Vieša sprendimų paieška


Pavadinimas: [2018-06-19][nuasmeninta nutartis byloje][eA-4312-556-2018].docx
Bylos nr.: eA-4312-556/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie VRM 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis

Administracinė byla Nr. eA-4312-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

  1. Pareiškėjas A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-126(60) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) ir pakeisti pareiškėjui LLG.
  2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį ir 45 straipsnio 1 dalį bei jam buvo išduotas LLG. Tačiau skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė pakeisti pareiškėjo LLG. Su tokiu atsakovo Sprendimu pareiškėjas nesutiko ir tvirtino, kad nagrinėjamu atveju Departamentas neįrodė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų sąlygų, kurių pagrindu atsisakė pakeisti pareiškėjui LLG, todėl Sprendimas naikintinas ir Departamentas įpareigotinas pareiškėjo prašymą pakeisti LLG svarstyti iš naujo bei pakeisti pareiškėjui LLG. Savo skundą pareiškėjas grindė šiais argumentais:
    1. Su prašymu pakeisti LLG pateiktame verslo plane buvo pateikta informacija apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) registracijos adresą ((duomenys neskelbtini), Vilnius), o adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo nurodytas „virtualaus biuro“ paslaugas teikiančios įmonės adresas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė Bendrovei „virtualaus biuro“ paslaugas, o veikla nurodytu adresu nebuvo vykdoma. Pareiškėjas paaiškino, kad „virtualaus biuro“ paslauga – tai paslauga smulkiojo verslo įmonėms, kurios paskirtis – sukurti jų klientams ir partneriams realaus biuro įspūdį ir atlikti visas realaus biuro funkcijas. „Virtualaus biuro“ paslauga apima įmonės registracijos adreso suteikimą (šiuo konkrečiu atveju – Vilniuje); suteikiama: pašto dėžutė, virtualaus vadybininko paslaugos ir virtualios administratorės-sekretorės paslaugos, t. y. korespondencijos priėmimas, informavimas apie gautas siuntas, korespondencijos persiuntimas klientui registruotu laišku arba skenavimas ir persiuntimas elektroniniu paštu (toliau – ir el. paštas), todėl Bendrovės darbuotojai fiziškai negalėjo dirbti ar būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose.
    2. Sprendimo argumentas, kad pareiškėjas pateikė 2017 m. sausio 1 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu už 300 Eur per mėnesį išnuomojamas automobilis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė (duomenys neskelbtini) pilietis V. G. (V. G.), kuris Departamentui žinomas kaip laikinai užsiimantis įmonių, filialų steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, nesudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė yra fiktyvi įmonė.
    3. Sprendimo teiginiai, kad su prašymu pakeisti LLG pareiškėjas pateikė 2017 m. sausio 1 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius), kurios pagrindu bendrovė už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, niekaip nesusiję su Bendrovės veiklos vykdymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ir tariamai neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, vis tiek galėjo pirkti ar parduoti paslaugas iš Bendrovės, to Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia. Taigi, šis argumentas nėra susijęs su Bendrovės tinkamu veiklos vykdymu ar neatitikimu Įstatymui.
    4. Nors ginčijamame Sprendime nurodyta, kad Bendrovė sudarė automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios siejamos su trečiųjų šalių piliečiais ir visos jos siejamos su asmeniu V. G., o pastarasis su minėtomis įmonėmis siejamas dėl to, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų kreiptis dėl LLG išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos pagrindu, pareiškėjo manymu, šie argumentai niekaip nėra susiję su Bendrovės veiklos vykdymu. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad Bendrovės pagrindinis pajamų šaltinis – automobilių nuomos verslas.
    5. Dėl ginčijamo Sprendimo argumento, kad kai kurios automobilių nuomos sutartys sudarytos sekmadienį (2017 m. sausio 1 d., 2017 m. kovo 1 d.), pareiškėjas paaiškino, jog toks sutarčių sudarymas reikalingas tam, kad buhalterinė apskaita būtų vedama nuo mėnesio pirmos dienos, taip paprasčiau sutvarkyti duomenis ir dokumentus dėl vykdomos veiklos, nuomojamų automobilių bei iš to gaunamų pajamų. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia sudaryti sutartis sekmadieniais.
