Nr. 1S-30-64/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 2.5.11.4.; 2.5.19.; 3.12.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties.

              Teisėjų kolegija             

n u s t a t ė :

A. C. Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda.

              Antstolis V. Drungilas teikimu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą siūlydamas A. C. paskirtą bausmę – baudą pakeisti areštu.

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi nuteistajam A. C. Telšių rajono apylinkės teismo 2003-09-02 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 15 MGL dydžio bauda pakeista 90 valandų viešaisiais darbais, įpareigojant dirbti 90 valandų per du mėnesius visuomenės labui. Viešuosius darbus nuteistasis įpareigotas atlikti per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

              Skundu Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-01-03 nutartį ir priimti naują sprendimą – A. C. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą  15 MGL dydžio baudą pakeisti 7 parų areštu. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes bauda A. C. buvo paskirta ne kaip prievartos bausmė teismo nuosprendžiu, o baudžiamuoju įsakymu, t.y. pačiam sutikus su tokiu proceso užbaigimu ir tokios bausmės rūšies paskyrimu. A. C. žinojo ir sutiko sumokėti baudą ir tai reiškia, kad jis buvo numatęs (ar turėjo numatyti) tam lėšų. Teismo paskirta bauda nebuvo didelė – 15 MGL (1875 Lt) ir mažesnė už šios bausmės vidurkį. Baudos A. C. nesumokėjo nuo 2003-09-02, kai Lietuvoje buvo ekonominis pakilimas ir buvo sąlygos gauti lėšų baudai sumokėti, nedėjo jokių pastangų, neįmokėjo dalimis, todėl akivaizdu, kad A. C. vengė savo noru sumokėti baudą. BK 47 str. 6 d. numato, kad nuteistajam sutikus, teismas gali baudą pakeisti viešaisiais darbais, bet teismas nėra įpareigotas baudą pakeisti viešaisiais darbais. Taip pat nurodo, kad teismo nutartimi pakeitus baudą viešaisiais darbais liko neįgyvendinta pati bausmės paskirtis – nubausti asmenį ir užtikrinti teisingumo principą. A. C. piktybiškai išvengęs sumokėti baudą, praktiškai liko nenubaustas. Teismo nutartimi pakeista bausmė viešaisiais darbais už BK 222 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką, nenumatyta. Už šią veiką baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu. Tokia praktika ydinga ir suteikia galimybę asmenims piktnaudžiauti, t.y. jie sutiks su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu ir baudos paskyrimu, bet jos nesumokėję įgis galimybę į švelnesnę bausmę – viešuosius darbus. Pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo, kaltinamojo sutikimas nėra galutinai užkertantis kelią bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis gali atsisakyti vykdyti šį įsakymą ir pareikalauti, kad bylą būtų nagrinėjama teisme, tačiau A. C. tuo nepasinaudojo, neparodė teismui jam išreikšto pasitikėjimo ir nevykdė teismo sprendimo, todėl laiko, kad A. C. vengė sumokėti baudą ir mano, kad teismas turėjo vadovautis BK 47 str. 7 d. ir baudą pakeisti areštu.

              Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą tenkinti, gynėjas prašė skundą atmesti.

              Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmestinas. Nors A. C. nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos BPK 41 str. baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir nuosprendžiu, paskirta bausmė turi tokią pat galią ir reikšmę kaltam asmeniui, t.y. siekia tų pačių bausmės tikslų. Dėl to teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos vykdymui taikomos tos pačios baudžiamojo proceso kodekso bei bausmių vykdymo kodekso nuostatos kaip ir vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą. Baudos pakeitimo kita bausme, o ne bausmės skyrimo, klausimas išsprendžiamas vadovaujantis BK 47 str. 6-7 d., LR BPK 352 str. bei BVK 22-25 str., nepriklausomai nuo to, ar už nusikaltimo numatyto baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje yra numatyta tokia alternatyvi bausmė ar nėra. Dėl to visiškai nepagrįstas yra prokuroro skundo argumentas, jog BK 222 str. 1 d. sankcijoje nėra numatyta viešųjų darbų bausmė ir todėl negali būti A. C. paskirta ir neatlikta bauda pakeista viešaisiais darbais, o turėjo būti pakeista tik areštu.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 47 str. 6 d., teismas asmeniui paskirtą bausmę – baudą gali pakeisti viešaisiais darbais tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų ją sumokėti ir kai su tokiu bausmės pakeitimu sutinka pats nuteistasis. Baudą teismas gali pakeisti areštu tik nustačius, jog asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti (BK 47 str. 7 d.). Vengimu laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai jis, turėdamas pajamų ir turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba kai turėdamas pajamų visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba kai slepia savo pajamas, turtą ir pan. Ar asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, sprendžia teismas antstolio teikimu.

Iš antstolio teikimo matyti, kad A. C. vardu registruoto nekilnojamojo turto, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, nepavyko rasti nuteistojo vardu registruotų transporto priemonių, oficialiai jis jokių pajamų negauna, kito likvidaus turto, iš kurio būtų galima tenkinti išieškotojo reikalavimus, nerasta (2 b.l.). Apylinkės teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad dėl ligos negalėjo ilgą laiką dirbti, jo įmonė veiklos nevykdė, dėl to susidarė skolos, be to, jis nurodė skubėjęs pinigus grąžinti žmonėms už prekes. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. C. neturi pajamų ir turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Nors bauda nuteistajam buvo paskirta tuo metu, kai Lietuvoje buvo ekonominis pakilimas, tačiau tai negali būti vienintelis rodiklis, kad A. C. turėjo galimybę paskirtą baudą iš karto įvykdyti. Visos šios paminėtos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis laiku neįvykdė jam paskirtos baudos dėl objektyvių priežasčių.

              Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad A. C. pakeitus bausmę viešaisiais darbais liko neįgyvendinta pati bausmės paskirtis – nubausti asmenį ir užtikrinti teisingumo principą, kad BK 222 str. 1 d. sankcijoje nenumatyta tokia bausmės rūšis, ir tai leidžia asmenims piktnaudžiauti ir likti nenubaustais. Kaip jau buvo minėta, bauda, paskirta tiek nuosprendžiu, tiek ir teismo baudžiamuoju įsakymu, yra vienodą, ją siekiamą tų pačių BK 41 str. numatytų tikslų. Procesas, kurio metu kaltam asmeniui paskiriama bauda – teismo baudžiamuoju įsakymu ar apkaltinamuoju nuosprendžiu – įtakos bausmės paskirčiai neturi. Pastebėtina, kad proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu inicijuoja pats prokuroras. Be to, BPK 422 str. 1 d. numatyta teise paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamasis gali, jei nesutinka su jam paskirta bauda. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis A. C. priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą buvo nepatenkintas dėl jam paskirtos bausmės – baudos dydžio. Tai, kad nuteistasis A. C. nereikalavo surengti bylos nagrinėjimo teisme, nėra pagrindas teigti, kad nuteistasis iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo turėjo išankstinį siekį nevykdyti jam paskirtos bausmės. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvada, kad nenustatyta, jog A. C. piktybiškai vengė mokėti jam paskirtą baudą.

Nors antstolis teikimu siūlė nuteistajam A. C. paskirtą ir neatliktą bausmę – baudą pakeisti areštu, tačiau nustačius, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių baudos nesumokėjo, t.y.. nesant vengimui mokėti baudą, antstolio teikimas turėjo būti netenkintas. Tačiau nuteistasis raštu sutiko atlikti viešuosius darbus. Taigi, esant nustatytoms visoms BK 47 str. 6 d. sąlygoms, nuteistajam paskirta bauda pagrįstai pakeista viešaisiais darbais. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Klavdija Kruminienė

Teisėjai                                                                                                                              Irena Ivanovienė

                                                                                                                                            Virginija Žindulienė