Administracinė byla Nr. P-16-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01219-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-830-602/2019 pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK) 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00623-e „Dėl pakartotino sveikatos patikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių AVPK Sprendimu pasiūlė jam per mėnesį pakartotinai pasitikrinti sveikatą. Sprendimas yra nepagrįstas, nes jis pakartotinį sveikatos patikrinimą įvykdė kreipdamasis į polikliniką dėl policijos smurto padarinių. Pareiškėjas teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gauta informacija, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) sveikas ir gali turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Šiaulių centro poliklinikos gautas raštas Nr. 01-03-1325, kuriame nurodoma, kad VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo gauta informacija apie tai, kad 2017 m. birželio 21 d. greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) ir policijos ekipažo buvo atvežti J. M. ir jos brolis S. M., turintis savo vardu registruotus ginklus. Informacijoje minima, kad pareigūnai reagavo į J. M. pagalbos skambutį dėl nuogąstavimų, kad brolis S. M. nori ją nušauti. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus gydytoja įvertino minėtų asmenų (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę ir pateikė išvadą, kad priverstinio hospitalizavimo nereikia, tačiau reikalingas ambulatorinis gydymas. Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos gautame rašte nurodoma, kad 2017 m. liepos 7 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro specialistai nuvyko į J. M. ir S. M. namus pirminiam jų (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės vertinimui, tačiau į namus nebuvo įleisti. Pokalbis vyko tarpduryje, minėti asmenys kalbėjo nenoriai, todėl buvo paraginti atvykti į poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą. Gautame rašte taip pat nurodoma, kad S. M. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės sutrikimų apibūdinti negalima, būtinas platesnis jo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės vertinimas.

Atsakovas nurodė, kad remiantis iš VšĮ Šiaulių centrinės poliklinikos gauta informacija bei siekiant išvengti galimų grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai bei nelaimingų atsitikimų ar kitų neigiamų ginklo panaudojimo padarinių, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 87 punktu, buvo priimtas Sprendimas. 

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, arba įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Taisyklių 87 punkte nurodyta, kad teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmuo, turintis ginklą (-us) ar pageidaujantis įsigyti ginklą (kai yra pateikti dokumentai ir atlikti patikrinimai), kilus pagrįstam įtarimui (jei yra gauta informacija iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sveikatos priežiūros įstaigos, ikiteisminio tyrimo įstaigų ar kitų institucijų arba akivaizdžiai iš asmens elgesio galima numanyti, kad jis serga Sveikatos apsaugos ministerijos sąraše įrašytomis ligomis ar turi fizinių trūkumų, dėl kurių negali turėti ginklo), gali būti įpareigotas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka per vieną mėnesį pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (forma 049/a). Teismas akcentavo, kad pagrįstu įtarimu šios teisės normos prasme laikoma informacija iš sveikatos priežiūros įstaigų, ikiteisminio tyrimo įstaigų ar kitų institucijų, akivaizdus asmens elgesys, kuris leidžia manyti, kad jis serga sveikatos apsaugos ministro sąraše įrašytomis ligomis, turi fizinius trūkumus, dėl kurių negalima turėti ginklo.

Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 87 punktu, Sprendime siūlė: įpareigoti pareiškėją per mėnesį pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (forma 049/a); pareiškėjui priklausančius ginklus (duomenys neskelbtini), jų šaudmenis palikti laikinam saugojimui Šiaulių AVPK ginklų saugykloje; pareiškėjui nepateikus naujos asmens privalomojo sveikatos tikrinimo išvados (forma 049a) panaikinti Šiaulių AVPK pareiškėjui išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus.

Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. birželio 23 d. Šiaulių AVPK gauti tarnybiniai pranešimai bei surinkta medžiaga apie pareiškėją, t. y. jog 2017 m. birželio 21 d. apie 14:18 val. ekipažas „SI837“ iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyrius (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), moteriai reikalinga pagalba, girdisi grumtynių garsai. Ekipažas buvo informuotas apie tai, kad minėtu adresu yra registruoti du ginklai. Policijos pareigūnams kilus įtarimų dėl pareiškėjo ir kartu su juo gyvenančios J. M. (duomenys neskelbtini) būklės, jie abu buvo perduoti greitosios medicinos pagalbos ekipažui, kuris juos išsivežė tolimesnei apžiūrai. Ginklai buvo paimti ir perduoti Šiaulių AVPK OVS. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2017 m. liepos 3 d. informavo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) klinikos pacientų registre, (duomenys neskelbtini) sveikas, klinikos paros stacionare nesigydo. VšĮ Šiaulių centro poliklinika 2017 m. liepos 13 d. nurodė, kad pareigūnai reagavo į J. M. pagalbos skambutį telefonu Nr. 112 dėl nuogąstavimų, kad brolis S. M. nori ją nušauti. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus gydytoja įvertino minėtų asmenų (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę ir pateikė išvadą, kad priverstinio hospitalizavimo nereikia, tačiau reikalingas ambulatorinis gydymas. 2017 m. liepos 7 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centro specialistai nuvyko į J. M. ir S. M. namus pirminiam jų (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės vertinimui, tačiau į namus nebuvo įleisti. Pokalbis vyko tarpdury, minėti asmenys kalbėjo nenoriai, todėl buvo paraginti atvykti į poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės sutrikimų apibūdinti negali, būtinas platesnis jo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės vertinimas.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, gavęs iš sveikatos priežiūros įstaigos (VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2017 m. liepos 13 d. raštas „Dėl S. M. ginklo“ Nr. 01-03-1325) informaciją, jog pareiškėjui reikalingas ambulatorinis gydymas ir būtinas platesnis jo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės įvertinimas, turėjo teisę spręsti klausimą dėl pareiškėjo pakartotino sveikatos patikrinimo, todėl Sprendimas yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo per mėnesį pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (forma 049/a).

III.

Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismo sprendimas priimtas remiantis suklastotais dokumentais dėl jo (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Pareiškėjas nurodė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje vardija Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84, 86–87, 88 straipsnius, pagal kuriuos atmetė pareiškėjo skundą, tačiau jie visi pažeisti. Pareiškėjo byla buvo išnagrinėta 2017 m. spalio 19 d., o sprendimas priimtas lapkričio 9 d., pažeidžiant 14 dienų terminą, neatsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, sprendimo motyvuojamoje dalyje aplinkybės nenustatytos. Pareiškėjas teigė, kad policija nefiksuoja iš ligoninės gauto 2017 m. liepos 3 d. rašto, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) sveikas.

Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad remiantis iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos gauta informacija bei siekiant išvengti galimų grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai bei nelaimingų atsitikimų ar kitų neigiamų ginklo panaudojimo padarinių, vadovaujantis Taisyklių 87 punktu, buvo priimtas Sprendimas. Atsakovo teigimu, teismas priėmė tinkamą sprendimą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmetė (administracinė byla Nr. A-830-602/2019).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad Sprendimas priimtas remiantis iš VšĮ Šiaulių centrinės poliklinikos gauta informacija bei siekiant išvengti galimų grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai bei nelaimingų atsitikimų ar kitų neigiamų ginklo panaudojimo padarinių, vadovaujantis Taisyklių 87 punktu. Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, t. y. ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Apeliacinės instancijos teismas aptarė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 2 dalies bei Taisyklių 87 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje A-1200-575/2019). Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką (2013 sausio 25 d. nutarimas byloje Nr. 50/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, vertino, jog Šiaulių AVPK turėjo teisę įpareigoti pareiškėją pakartotinai pasitikrinti sveikatą, Sprendime nurodyti motyvai, kuriais remdamasis Šiaulių AVPK nusprendė įpareigoti pareiškėją pasitikrinti sveikatą (iš VšĮ Šiaulių centrinės poliklinikos gauta informacija, kad būtinas platesnis pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės vertinimas, bei siekiant išvengti galimų grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai bei nelaimingų atsitikimų ar kitų neigiamų ginklo panaudojimo padarinių).