    6. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, jog Bendrovėje nuo 2017 m. gruodžio 6 d. dirbo V. T., kuris 2017 m. gruodžio 5 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertintinos kaip techninė klaida šių bendrovių buhalterijoje. Tuo tarpu Sprendimo teiginys, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbantis E. K. nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekaip neargumentuotas ir nepagrįstas, tiesiog pateikta informacija. Sprendimo teiginiai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Bendrovėje dirbo R. J., kuris nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, taip pat jis nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nemotyvuoti ir nepaaiškina nagrinėjamos situacijos. Šiame kontekste pareiškėjas pabrėžė, kad Bendrovė neatsakinga už darbuotojo išvykimą į užsienio valstybę ir negali patikrinti darbuotojo dokumentų, kokias jie žymas turi pasuose, taip pat darbuotojas galėjo būti pamiršęs deklaruoti išvykimą / atvykimą, o to Bendrovė niekaip negalėjo patikrinti. Be to, oficialios institucijos (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra)) tinkamai įdarbino darbuotoją nurodytoje bendrovėje, net oficialioms įstaigoms nekilo pagrįstų abejonių dėl darbuotojo įdarbinimo, todėl šis Departamento argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
    7. Nors atsakovo Sprendime nurodyta, kad Bendrovės vadybininkai R. G. ir E. K. bei vairuotojas A. S. gyvenamosios vietos adresais buto durų neatidarė, pareiškėjas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog ir kitą dieną jie durų nebūtų atidarę. Be to, šių darbuotojų kontaktų migracijos pareigūnai galėjo pasiteirauti Bendrovės vadovo. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymai nei Departamento taisyklės neįpareigoja darbuotojų būti darbo dienos metu namie. Galbūt darbuotojai tuo metu vykdė Bendrovės direktoriaus tiesioginius nurodymus ir darbo užduotis, todėl faktas, kad jie patikrinimo metu nebuvo rasti ar neatidarė durų, nereiškia, jog jų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus. Pareiškėjas tvirtino, kad veikla faktiškai buvo vykdoma, darbuotojams buvo pavestos užduotys, darbo apimtys nebuvo didelės, tačiau pareiškėjas ir kiti akcininkai / direktorius, siekdami atitikti ne tik Įstatymo, bet ir kitus reikalavimus, atliko visus veiksmus, susijusius su Bendrovės veikla, įdarbinimu ir kitais objektyviais veiksniais.
    8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog visi kartu su prašymu pakeisti LLG Departamentui pateikti duomenys atitiko tikrovę ir sudarė pagrindą pakeisti pareiškėjui LLG Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Sprendime jokie pareiškėjo pateikti Departamentui duomenys nebuvo paneigti. Todėl šiuo atveju neegzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pakeisti LLG pareiškėjui.
    9. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovės veikla yra reali ir teisėta, to Departamentas net nebandė neigti. Taigi, atitinkamai reali bei teisėta yra ir pareiškėjo, kaip teisėto Bendrovės akcininko, veikla Lietuvos Respublikoje.
  3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, o Departamentas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą Sprendimą. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais argumentais:
    1. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl LLG pakeitimo, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų sutarčių vykdymo, kas sukėlė pagrįstas abejones, ar Bendrovė iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl LLG pakeitimo vykdė deklaruotą veiklą pagal verslo planą. Tokia išvada padaryta išnagrinėjus pateiktas sutartis:
      1. 2017 m. sausio 1 d. automobilio nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai įmonei. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2017 m. liepos 24 d. vykdė E. K., kuriai buvo išduotas LLG, nuo 2017 m. liepos 24 d. šios bendrovės direktorius yra O. S. (O. S.), t. y. trečiosios šalies pilietis, pateikęs prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. lapkričio 15 d. nėra dirbančių asmenų. Departamento turimais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė (duomenys neskelbtini) pilietis V. G., kuris Departamentui žinomas, kaip užsiimantis įmonių, filialų steigimu, tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl LLG išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės įmonę pagrindu. Šis asmuo steigia arba perka ir parduoda trečiųjų šalių piliečiams įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad užsieniečiai galėtų gauti LLG bei laisvai keliautų po Šengeno erdvę.
