Administracinė byla Nr. P-51-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01060-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.1; 60.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,SVP namai“ ir atsakovo Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,SVP namai“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei, atstovaujamai Kauno rajono savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltų žemės“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vytis A. Š., uždaroji akcinė bendrovė ,,Fretas“) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Atsakovas Kauno rajono savivaldybė, atstovaujama Kauno rajono savivaldybės administracijos, padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
ABTĮ 159
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas iš esmės išskiria dvi naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios, jo vertinimu, nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu: 1) Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. (1.29-KE)2K-454 atsakovas informuotas, jog Kultūros paveldo departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta patikslinti Noreikiškių dvaro sodybos fragmentų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r. duomenis Kultūros vertybių registre, suteikti teisinę apsaugą Rūmams, Svirnui, Kumetynui, Ūkiniam pastatui ir Karvidės liekanoms, nustatyti vertingąsias savybes, vietinius reikšmingumo lygmenis kompleksui ir kompleksinėms dalims bei apibrėžti teritorijos ribas; 2) Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2021 m. gruodžio 30 d. gavo prašymą inicijuoti ir organizuoti sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą, siekiant planuojamus sklypus sujungti į vieną sklypą ir padalinti į sklypus, nustatyti žemės naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, taip pat ir teritorijos naudojimo režimą ir statybos reglamentus (toliau – ir Prašymas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Labai dažnai minėtos aplinkybės painiojamos su naujomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kurių nagrinėjant administracinę bylą nebuvo, bet atsirado jau priėmus sprendimą. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-126-492/2015; 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-33-520/2016; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-86-492/2019).
Taigi, jau prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad atsakovo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, nes jos neegzistavo minėtos bylos, kurios proceso atnaujinimo siekia atsakovas, nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų aplinkybių atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo, nėra pagrindo terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuoti nuo atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 nurodytų aplinkybių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 paskelbta 2019 m. lapkričio 6 d., teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą.
Atsakovas už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui grąžintinas 30 Eur žyminis mokestis. Atsakovui žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti atsakovo Kauno rajono savivaldybės, atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ernestas Spruogis
Milda Vainienė