Civilinė byla Nr. e2YT-34622-909/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29085-2021-8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. S., T. S., M. V., S. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S. priėmė sutuoktinio V. S., mirusio 2020 m. spalio 11 d., palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad K. S. ir V. S. turi tris vaikus, t. y. sūnus S. S. ir dukros M. S. ((duomenys neskelbtini)), T. S.. 1994 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise K. S. ir V. S. įsigijo turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (pagal 2009 m. balandžio 23 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. mirė V. S., testamento nepaliko. Sutuoktinė K. S. su vaikais, mirus V. S., galėjo paveldėti jam priklausančią turto dalį, tačiau nepareiškė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po sutuoktinio mirties K. S. toliau liko gyventi, prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, mokėjo visus mokesčius. K. S. priėmė palikimą faktiškai užvaldydamą jį, kadangi po sutuoktinio mirties ėmė valdyti jam priklausančią žemės sklypo dalį, palikėjo asmeninius ir buities daiktus. Pareiškėja K. S., būdama V. S. sutuoktinė, S. S., M. V. ir T. S. būdami palikėjo vaikai, yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjams, kaip įstatyminiams V. S. įpėdiniams, suteiktų teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į V. S. palikimą priėmimo, kas leistų pareiškėjams pilna apimtimi priimti palikimą, jį valdyti, naudotis, disponuoti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai turtu naudojasi, jį prižiūri. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą juridinį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjams šis faktas būtų nustatytas.
Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nurodytą, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiuntus teismo nutartį. Per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. gruodžio 1 d., bylos šalys nepareiškė noro civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taip pat negauta jokių papildomų dokumentų, prašymų ar įrodymų.
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S. priėmė sutuoktinio V. S., mirusio 2020 m. spalio 11 d., palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja K. S. 1958 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudariusi santuoką su V. S., kuris mirė 2020 m. spalio 11 d. (2020 m. spalio 12 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5933 patvirtina, kad V. S. mirė santuokoje, turėdamas tris vaikus: M. V., T. S. ir S. S.. Duomenų apie kitus V. S. įpėdinius nėra.
Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso K. S. pagal 1994 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 23 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre yra registruota tik K. S. vardu, tačiau nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas K. S. ir V. S. bendra nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo sudarytų testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro pateiktas pranešimas Nr. S-33).
Pareiškėja teigia, kad ji savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškėjai S. S., M. V. ir T. S. sutiko, kad teisme būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. S. priėmė visą sutuoktinio V. S. palikimą, pradėjusi jį valdyti, ir pareiškė, kad savo teisių į palikimo dalį nereikš. Siekdami įrodyti, kad K. S. rūpinasi turtu, pareiškėjai pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus, kurie mokėti SB „Planeta“ už turtui tenkančius mokesčius ar kitas rinkliavas, kvitus pasirašinėjo pareiškėja K. S.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos K. S. sutuoktinio V. S. mirties faktiškai turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau rūpinosi pareiškėja K. S.: moka mokesčius, disponuoja juo kaip savo nuosavybe. Faktą, jog turtas yra išlaikomas pareiškėjos, patvirtintas pateiktais pinigų priėmimo kvitais, iš kurių matyti, kad pareiškėja K. S. pati sumoka turtui tenkančius mokesčius ir kitas rinkliavas.
Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. S. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjai S. S., M. V. ir T. S. pareiškė, kad savo teisių į palikimo dalį nereikš.
Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) K. S. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštarauja.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja K. S. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio V. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų K. S., T. S., M. V., S. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 11 d. atsiradusį palikimą priėmė K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justa Raciūtė