      2. 2017 m. sausio 1 d. automobilio nuomos sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima mobiliųjų programų taikymo rinkos bandymais ir teikia keleivių pavežėjimo paslaugas, direktorius yra D. P. (D. P.), turintis LLG, o 2018 m. sausio 4 d. šio užsieniečio vardu advokatas A. R. pateikė prašymą pakeisti LLG (pareiškėjo atveju prašymą pakeisti LLG pateikė tas pats advokatas). Pagal Departamento duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejama su V. G..
      3. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei. Nuo 2015 m. liepos 21 d. minėtos bendrovės direktorius yra A. M. (pareiškėjas), o Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą panaikinti jam išduotą LLG tuo pagrindu, kad ši bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik direktorius ir vienas darbuotojas, kuris gauna 48,72 Eur mėnesio darbo užmokestį. Minėta bendrovė taip pat siejama su V. G..
      4. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, kuriems Departamentas priėmė sprendimus atsisakyti pakeisti LLG. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė taip pat siejama su V. G..
      5. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu Bendrovė už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma Departamentui, nes jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, o 2017 m. lapkričio 7 d. Departamento Kontrolės skyrius priėmė sprendimą panaikinti šios bendrovės direktoriui A. Y. (A. Y.) išduotą LLG tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Minėtoje bendrovėje nuo 2017 m. lapkričio 20 d. nėra dirbančių asmenų. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė siejama su V. G..
      6. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei. Departamentui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, nes jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, 2018 m. sausio mėn. atliktas šios bendrovės veiklos patikrinimas. Ši bendrovė siejama su V. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos direktoriumi nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. vasario 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo I. K. (I. K.), kuris dabar šioje bendrovėje eina kitas pareigas.
      7. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma Departamentui, nes jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai (2018 m. sausio 2 d. Departamento Kontrolės skyrius priėmė sprendimą panaikinti šios bendrovės dalyviui direktoriui N. M. (N. M.) išduotą LLG tuo pagrindu, kad minėta bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų). Minėtoje bendrovėje nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. nėra dirbančių asmenų. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė taip pat siejama su V. G..
      8. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma Departamentui, nes jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, o 2017 m. lapkričio 7 d. Departamento Kontrolės skyrius priėmė sprendimus panaikinti minėtos bendrovės dalyviams I. I. (I. I.), A. D. (A. D.), V. V. (V. V.) išduotus LLG tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar minėti užsieniečiai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Minėtoje bendrovėje nuo 2017 m. lapkričio 15 d. nėra dirbančių asmenų. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė siejama su V. G..
      9. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma Departamentui, nes jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai. 2017 m. gruodžio mėn. buvo atliktas minėtos bendrovės veiklos patikrinimas, kurio metu surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl faktiškai vykdomos šios bendrovės veiklos. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė siejama su V. G.. Nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo O. I., kuriai Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. birželio 16 d. atsisakė pakeisti LLG (ši užsienietė buvo pateikusi prašymą pakeisti LLG šeimos susijungimo pagrindu: jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) pilietis R. I. (R. I.) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, Departamento surinktais duomenimis, yra fiktyvi, dalyvis; R. I. nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2017 m. liepos 14 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria bendrovė taip pat yra sudariusi sutartį dėl automobilio nuomos, direktorius).
      10. 2017 m. sausio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma Departamentui, nes jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė siejama su V. G..
      11. 2017 m. kovo 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma Departamentui, nes jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai (2017 m. birželio 28 d. Departamento Kontrolės skyrius priėmė sprendimus panaikinti šios bendrovės dalyviams A. S. (A. S.), A. R. (A. R.), N. E. (N. E.) išduotus LLG tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų). Minėtos bendrovės direktorius A. S. 2017 m. sausio 12 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria Bendrovė taip pat yra sudariusi sutartį dėl automobilio nuomos, dalyvis. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė siejama su V. G..
      12. 2017 m. kovo 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai ir jos direktorius yra trečiųjų šalių piliečiai. Nuo 2017 m. lapkričio 2 d. minėtoje bendrovėje nėra dirbančių asmenų. Minėtos bendrovės kontaktinis el. pašto adresas, deklaruotas bendrovės įsteigimo metu, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o telefonas (duomenys neskelbtini).
