Civilinė byla Nr. 3K-3-92-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01139-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 3.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniams tvarką vykdymo procese sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė vykdomojoje byloje pakeisti mirusį skolininką D. B. skolininko turtą paveldėjusia Lietuvos valstybe.
3. Nurodė, kad apie mirusio skolininko skolas paveldėtojui buvo išviešinta iki ir po skolininko mirties valstybės valdomame Vykdomųjų bylų registre, siunčiant registruotą laišką skolininko paskutinės gyvenamosios vietos adresu ir 2016 m. balandžio 11 d. informuojant notarą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Alytaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 2003,94 Eur išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Skolininkas 2015 m. lapkričio 12 d. mirė. Testamentų registro duomenimis, 2016 m. spalio 26 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad antstoliui 2015 m. gruodžio 9 d. grąžinti skolininkui siųsti dokumentai, nurodant, kad „gavėjas numirė prieš mėnesį laiko“. Dėl to teismas sprendė, kad apie skolininko mirtį pareiškėjui galimai tapo žinoma 2015 m. gruodžio 9 d., nepriklausomai nuo to, jog faktą apie skolininko mirtį Gyventojų registre jis patikrino tik 2016 m. balandžio 8 d.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. vasario 12 d. Praėjus 5 mėnesiams nuo skolininko mirties antstolis 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymu informavo išieškotoją ir Alytaus rajono 3-iąjį notaro biurą apie mirusiojo skolą. Antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį antstolis būtų informavęs apie išieškotojos reikalavimus ir skolininko skolą paveldėtoją – valstybę ar būtų pranešta notarui, ar būtų išviešintas viešuose registruose skolininko turto areštas. Antstolis nurodė, kad apie mirusio skolininko skolas paveldėtojai buvo išviešinta valstybės valdomame Vykdomųjų bylų registre bei kitomis priemonėmis, tačiau Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujančios institucijos neturi teisės naudotis Vykdomųjų bylų registro duomenimis. Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „SB lizingas“ būtų pareiškusi reikalavimą per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolis į skolininko įpėdinę per trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti nesikreipė.
9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad įpėdinei apie mirusiojo skolą buvo pranešta laiku, nes duomenys apie palikėjo skolą buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų (toliau – AIS nuostatai) 5 punktą, Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. Taigi, AIS nėra skirta duomenims apie palikėjo skolas jo įpėdiniams viešinti. Iš Turto arešto aktų registro matyti, kad išieškotojos UAB „SB lizingas“ reikalavimui užtikrinti palikėjo turtui areštas netaikytas (palikėjo turtas areštuotas kreditorės AB „BnP Finance“ reikalavimui užtikrinti). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad valstybei atstovaujanti institucija iki ar po palikėjo mirties žinojo apie reikalavimą kreditorei UAB „SB lizingas“, antstoliui apie tai paskelbus viešai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu pareiškėjas antstolis Saulius Virbickas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti skolininką iš D. B. į jo teisių perėmėją Lietuvos Respubliką. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nėra kreditorių turtinių pretenzijų išviešinimo būdų baigtinio sąrašo, todėl bet koks skolos buvimo išviešinimas privalo būti traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas.
2. Šiuo atveju nėra svarbūs AIS tikslai, svarbi tik aplinkybė apie šios informacinės sistemos savininkę ir paveldėtoją, kuri yra tas pats asmuo – Lietuvos Respublika. Valstybė, valdydama duomenis apie asmenų skolas, kartu valdo ir duomenis apie mirusių asmenų skolas, todėl nėra pagrindo teigti apie duomenų paveldėtojui, t. y. valstybei, neišviešinimą.
3. Kaip vienas iš duomenų apie mirusio asmens skolas išviešinimo būdų teismų praktikoje yra pripažįstamas skolininko turtui įregistruotas areštas, nors Turto arešto aktų registro paskirtis yra tik registruoti valstybės institucijų, pareigūnų, teismų priimtus turto arešto aktus, t. y. jis neturi tikslo išviešinti duomenų apie mirusio asmens skolas. Šiuo atveju iškyla klausimas, kodėl vienas valstybės valdomas registras yra tinkamas būdas valstybei išviešinti mirusio asmens skolas, o kitas valstybės valdomas registras – ne. Pagal AIS nuostatų 10.6, 11.1 punktus Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS naudotoja.
4. Šiuo atveju paveldėtoja elgiasi nesąžiningai, nes, turėdama teisę ir galimybę per valstybės valdomą registrą žinoti apie mirusio asmens skolas, šiuo registru nesinaudojo, toks elgesys vertintinas kaip atsisakymas priimti teikiamą informaciją. Valstybės įgalioto asmens galėjimas gauti valstybės turimą informaciją apie mirusio asmens skolas suponuoja valstybės įgalioto asmens pareigą šią informaciją priimti.
5. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl nepripažįsta mirusio asmens skolos išviešinimu 2015 m. gruodžio 18 d. viešojoje erdvėje per AIS išplatinto raginimo įvykdyti sprendimą. Šio raginimo forma ir skelbimo būdas yra nustatyti sprendimų vykdymo instrukcijoje, skelbimas įkeliamas į viešąją erdvę AIS ir laikomas pasiekusiu adresatą nuo paskelbimo momento, todėl laikytina, kad paveldėtojui apie mirusio asmens skolų buvimą buvo išviešinta per CK 5.63 straipsnyje nustatytus terminus.
11. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai, CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį turi būti nustatoma, ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kreditorius, siekdamas savo reikalavimų patenkinimo iš palikėjo turto, privalo būti aktyvus ir informuoti įpėdinį apie palikėjo skolą. Šiuo atveju antstolis nepagrįstai siekia perkelti šią pareigą įpėdinei (valstybei), įpareigodamas ją tikrinti Vykdomųjų bylų registrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniams tvarkos vykdymo procese sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė

12. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
13. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
15. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
16. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
17. Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų

18. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-18/2014).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
20. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).
21. Aptartas išaiškinimas atitinka CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nes užtikrina kreditoriams geresnes sąlygas per įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams ir nesukuria įpėdiniams papildomų pareigų ieškoti palikėjo skolų, vadinasi, nepažeidžia jų teisėtų interesų, nes, arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Įpėdinis, domėdamasis paveldimu turtu ir matydamas, dėl kokios skolos paveldimas turtas yra areštuotas, turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas antstolis S. Virbickas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdo iš D. B. turto 2003,94 Eur išieškojimą UAB „SB lizingas“ naudai. Skolininkas 2015 m. lapkričio 12 d. mirė, taigi terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti suėjo 2016 m. vasario 12 d. Byloje nustatyta, kad apie skolininko mirtį pareiškėjui tapo žinoma 2015 m. gruodžio 9 d., kai jam grąžinti skolininkui siųsti dokumentai, nurodant, jog skolininkas mirė, tačiau antstolis tik 2016 m. balandžio 11 d. informavo išieškotoją ir D. B. paveldėjimo bylą administruojančią notarę apie palikėjo skolą.
23. Šioje byloje antstolis 2016 m. kovo 10 d. pareikštu prašymu prašė pakeisti skolininką vykdymo procese ir nurodyti vietoj D. B. skolininku valstybę, kuri 2016 m. balandžio 8 d. priėmė mirusiojo palikimą. Pareiškėjas nurodė, kad D. B. skola buvo išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje (AIS), kuri priklauso pačiai paveldėtojai – valstybei, todėl skolininko įpėdinė valstybė apie nurodytą palikėjo skolą buvo tinkamai informuota CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 punktas).
25. Pabrėžtina, kad valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Antstolių informacinė sistema yra valstybės sistema. Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdinei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad AIS nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančios valstybės institucijos neturi laisvos prieigos prie visų AIS duomenų. Pvz., pagal AIS nuostatų 23 punktą Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri nagrinėjamos bylos atveju atstovauja valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, yra AIS duomenų gavėja, kuri turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti, tačiau prie jai teikiamų duomenų nepriskirta informacija apie išieškotojus ir skolininkus.
26. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių.
27. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Alė Bukavinienė

              Andžej Maciejevski

              Vincas Verseckas