Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-142-426-2010].doc
Bylos nr.: I-142-426/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-2157/2011

Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00217-2009-4

                            Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 10.10

(S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėjas Z. S. skundu (b. l. 9–10) ir patikslintais skundais (b. l. 3–4; 37–38) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-720, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2009/01-4R-21.

Nurodė, kad sprendimuose yra tik jo susirašinėjimo su muitinės įstaigomis išdėstymas, bet neanalizuojamas jo reikalavimas, kad Lietuvos muitinė nevykdytų mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus nurodymus. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą apskundė 517 751,54 Lt išieškojimą, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) neturėjo vykdyti Vokietijos mokesčių administratoriaus nurodymo, nes jo atžvilgiu buvo panaudotas kontrabandos modulis, kurio organizatoriumi buvo Vokietijos teisėsaugos organai ir todėl jo atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla. Dėl to 2008 m. spalio 28 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu nevykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo, nes buvo pažeisti jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, interesai. Nurodė, kad buvo priimtas reikalavimas išieškoti iš jo 96 658,38 Lt pagal Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą dėl išieškojimo užsienio valstybės naudai, tai yra palūkanos nuo 517 751,54 Lt sumos. Kadangi nėra baigtas administracinis ginčas dėl pagrindinės nepriemokos, įstatymas nenumato galimybės kitu būdu nevykdyti palūkanų išieškojimo, kol nebus išspręstas klausimas, kad Lietuvos mokesčių administratorius negalėjo sutikti vykdyti užsienio valdybės prašymą pažeidus jo, kaip Lietuvos piliečio, interesą. Dėl to yra priverstas skųsti kiekvieną administracinį aktą, nes ikiteisminiu keliu Klaipėdos teritorinė muitinė, Muitinės departamentas jo prašymų iš esmės nenagrinėja, o tik atsirašinėja. Mano, kad skundžiami aktai yra neteisėti iš esmės, prieštarauja savo turiniu aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 28 straipsnio 3 daliai.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 29–31) paaiškino, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pateiktas prašymas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (toliau – ir Pagalbos įstatymas) 10 straipsnio reikalavimus. Be to, prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo buvo pateiktas kartu su pareiškėjo valstybėje (Vokietijos Federacinėje Respublikoje) išduotu 2006 m. liepos 13 d. vykdomuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 14 d. gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos raštas Nr. ZVD 391 - Z 4680 B-LT 139/06, kuriuo pranešama, kad Vokietijos Aukščiausiasis mokesčių teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, todėl prašoma tęsti muito ir muito delspinigių skolos išieškojimą. Dėl šių priežasčių Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. prašymas išieškoti iš pareiškėjo skolą Vokietijos Federacinės Respublikos naudai teisėtai buvo pripažintas ir pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje.