      13. 2017 m. balandžio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Departamentui yra žinoma, nes 2017 m. kovo 20 d. Departamento Imigracijos skyrius atsisakė šios bendrovės direktorei A. K. (A. K.) pakeisti LLG pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus. Nuo 2017 m. lapkričio 17 d. minėtoje bendrovėje nėra dirbančių asmenų. Departamento turimais duomenimis, minėta bendrovė siejama su V. G..
      14. 2017 m. birželio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai yra užsieniečiai, nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. birželio 2 d. jos direktoriumi buvo I. K. (I. K.) (nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ir nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. šis asmuo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius). Nuo 2017 m. lapkričio 15 d. minėtoje bendrovėje nėra dirbančių asmenų. Nuo 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra D. R. (pareiškėjo atstovas).
      15. 2017 m. birželio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai yra užsieniečiai, turintys LLG ar pateikę prašymus išduoti tokius leidimus.
      16. 2017 m. birželio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai. Šios bendrovės direktoriui V. G. (V. G.) išduotas LLG, kuris galiojo iki 2017 m. spalio 28 d., o šios bendrovės akcininkė I. G. (I. G.) 2017 m. lapkričio 3 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalyvė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. lapkričio 16 d. nėra dirbančių asmenų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Departamento turimais duomenimis, įsteigė V. G. ir tik tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų kreiptis dėl LLG išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos pagrindu.
      17. 2017 m. birželio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu Bendrovė už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai yra užsieniečiai, turintys LLG ar pateikę prašymus išduoti tokius leidimus. Šios bendrovės dalyvio S. K. (S. K.) prašymą pakeisti LLG Departamentui pateikė advokatas A. R. (tas pats advokatas prašymą pakeisti LLG pateikė ir pareiškėjo vardu).
      18. 2017 m. birželio 1 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 300 Eur per mėnesį išnuomojo automobilį minėtai bendrovei. Šios bendrovės dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai. 2017 m. lapkričio mėn. Migracijos valdyba atliko minėtos bendrovės veiklos patikrinimą, kurio metu šios valdybos pareigūnai nuvyko direktorės O. P. (O. P.) deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir nustatė, kad ji faktiškai šiuo adresu negyvena. Minėtos bendrovės kontaktinis el. pašto adresas, deklaruotas bendrovės steigimo metu, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o telefonas (duomenys neskelbtini).
    2. Atsakovas akcentavo, kad 10 sutarčių dėl automobilių nuomos sudarytos 2017 m. sausio 1 d., t. y. sekmadienį, 2 sutartys – 2017 m. kovo 1 d., taip pat sekmadienį, o kitos 5 sutartys – 2017 m. birželio 1 d. Be to, pareiškėjo pateiktos Bendrovės sutartys dėl automobilių nuomos sudarytos su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys LLG ar pateikę prašymus išduoti arba pakeisti tokius leidimus. Minėtose sutartyse nurodyti Bendrovės klientai yra registruoti arba savo veiklą vykdo Departamentui gerai žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiais adresais ne kartą buvo atliekami įmonių veiklos patikrinimai, o visos šios įmonės yra siejamos su V. G., kuris steigia įmones ir parduoda jas trečiųjų šalių piliečiams. Visų be išimties paminėtų bendrovių kontaktiniai duomenys yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, kad būtent V. G. steigia ir parduoda įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti LLG ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę. Tokia įmonių, imituojančių vykdomą veiklą tik tam, kad užsieniečiai gautų LLG, veikla sudaro palankias sąlygas nelegaliai migracijai. Atsakovas pabrėžė, kad Departamento nustatytos faktinės aplinkybės kelia pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės sudarytų sutarčių dėl automobilių nuomos vykdymo ir nepatvirtina, kad Bendrovė iš tikrųjų ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pateikimo vykdė deklaruotą veiklą pagal verslo planą. Tuo tarpu pareiškėjo atstovas šių Departamento nustatytų aplinkybių niekaip nepaneigė.