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai išspręsti buvo nustatytos įvertinus visus įrodymus (įskaitant ir pareiškėjo minimą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. liepos 3 d. raštą Nr. S-3770(1.16) „Dėl informacijos pateikimo“) ir šių įrodymų visumą, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, kiek tai yra reikšminga teisingai bylą išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus; sprendimas priimtas nepažeidžiant ABTĮ 84 straipsnio 5 dalyje numatyto 14 darbo dienų (lapkričio 1 d. yra nedarbo diena) teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo termino.

V.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo S. M. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-830-602/2019. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinti apskųstą nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. vasario 21 d. gavo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažymą Nr. S-839(1.18), kad yra (duomenys neskelbtini) sveikas, tai patvirtina pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo suklaidintas pateikto poliklinikos rašto Nr. 01-03-1325 turiniu, todėl neteisingai vertino (duomenys neskelbtini) ligoninės raštuose Nr. S-3571(1.21), Nr. S-3770(1.16) ir Nr. s-4312(1.18) duomenis, kuriuose yra nurodoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) sveikas. Tai patvirtina ir ligoninės 2020 m. vasario 11 d. raštas Nr. S-839(1.18).

Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja aplinkybes, nurodytas atsiliepime į skundą ir atsiliepime į apeliacinį skundą, ir teigia, kad buvo priimtas pagrįstas Sprendimas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pakartotinai sveikatos nepasitikrino ir medicininio patikrinimo išvados (forma 049/a) nepateikė, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, įvertinę visas aplinkybes, priėmė tinkamus procesinius sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

Pareiškėjas S. M. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-830-602/2019 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu.

Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Kaip buvo nurodyta, pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; kt.).

Pažymėtina, kad teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą. Teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą, kt.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje. Tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti bylos procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir prašyme nurodydamas, kad yra (duomenys neskelbtini) sveikas, o teismas buvo suklaidintas kitų sveikatos priežiūros įstaigų raštų, pateikė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2020 m. vasario 11 d. raštą Nr. S-839 (1.18) ,,Dėl pažymos pateikimo“. Pareiškėjo naujai pateiktame rašte nurodoma, kad pareiškėjo duomenys yra klinikos pacientų registre, nustatytos diagnozės: ,,2017 m. birželio 21 d., (duomenys neskelbtini)“. Minėtas raštas išduotas pareiškėjui pagal jo 2020 m. vasario 11 d. prašymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę ir pateiktą įrodymą, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė ir pateiktas įrodymas neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, kuriems esant yra nustatoma, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šią aplinkybę, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia išvada darytina išanalizavus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį ir įvertinus pareiškėjo nurodytą aplinkybę visų bylos aplinkybių kontekste. Dėl to netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-830-602/2019 turinio matyti, kad aplinkybė, jog 2017 m. birželio 21 d. pareiškėjui buvo nustatyta ta pati diagnozė: (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta kitu byloje esančiu įrodymu – VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. S-3770(1.16) „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 41). Šis dokumentas buvo įvertintas ir aptartas tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek ir pirmosios instancijos teisme (tai akivaizdžiai matyti iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo turinio). Taigi aplinkybė apie pareiškėjui 2017 m. birželio 21 d. nustatytą diagnozę, kurią pareiškėjas įrodinėja VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. S-839 (1.18) ,,Dėl pažymos pateikimo“, jau buvo žinoma ir patvirtinta kitais byloje esančiais ir teismų ištirtais bei įvertintais rašytiniais įrodymais. Akivaizdu, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. vasario 11 d. raštas ir jame nurodyti duomenys nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, t. y. aplinkybės, dėl kurių gali būti atnaujintas procesas užbaigtoje administracinėje byloje.

Įvertinus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad jis yra orientuotas į visos administracinės bylos pakartotinį peržiūrėjimą apeliacine tvarka, o pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymo, kad pareiškėjui nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), įvertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo konstatuota, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, akcentuotina, kad administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Kaip nurodyta pirmiau, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą ir pasibylinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-830-602/2019.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-830-602/2019 pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                        Laimutis Alechnavičius

                                Artūras Drigotas 

                                Dalia Višinskienė