Pažymėjo, kad remdamasi Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 bei 3 dalimis, Klaipėdos teritorinė muitinė 2008 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Šis vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, sukuriantis tiesiogines teisines pasekmes, susijusias su įsiskolinimo išieškojimu, yra įsiteisėjęs, o mokestinės nepriemokos išieškojimas yra vykdomas. Panaikinti šį vietos mokesčių administratoriaus sprendimą nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog skundžiamas Muitinės departamento sprendimas yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (LM34)-20/14-12112. Šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas dėl skolos sumokėjimo, tačiau 2006 m. spalio 30 d. Hanoverio vyriausiajai finansų direkcijai pranešus, jog pareiškėjas pateikė Vokietijos muitinei prašymą dėl skolos išieškojimo atsisakymo, ir paprašius sustabdyti pretenzijos išieškojimo procedūrą, kol bus išnagrinėtas prašymas, Klaipėdos teritorinė muitinė 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (LM34)-RŽ77-622 sustabdė skolos išieškojimą. 2008 m. gegužės 14 d. gavus Hanoverio vyriausiosios finansų direkcijos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) tęsti muito ir muito delspinigių išieškojimą, Klaipėdos teritorinė muitinė siuntė pareiškėjui raginimą dėl skolos sumokėjimo, o 2008 m. rugpjūčio 13 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Kaip jau buvo minėta, šis vietos mokesčių administratoriaus sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Muitinės departamento 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-720, kuriuo atsisakoma naikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (LM34)-20/14-12112, yra nepagrįstas ir netikslingas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai nėra pagrindu nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymo suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo. Pagal Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje (šiuo atveju Vokietijos Federacinėje Respublikoje), pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Įvertinus minėtą Pagalbos įstatymo nuostatą, atsakovas darė išvadą, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui nesuteikta teisė vertinti Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nesant įstatymo numatytų išimčių, jį būtina vykdyti. Lietuvos kompetentinga institucija neturi teisės kvestionuoti prašyme nurodytų duomenų atitikimo tikrovei, pripažinti tokio prašymo nepagrįstu, jį panaikinti ar atsisakyti vykdyti kitais nei Pagalbos įstatyme nustatytais pagrindais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 32-33) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b. l. 94–99) pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nenagrinėtą. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Pagalbos įstatymo nuostatomis ir pažymėjo, kad šio įstatymo 11 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Nagrinėtinu atveju pareiškėjo valstybė Pagalbos įstatymo 3 straipsnio prasme laikytina Vokietijos Federacinė Respublika. Vokietijos Hanoverio vyriausioji finansų direkcija 2008 m. gegužės 14 d. informavo, kad Vokietijos Aukščiausiasis mokesčių teismas atmetė Z. S. skundą kaip nepagrįstą, tai pat prašė tęsti muito ir muito delspinigių skolos išieškojimą iš minėto asmens. Teismo vertinimu, muitinei nebuvo pagrindo nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymo suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo. Byloje nėra duomenų, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pateiktas prašymas neatitiko Pagalbos įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui teisės vertinti Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nesant įstatymo numatytų išimčių, jį būtina vykdyti. Prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo, kaip numato Įstatymo 10 straipsnis, buvo pateiktas kartu su Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduotu 2006 m. liepos 13 d. vykdomuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vertindamas apskųstų Muitinės departamento ir Komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, sprendė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2006 m. rugsėjo 9 d. rašto                   Nr. (LM34)-20/14-12112 panaikinimas šiuo atveju pareiškėjo teisinės padėties neįtakotų, t. y., esant priimtam ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytam sprendimui dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto (2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2006 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (LM34)-20/14-12112 panaikinimu pareiškėjo teisės iš esmės nebūtų apgintos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.). Todėl Muitinės departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl 2006 m. rugsėjo 9 d. rašto               Nr. (LM34)-20/14-12112 panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad kitos Z. S. nurodomos aplinkybės jo skundo pagrįstumo neįrodo. Vien tik pareiškėjo subjektyvus manymas, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, nesudaro juridinio pagrindo jų naikinti. Teismo vertinimu, Muitinės departamento 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-720 ir Komisijos 2009 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 2009/01-4R-21 iš esmės yra teisėti ir pagrįsti.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto ikiteismine tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 89–90 straipsniais, nebuvo apskųstas Muitinės departamentui, todėl kolegija sprendė, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo paliekamas nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

 

III.

 

Pareiškėjas Z. S. apeliaciniu skundu (b. l. 104–105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti.

Nurodo, kad teismas nesiaiškino ginčo esmės, įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teigia, kad Klaipėdos teritorinės muitinės reikalavimas yra keliamas iš Vokietijos mokesčių administratoriaus 517 751,54 Lt išieškojimo už neva neapmokėtą cigarečių gabenimą per Lietuvos sieną. Z. S. dėl šio ginčo su Vokietijos Federacijos Miunsterio centrine muitine kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir jo skundas yra priimtas, todėl mano, jog neišsprendus pagrindinio ginčo dėl mokestinės nepriemokos, negalima spręsti dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo pagrįstumo. Pažymi, kad teismas neanalizavo aplinkybių dėl Z. S. įtraukimo į baudžiamojo įstatymo persekiojamą veiklą Vokietijos slaptųjų tarnybų pareigūnais, kad jo atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, todėl nesprendžiamas klausimas dėl Z. S. teisių pažeidimo. Būtent jo teisių pažeidimas ir yra jo skundo pagrindas, nutraukus baudžiamąjį persekiojimą, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl mokestinės priemokos.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118–119) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir jo skundas priimtas nagrinėti, savaime nepaneigia jo atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumo ir negalima jų laikyti nepagrįstais. Be to, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 236 straipsnyje numatyta, kad importo arba eksporto muitai grąžinami (atsisakoma išieškoti) nustačius, kad tada, kai jie buvo sumokėti, tokių muitų suma nebuvo teisiškai privaloma sumokėti. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą          (b. l. 117) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad remiantis Įstatymo 14 straipsnio ir 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, kylančias dėl operacijų, įeinančių į Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo finansavimo sistemą, ir dėl žemės ūkio mokesčių bei muitų susigrąžinimo 73/308/EEB 12 straipsnio nuostatomis, sustabdyti išieškojimo procedūrą Lietuvos Respublikoje bus galima tik tuomet, kai Vokietijos kompetentinga institucija informuos apie gautą skundą ir paprašys sustabdyti išieškojimo procedūrą. Iš Vokietijos kompetentingos institucijos nėra gauta informacijos apie pateiktą skundą bei prašymo sustabdyti išieškojimo procedūrą, taip pat nėra gauta rašto dėl išieškojimo anuliavimo. Pažymi, kad pilietinių teisių pažeidimo fakto tyrimas ir sprendimas nėra šio mokestinio ginčo pagrindas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas byloje ginčija Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta iš jo priverstinai išieškoti užsienio valstybės naudai 96 658,38 Lt mokestinei nepriemokai padengti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl ginčo su Vokietijos Federacijos Miunsterio centrine muitine kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir jo skundas yra priimtas, todėl neišsprendus pagrindinio ginčo dėl mokestinės nepriemokos, negalima spręsti ir dėl paminėto Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo pagrįstumo.

Muitinės įstatymo 88 straipsnio 1 punktas numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę apskųsti jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu. Paminėto įstatymo 89 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Muitinės departamentui, t. y. įtvirtina privalomą išankstinę bylos nagrinėjimo ne teisme tvarką. To paties įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paminėti skundai Muitinės departamentui pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą.

ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas kaip vieną iš skundo palikimo nenagrinėtu pagrindų nurodo atvejus, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ikiteismine tvarka, kaip tai numato Muitinės įstatymo 88–90 straipsniai, neapskundė. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas bei paminėtas aplinkybes, laikytina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo paliekamas nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka dar galima, kadangi pareiškėjo prašymu Muitinės departamentas skundo pateikimo terminą gali atnaujinti, jei pripažintų, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (Muitinės įstatymo 91 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme yra priimtas nagrinėti jo skundas ir dėl to negalima spręsti dėl jo prašymo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pagrįstumo, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu paminėto Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo pagrįstumas ir nebuvo sprendžiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jei Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, nuspręs, kad atitinkamas teismo sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, pareiškėjas turės galimybę, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti procesą. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu paminėta aplinkybė nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šioje dalyje tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad paminėta aplinkybė nėra numatyta ir kaip bylos sustabdymo pagrindas (ABTĮ 98 str.).

Pareiškėjas byloje taip pat ginčija Muitinės departamento 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-720 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2009/01-4R-21, kuriais netenkintas jo skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. (LM34)-RŽ77-746 panaikinimo. Paminėtu Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu atsisakyta panaikinti jos 2006 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (LM34)-20/14/12112, kuriuo pareiškėjas informuotas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo skundo pagrindas yra jo pilietinių teisių pažeidimas, o pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė klausimo dėl jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minimas ne 2006 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės raštas Nr. (LM34)-20/14/12112, tačiau tokį patį numerį turintis 2006 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės raštas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir tai, kad abu minimus raštus priėmusi institucija yra Klaipėdos teritorinė muitinė, šių raštų priėmimo metai ir mėnesiai, taip pat numeriai sutampa, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida, o iš tikrųjų turėjo būti nurodytas 2006 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės raštas.

Pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagalbos teikimą Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų pinigų sumų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnyje, išieškojimo, taip pat naudojimąsi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba dėl minėtų pinigų sumų išieškojimo, todėl jis taikytinas šioje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi teisę vertinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri prašo paminėtos pagalbos dėl Pagalbos įstatymo 2 straipsnyje išvardytų pinigų sumų išieškojimo ir su tuo susijusių veiksmų atlikimo, sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.

Pagalbos įstatymo 10 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymui suteikti pagalbą dėl pinigų išieškojimo. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Paminėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad be sprendimo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, jog paminėta Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir, nesant teisės aktais numatytų išimčių, jį vykdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje              Nr. A575-842/2010, 2007 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-398/2007). Teisėjų kolegija pažymi, jog 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių, kuri įgyvendinama Pagalbos įstatymu, nuostatų išaiškinimą yra pateikęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendime byloje Milan Kyrian prieš Celn? ??ad T?bor, C-233/08. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtame sprendime nurodė, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei tai, jog byloje nėra duomenų apie Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pateikto prašymo neatitikimą Pagalbos įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti 2008 m. gruodžio 16 d. Muitinės departamento sprendimą bei 2009 m. vasario 9 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinio skundo argumentas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo neteisėtumo todėl, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pilietinių teisių pažeidimą, laikytinas nepagrįstu, kadangi šiuo atveju nei Klaipėdos teritorinė muitinė, nei teismas neturėjo teisės vertinti kompetentingos Europos Sąjungos valstybės narės institucijos sprendimo, o buvo įpareigoti jį pripažinti ir vykdyti.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pagrindo naikinti nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjai

Antanas Ablingis

 

 

Ričardas Piličiauskas

 

 

Virgilijus Valančius