    3. Atsakovas taip pat nurodė, kad buvo įvertinta ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gruodžio 6 d. dirbantis V. T. 2017 m. gruodžio 5 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015 m. gruodžio 11 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba V. T. įmonėje, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbantis E. K. nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Bendrovėje dirbo R. J., kuris nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, taip pat jis nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Bendrovėje dirbo L. K., kuris nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad V. T. įdarbinimas vertintinas kaip techninė klaida jį įdarbinusių bendrovių buhalterijoje, jis jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė nei Departamentui, nei teismui. Tuo tarpu kiti pareiškėjo argumentai dėl Sprendime pateiktų faktų apie darbuotojus yra nemotyvuoti, niekaip nepagrindžiantys pareiškėjo teiginių ir vertintini tik kaip gynybinė pareiškėjo pozicija.
    4. Be to, nors su prašymu pakeisti LLG pareiškėjas pateikė Bendrovės banko sąskaitos išrašą, kuriame yra po 50 Eur įplaukos į Bendrovės sąskaitą 2017 m. kovo 20 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įplaukos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra trečiosios šalies pilietis O. A. (O. A.), turintis LLG (Departamentui 2018 m. sausio 30 d. O. A. vardu prašymą pakeisti LLG pateikė tas pats advokatas, kaip ir pareiškėjo atveju – A. R.), o nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. sausio 15 d. minėtoje bendrovėje, išskyrus jos direktorių, nebuvo dirbančių asmenų. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpusavyje susijusios užsieniečių valdomos įmonės ir visos jos siejamos su V. G..
    5. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, todėl jie nepatvirtina realiai vykdomos Bendrovės veiklos. Minėti dokumentai tik atskleidžia schemą, kurios pagalba, t. y. sudarant sandorius tarp susijusių įmonių, imituojama įmonių veikla ir tokiu būdu Departamentui kartu su užsieniečių prašymais išduoti ar pakeisti LLG pateikiami įmonių veiklą patvirtinantys įrodymai – ūkinės komercinės veiklos sutartys, banko sąskaitos išrašai ir kt. Šios schemos tikslas yra trečiųjų šalių piliečiams gauti LLG teisėtos veiklos pagrindu.
    6. Departamento Imigracijos skyriui nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir kartu pateiktus dokumentus dėl LLG pakeitimo taip pat kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir pareiškėjo ketinimų Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. spalio 9 d. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui buvo išsiųstas prašymas Nr. (15/4-9)10K-40201 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. Departamentas 2017 m. lapkričio 9 d. gavo Migracijos valdybos raštą apie Bendrovės patikrinimą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-44920 nurodyta, kad, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (verslo plane buvo nurodyta, kad šiuo adresu Bendrovė vykdo veiklą), nustatyta, jog ant minėto pastato nėra iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą. Prie kabineto Nr. 803 atvykusius Migracijos valdybos darbuotojus pasitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris nurodė, kad Bendrovė įsikūrusi šiame kabinete, kuriame yra ir jos direktorius. Šiame kabinete esančių darbuotojų pasiteiravus, ar čia ir yra Bendrovės darbuotojų darbo vietos, asmuo, kaip vėliau buvo išsiaiškinta – I. K., paaiškino, kad anksčiau dirbo Bendrovėje, o dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. I. K. nurodė, kad Bendrovės darbuotojų šiame kabinete nėra, nes jie visi yra vairuotojai ir dirba nuotoliniu būdu. I. K. buvo paliktas tarnybinio telefono numeris, kuriuo susisiekti bei susitarti dėl atvykimo į Migracijos valdybą galėtų Bendrovės darbuotojai. Po kurio laiko Migracijos valdybos darbuotojas užfiksavo praleistą telefono skambutį iš numerio (duomenys neskelbtini), todėl paskambino šiuo numeriu, tačiau niekas neatsiliepė, o patikrinus www.google.lt tinklalapyje paaiškėjo, kad tai telefono numeris, kuris yra nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimuose dėl LLG pardavimo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas iki 2017 m. vasario 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“). Migracijos valdybos darbuotojams nuvykus Bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paaiškėjo, kad šiuo adresu yra įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia virtualaus biuro paslaugas. Duomenų visumoje buvo įvertinta ir tai, kad, nuvykus Bendrovės vadybininkų R. G. ir E. K. bei vairuotojo A. S. gyvenamosios vietos adresais, butų durų niekas neatidarė. Be to, minėtame Migracijos valdybos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Bendrovės veiklos patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, siekiant užfiksuoti, jog šiuo adresu nėra Bendrovės iškabos bei įrengtų darbo vietų, buvo daromos nuotraukos, tačiau patalpoje tuo metu buvęs I. K. trukdė daryti nuotraukas. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo įmonių buhalterinę apskaitą, patalpose (kiek matoma vaizdinėje medžiagoje) kaupiami įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai.
    7. Atsakovas kartu akcentavo, kad po atlikto Migracijos valdybos patikrinimo nuo 2017 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba R. G., o nuo 2017 m. lapkričio 27 d. – A. S.. Bendrovės darbuotojui A. K. už 2017 m. spalio mėn. nebuvo išmokėtas atlyginimas, o už 2017 m. lapkričio mėn. ir 2017 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta po 146,95 Eur, nors darbo sutartyje nurodytas šio darbuotojo mėnesio atlyginimas – 750 Eur. Be to, Bendrovėje yra didelė darbuotojų kaita, pastoviai dirbančių asmenų Bendrovėje nėra (E. K. dirba nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., V. K. – nuo 2017 m. lapkričio 24 d., Z. S. – nuo 2017 m. gruodžio 5 d.).
    8. Departamentas taip pat gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl patikslintų duomenų, kuriame nurodyta, kad bendrovė iš (duomenys neskelbtini), Vilnius, pakeitė adresą į (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-3807 nurodyta, kad, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, jog ant minėto pastato nėra Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie jos veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuoja paaiškino, kad viena iš šios bendrovės paslaugų yra virtualaus biuro paslauga ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug prieš mėnesį užsisakė virtualaus biuro paslaugą, tačiau jokios veiklos verslo centre minėtu adresu nevykdo. Apklaustoji patikslino, kad Bendrovės darbuotojų minėtu adresu nematė. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad virtualaus ofiso paslauga neįpareigoja nurodytu adresu vykdyti veiklą, atsakovo teigimu, surinkti duomenys ir faktų visuma laidžia daryti išvadą, kad Bendrovės veikla yra tik imituojama.
    9. Įvertinęs surinktą informaciją (Migracijos valdybai atliekant Bendrovės veiklos patikrinimą nepavyko rasti nė vieno Bendrovės darbuotojo, dirbančio nuotoliniu būdu, taip pat nepavyko nieko surasti nuvykus Bendrovės verslo plane nurodytu adresu, kuriuo vykdoma Bendrovės veikla, nė vienas Bendrovės darbuotojas nepaskambino ir neatvyko į Migracijos valdybą, Bendrovės darbuotojai V. T., R. J., E. K. dirbo kitose įmonėse, su kuriomis Bendrovė sudarė automobilių nuomos sutartis), atsakovas tvirtino, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis. Šią aplinkybę įvertinęs duomenų visumoje, atsakovas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, jog pareiškėjas formaliai atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas.
    10. Be to, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi: pateikti Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą (pateikti Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai patvirtina tik imituojamą tarpusavyje susijusių, tų pačių asmenų valdomų bendrovių veiklą, turint tikslą užsieniečiams gauti LLG) (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100.4 punktas); Bendrovė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas Bendrovės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (Aprašo 100.5 punktas); Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (neįrengtos darbo vietos) (Aprašo 100.6 punktas); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus (nepavyko rasti darbuotojų jų nurodytais gyvenamosios vietos adresais) (Aprašo 100.9 punktas); yra kitų požymių, kad Bendrovė, kurios dalyvis ar vadovas yra pareiškėjas, yra fiktyvi (pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios virtualaus biuro paslaugas Bendrovei, darbuotoja paaiškino, kad Bendrovė jokios veiklos verslo centre minėtu adresu nevykdo) (Aprašo 100.12 punktas). Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, atsakovo teigimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjui – Bendrovės dalyviui – gauti LLG.
    11. Atsakovas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad su pareiškėjo prašymu dėl LLG pakeitimo pateiktame kelionės dokumente, galiojančiame nuo 2014 m. balandžio 10 d., yra vizos, išduotos (duomenys neskelbtini), taip pat žymos apie 2016 m., 2017 m. ypač dažnus (duomenys neskelbtini) sienų kirtimus, apie (duomenys neskelbtini) sienų kirtimus. Pareiškėjo kelionės dokumente yra 2015 m. rugpjūčio 8 d. žyma apie atvykimą į Lietuvos Respubliką ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie išvykimą. Pareiškėjas prašymą pakeisti LLG pateikė 2015 m. rugpjūčio 11 d. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2017 m. rugpjūčio 24 d., o prašymą dėl LLG pakeitimo Departamentui pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjas minėto prašymo 5 eilutėje nurodė savo sutuoktinės asmens duomenis ir jos gyvenamosios vietos adresą tik užsienio valstybėje, o 6 eilutėje – savo pilnamečių vaikų asmens duomenis bei tai, kad jų gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodyto prašymo 8.2 eilutėje nurodė savo gyvenamąsias vietas tik užsienio valstybėse. Atsakovas kartu pabrėžė, kad pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje nurodė (duomenys neskelbtini), kurį, Departamento duomenimis, kaip savo gyvenamąją vietą yra nurodę 14 užsieniečių. Taigi, atsakovo manymu, nurodyti faktai bei duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo gyvenimo ir vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, o įvertinus pareiškėjo kelionės dokumente esančias žymas apie valstybių sienų kirtimus, darytina išvada, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyksta tik turėdamas tikslą pateikti prašymą pakeisti LLG. Todėl nurodytos aplinkybės sukėlė pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas tikrai gyvena ir vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad LLG gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
    12. Departamentas taip pat nurodė, kad buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui: 2018 m. kovo 13 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 464,37 Eur. Taigi, pareiškėjas nėra linkęs laikytis ir mokestinių prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
    13. Apibendrindamas minėtas aplinkybes, atsakovas teigė, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla ir negyvena Lietuvos Respublikoje), todėl jie nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pateikimo vykdomos Bendrovės veiklos. Atsižvelgęs į tai, Departamentas teigė, kad, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagrįstai atsisakė pakeisti LLG pareiškėjui, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Be to, pažymėjo, jog atsisakymas pakeisti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigas (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Tuo tarpu teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
    14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą pakeisti LLG, atsakovas nurodė, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui LLG. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ir pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad pareiškėjas mano, jog jo pateikti duomenys apie Bendrovės veiklą atitinka tikrovę, todėl jam turėjo būti pakeistas LLG. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutiko.
  3. Teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriuje išsamiai aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, pabrėžė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įstatus galėjo užsiimti bet kokia teisės aktams neprieštaraujančia veikla. Pagal verslo planą Bendrovė siekė užsiimti automobilių nuoma. Bendrovės veiklai pagrįsti pateiktos įvairaus pobūdžio sutartys, be kita ko, darbo sutartys. Tačiau, atlikus pareiškėjo pateikto prašymo analizę, buvo atliktas išsamesnis tyrimas, kurio metu nustatyta:
    1. Pareiškėjas nurodė gyvenamąją vietą, kurioje gyvena dar 13 užsieniečių.
    2. Migracijos valdyba nustatė, jog Bendrovės veiklos adresu Bendrovės nėra arba jai teikiama tik virtualaus biuro paslauga.
    3. Bendrovės darbuotojų darbo procesas nenustatytas, nes darbuotojai nerasti, nors jų ieškota; kai kurių darbuotojų gyvenamoji vieta deklaruota ne Lietuvoje. Nors Bendrovės darbuotojams buvo mokamos išmokos, teismo vertinimu, tai neįrodo darbuotojų funkcijų atlikimo.
    4. Bendrovė sudarė sutartis su tokiomis įmonėmis, kurios realiai veiklos nevykdė.
  4. Taigi, teismas padarė išvadą, kad kartu su pareiškėjo prašymu pakeisti LLG pateikti dokumentai neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais buvo siekiama imituoti realią ir aktyvią Bendrovės veiklą. Teismas pabrėžė, kad Departamentas skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla ir negyvena Lietuvos Respublikoje), nes tikrasis jo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti LLG ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.
  5. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-126(60) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M.“ paliktinas nepakeistas. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pakeisti pareiškėjui LLG.

 

III.

 

  1. Pareiškėjas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje spręsti iš naujo.
  2. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas išsamiai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas tvirtina, kad Įstatyme nurodytos sąlygos iš esmės pažeidė šalių pusiausvyrą ir atsakovui buvo suteiktas perdėtas pranašumas ginčo santykiuose prieš pareiškėją. Mano, kad tiek anksčiau galiojusi Įstatymo redakcija, tiek dabartinė Įstatymo redakcija (45 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas. Nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nebeliko įpareigojimo įdarbinti ne mažiau kaip tris Lietuvos Respublikos piliečius. Kita vertus, šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas taip pat yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, kadangi užsienietis, priešingai nei Lietuvos Respublikos pilietis, privalo įdarbinti asmenis visai darbo dienai, mokėti ne mažesnį nei nustatytas atlyginimas, o anksčiau privalėjo įdarbinti ne mažiau nei tris asmenis, kurie privalomai turėjo būti Lietuvos Respublikos piliečiai, ir t. t. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos piliečiai gali įdarbinti kiek nori asmenų ir nepriklausomai nuo jų pilietybės, mokėti atlyginimą, atitinkantį darbuotojų kvalifikaciją, darbuotojus įdarbinti tokiam etatui, koks yra reikalingas ir naudingas verslo vystymui. Atitinkamai pareiškėjas neturėjo jokio tikslo sukurti ir dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip fiktyvia įmone, jis tinkamai ir sąžiningai vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje. Tačiau niekas negali garantuoti sėkmingos verslo plėtros Lietuvoje, kuri priklauso ne tik nuo užsieniečio, siekiančio Lietuvos Respublikoje vykdyti veiklą, tačiau tam įtakos turi ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, esama vykdomos veiklos rinkos padėtis šioje šalyje ir pan.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-126(60) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M.“, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pakeisti pareiškėjui LLG.
  2. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis (akcininkas), vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su prašymu pateikė šiuos dokumentus: Bendrovės verslo planą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais, Bendrovės įstatus, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, dokumentus apie Bendrovės ūkinę komercinę veiklą ir kt.
  3. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, šioje byloje ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš esmės motyvuodamas tuo, kad: pareiškėjas pateikė neatitinkančius tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) dokumentus; pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų (neužsiima ir neketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
  4. Pareiškėjui apskundus šį atsakovo Sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde iš esmės pakartodamas tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.
  5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl joms pritaria. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
  7. Taigi, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir sprendime išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jau išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o apeliacinį skundą, kaip minėta, iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.
  8. Pabrėžtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).
  9. Pagal Įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktą (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
  10. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip ? šios bendrovės įstatinio kapitalo.
  11. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjui. Tačiau, įvertinus visumą atsakovo nurodytų (žr. šios nutarties 4.1–4.4 p., 4.6–4.8 p., 4.11–4.12 p.) šioje byloje nustatytų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriuje ir kuriuos paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, konstatuotina, kad pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti LLG pateikti dokumentai neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG pakeitimo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais buvo siekiama tik imituoti realią ir aktyvią Bendrovės veiklą, taip siekiant, jog pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas. Taigi, šiuo atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla ir negyvena Lietuvos Respublikoje), jis neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų leidimui gyventi gauti ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Šias išvadas, be kita ko, patvirtina aplinkybės, jog: Bendrovės neva vykdytą ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys sudarytos su tarpusavyje susijusiomis, tų pačių asmenų valdomomis įmonėmis, kurios realiai veiklos nevykdė; Bendrovės darbuotojų darbo procesas nenustatytas, darbuotojai nerasti, kai kurių darbuotojų gyvenamoji vieta netgi deklaruota ne Lietuvoje; Bendrovės veiklos adresu Bendrovės nėra arba jai teikiama tik virtualaus biuro paslauga; Bendrovė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės; pareiškėjas nurodė gyvenamąją vietą, kurioje gyvena dar 13 užsieniečių. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad niekas negali garantuoti sėkmingos verslo plėtros Lietuvoje, nurodytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją.
  12. Nors ginčijamame atsakovo Sprendime, be kita ko, keliamos abejonės dėl Bendrovės, kurios dalyvis yra pareiškėjas, galimo fiktyvumo, pabrėžtina, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybė, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, todėl nurodyti argumentai dėl galimo Bendrovės fiktyvumo nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  13. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas, nėra pagrįsti, todėl atmestini: minėtoje normoje nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo ar nepakankamo įrodymų vertinimo.
  15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

 

 

              Ričardas Piličiauskas

 

 

              Arūnas Sutkevičius