Baudžiamoji byla Nr. 1-178-853/2013
Proceso Nr. 1-73-1-00214-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.4.
(S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 6 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Borusienei,
dalyvaujant prokurorui P. G., kaltinamajam J. P., MAXIMA LT, UAB atstovui Z. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas 2006-05-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 8 MGL (1000 Lt) bauda, bauda sumokėta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
J. P. kaltinamas kad jis, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013 m. kovo 12 dieną, 19 valandą 20 minutės, iš UAB „MAXIMA LT“ prekybos centro „X-424 MaximaXX“, esančio Mažeikiuose, Žemaitijos g. 20-2, prekybos salės, būdamas neblaivus, atvirai, suvokdamas, kad jį stebi apsaugos darbuotojai, pagrobė svetimą- UAB „MAXIMA LT“ priklausantį 26,99 litų vertės turtą - vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „Hlebnij Dar“, tuo padarydamas UAB „MAXIMA LT“ 26,99 litų vertės turtinę žalą.
Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nuėjo į parduotuvę „Maxima“, buvo išgėręs ir tuo metu, spontaniškai jam kilo mintis pavogti degtinės. Gėrimų skyriuje įsidėjo du butelius degtinės, tada nuėjo į persirengimo kabiną, kad jo niekas nematytų, ir už kelnių įsikišo vieną butelį degtinės, kito nebeslėpė, nes suprato, jog užteks vieno butelio, todėl kitą butelį padėjo atgal į lentyną. Praeidamas pro kasas nesusimokėjo už užsikištą butelį ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, kuriam prisipažino, kad pavogė degtinės butelį.
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad parduotuvėje „Maxima“ sėdėjo prie monitarių ir stebėjo vaizdą prekybos salėje, kadangi yra parduotuvės apsaugos darbuotojas. Per monitorių pastebėjo jau matytą asmenį, kurį prieš keletą mėnesių buvo pagavęs pavogus prekių. Todėl minėtą asmenį pradėjo stebėti. Matė, kaip stebimas asmuo nuėjo į degtinės skyrių, kur iš lentynos paėmė du butelius degtinės, po to paėmė kažkokį džemperį ar megztinį ir nuėjo į persirengimo kabiną. Persirengimo kabinose nėra filmuojama. Stebimam vyriškiui išėjus iš persirengimo kabinos, peržiūrėjo pirkinių krepšelio turinį ir pamatė, jog nebėra vieno degtinės butelio. Iš savo darbinės patirties suprato, jog persirengimo kabinoje asmuo pasislėpė degtinės butelį, kad pavogtų. Kitą degtinės butelį stebimas asmuo padėjo atgal į lentyną. Išeinant per kasas už užsikištą butelį stebimas asmuo nesusimokėjo, todėl jis tą asmenį sulaikė, o asmuo pats prisipažino, jog pavogė degtinės butelį.
2013-03-20 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su įrašu, iš kurio matyti, kaip J. P. alkoholinių gėrimų skyriuje pasiima du butelius degtinės , kuriuos įsideda į pirkinių krepšelį, po to nueina į rūbų skyrių, iš kur pasiėmęs megztuką, nueina į pasimatavimo kabiną. Po kurio laiko išėjęs iš pasimatavimų kabinos, grįžęs į alkoholinių gėrimų skyrių padeda atgal vieną butelį degtinės (20 21 b. l.).
LR BK 2 str. 3 d. pasakyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 d. – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.
Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį.
Taigi LR BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Pagal šio LR BK straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių, apibūdinančių turto pagrobimo (vagystės) būdą, yra atviras svetimo turto pagrobimas. Pagrobto turto vertė (BK 190 straipsnis) – vagystės dalyką apibūdinantis požymis – lemia veikos kvalifikavimą tuo atveju, kai pagrobiamas didelės, viršijančios 250 MGL, vertės turtas (LR BK 178 straipsnio 3 dalis), arba nedidelės, nuo 1 iki 3 MGL, vertės turtas ir nėra veiką kvalifikuojančių požymių (LR BK 178 straipsnio 4 dalis). LR ATPK 50 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už smulkų turto grobimą, nustatytos šio straipsnio taikymo ribos – jis taikomas nesant kvalifikuojančių požymių. Taigi, nedidelės vertės turto pagrobimas veikos teisinį įvertinimą bei veikos kvalifikavimą lemia tuo atveju, kai padaroma paprasta vagystė – tuomet, priklausomai nuo turto vertės, sprendžiama, ar veika atitinka BK 178 straipsnio 1 ar 4 dalies požymius (turto vertė didesnė ar mažesnė už 3 MGL), ar taikytina tik administracinė atsakomybė (turto vertė nesiekia 1 MGL).
J. P. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Dėl to, šiuo atveju pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturėtų, nes nustatytas kitas svetimo turto pagobimą kvalifikuojantis požymis.
Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta.
Faktiniai duomenys patvirtina, jog J. P. pagrobė alkoholinio gėrimo butelį, nematant parduotuvės darbuotojams, apsaugos darbuotojams, kadangi apsaugos darbuotojas nematė, kaip J. P. užsikišo degtinės butelį už diržo, kadangi tai J. P. padarė būdamas persirengimo kabinoje, kur nėra filmuojama, tai yra nėra kamerų. Liudytoju apklaustas V. K. teismui patvirtino, tik supratęs, kad J. P. pavogė butelį degtinės, tačiau kaip tai padarė J. P. nematė, nes persirengimo kabinoje nėra kamerų. Nenustatyta taip pat, jog J. P. žinojo, kad tokie asmenys jį mato ir tai suvokia. Priešingai, J. P. pasiėmęs du degtinės butelius nuėjo į persirengimo kabiną, kurioje, kaip jis supranta nėra kamerų, ir pasislėpęs, kad niekas nepamatytų užsikišo už diržo degtinės butelį. Todėl teismas konstatuoja, kad nepagrįstai J. P. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.
Svetimo turto pagrobimas, kai turto vertė neviršija 1 MGL, užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 50 str. J. P. iš parduotuvės ,, X-424 MaximaXX“ prekybos salės pagrobė 26,99 Lt vertės degtinės „Hlebnij dar“ butelį, t. y. pavogtos prekės vertė neviršija 1 MGL (130 litų). Todėl J. P. veiksmuose nėra ir LR BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto pagrobimas baudžiamąją prasme ir esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. P. veikoje yra administracinės teisės pažeidimų kodekse 50 str. numatyti pažeidimo požymiai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės J. P. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. vieną degtinės butelį „Hlebnij Dar“ 0,7 litro talpos, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotas saugojimui MAXIMA LT, UAB įgaliotam atstovui Z. L. (13 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžintini teisėtam savininkui, MAXIMA LT, UAB.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
J. P. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktinį įrodymą vieną degtinės butelį „Hlebnij Dar“ 0,7 litro talpos, kuris saugojimui perduotas MAXIMA LT, UAB įgaliotam atstovui Z. L., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai savininkei, MAXIMA LT, UAB.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Andželika Butkuvienė