstatymo leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2021 m. liepos 14 d. sudarė etapinio finansavimo paskolos sutartį Nr.16-2107-4, kurios pagrindu sutarta dėl maksimalios 700 000 Eur paskolos suteikimo. Faktiškai ieškovė gavo 650 000 Eur dydžio kreditą. Paskolos paskirtis – refinansavimas ir NT projekto „(duomenys neskelbtini)“ vystymas.
14. Ieškovė argumentuoja, kad tęsiant investicinį projektą (statybas), ieškovei buvo žadėtos 700 000 Eur investicija, tačiau atsakovė, sumokėdama 600 000 Eur, vėliau 50 000 Eur, trečiojo mokėjimo neatliko, t. y. visas lėšas skyrus statyboms, paskutinis etapas nebuvo baigtas dėl atsakovės 50 000 Eur lėšų sustabdymo. Ieškovė nurodė, kad įkeistas turtas, paskolos grąžinimui užtikrinti, yra parduodamas, tačiau būtinas paskutinis mokėjimas, siekiant užbaigti projektą, kadangi pirkėjai laukia užbaigimo. Tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog būtent dėl trūkstamos 50 000 Eur sumos sustabdyti statybos (CPK 178 straipsnis).
15. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė sumokėjo pirmąją palūkanų dalį (18 345,80 Eur), tačiau vėluodama.
16. Vėliau ieškovė neatliko sutartų mokėjimų - nesumokėjo palūkanų dalies (14 494,70 Eur), kurią turėjo sumokėti iki 2022 m. sausio 31 d. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė taip pat nevykdė prievolių grąžinti kreditą ar jo dalį, nemokėjo palūkanų.
17. Atsakovė 2022 m. vasario 2 d. raginimu įvykdyti prievolę informavo ieškovę, kad: palūkanų mokėjimo diena yra 2022 m. sausio 31 d.; ieškovė turi pareigą mokėti padidintą palūkanų normą; turi būti sumokėtas vienkartinis 100 Eur dydžio skolos administravimo mokestis; prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo raginimo išsiuntimo dienos įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Raginimas buvo išsiųstas ieškovei elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Sutarties rekvizituose.
18. Ieškovei neįvykdžius 2022 m. vasario 2 d. raginimo reikalavimo, atsakovė 2022 m. vasario 28 d. raginimu įvykdyti prievolę pakartotinai kreipėsi į ieškovę tuo pačiu el. pašto adresu - (duomenys neskelbtini). Taip pat informuojama, kad per nustatytą terminą neapmokėjus pradelstos sumos, bus laikoma, jog Sutartis dėl ieškovės kaltės nutraukiama nuo 2022 m. kovo 11 d. Atsakovė teigia, kad minėtas raginimas ieškovei buvo išsiųstas ir ieškovės buveinės adresu, tačiau grįžo neįteiktas.
19. Byloje nekilo ginčas, kad minėtas el. pašto adresas yra netinkamas, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie pasikeitusį el. pašto adresą, jeigu jis buvo keičiamas. Todėl teismas konstatuoja, kad pranešimai įteikti tinkamai.
20. Ieškovė per nustatytą terminą neįvykdė 2022 m. vasario 28 d. raginime nurodytų reikalavimų, todėl atsakovė 2022 m. kovo 14 d. pranešimu informavo apie Sutarties nutraukimą nuo 2022 m. kovo 11 d.
21. Tokiu atveju tokiu konstatuotina, kad atsakovė įvykdė Sutarties 6.2 (i) sąlygą, pagal kurią atsakovė vienašališkai turi teisę nutraukti Sutartį, jei du kartus raštu informavo ieškovę apie nevykdomus finansinius įsipareigojimus ir nustatė papildomą 10 d. laikotarpį (CK 6.217 straipsnio 3 dalis, CK 6.218 straipsnis).
22. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, kreipėsi į atsakovę paaiškindama savo netinkamus veiksmus ar prašydama modifikuoti Sutartį, pateikiant objektyvius duomenis apie galėjimą ateityje vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad ir teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie savo realią finansinę padėtį ir tuo pačiu nepagrindė galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jei Sutartis būtų tęsiama.
23. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia teismui sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovės veiksmai sudaro pagrindą nesitikėti, jog Sutartis iš ieškovės pusės galėtų būti įvykdyta ateityje, todėl ieškinio reikalavimo – Sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu – patenkinimas iš esmės pažeistų sąžiningo kreditoriaus (atsakovės) interesus bei atitinkamai tik suponuotų naujų teisinių ginčų dėl Sutarties nutraukimo atsiradimą.
24. Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Sutartį (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Dėl sutarties sąlygų (ne)galiojimo
25. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančias nuo Sutarties sudarymo jos Specialiosios dalies 3.6, 3.16 sąlygas, Bendrosios dalies 6.2 sąlygos dalį, kuria paskolos gavėjas įpareigojamas mokėti padidintas palūkanas ir skolos išieškojimo procedūros mokesčius (skolos administravimo mokestį ir išieškojimo procedūros mokestį).
26. Teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti (modifikuoti) sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos (modifikuotos) teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas (modifikavimas) teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Todėl siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas (modifikavimas) teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas (modifikavimas) teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009). Teismo nuomone, ši taisyklė ypač aktuali nagrinėjamoje byloje, kada Sutarties šalys yra verslo subjektai (o ne viena iš šalių vartotojas ir pan.).
27. Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
28. Taigi, Sutartimi šalys turėjo teisę aptarti, kokios civilinės atsakomybės formos taikytinos skolininko atžvilgiu, o jų kiekis ir apimtys savaime nereiškia, kad jos yra neteisėtos ir negaliojančios. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką svarbu yra tai, kokias iš jų (formų) kreditorius pasirinks, nes, kaip minėta, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
29. Dėl Sutarties Specialiosios dalies 3.6 sąlygos, numatančios padidinimą metinės palūkanos normą 10 proc., pažymėtina tai, kad ši sąlyga siejama su vėlavimu grąžinti paskolą ar jos dalį. Tai aptarta ir Sutarties Bendrosios dalies 2 (iv) punkte. Tokia kreditavimo santykių nuostata yra visuotinai žinoma kredito įstaigų veikloje ir laikoma teisėta kaip viena iš civilinės atsakomybės formų. Nagrinėjamu atveju ši norma sudaro 10 proc. – tai atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia (CPK 185 straipsnis).
30. Dėl skolos administravimo ir išieškojimo mokesčių (Sutarties Specialiosios dalies 3.16 punktas) iš esmės pasisakyta šio sprendimo 28 punkte. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad jų taikymas priklauso nuo kreditoriaus pareigos įrodyti patirtus nuostolius dėl Sutarties nutraukimo, tačiau, kaip minėta, savaime šie mokesčiai yra teisėti, t. y. dėl jų šalys turi teisę susitarti ir juos taikyti esant tam pagrindui.
31. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
32. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina atsakovei 4 114,04 Eur advokato pagalbai, į valstybės biudžetą – 35,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
33. Dėl pandemijos paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namai tobulai“ (juridinio asmens kodas 305552984) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ (juridinio asmens kodas 304570552) 4 114,04 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namai tobulai“ (juridinio asmens kodas 305552984) į valstybės biudžetą 35,84 Eur (trisdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas