Administracinė byla Nr. AS-619-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03609-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas) Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Peas Properties atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinės bendrovė „Almir“, J. P., A. D. (A. D.), J. D. (J. D.), E. M., E. O., J. D., uždaroji akcinė bendrovė „Ridvila“, uždaroji akcinė bendrovė Peas Properties) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Technolitas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. ISS-1962-(7.5.) (toliau – ir Raštas) išdėstytą atsisakymą tenkinti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą (toliau – ir Skundas) dalyje dėl žemės sklypo dalies priskyrimo kiemo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1105(14.49.2.) (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis ir tretieji suinteresuoti asmenys nuosavybės teise valdo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). NŽT Įsakymu nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT dėl Įsakymo teisėtumo, nes Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi priskiriant statiniams naudoti Žemės sklypo dalis, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo valdomų statinių plotą. NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo Skundą dėl Žemės sklypo dalies priskyrimo pareiškėjo valdomam statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo aikštelė).

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad Žemės sklypo dalies priskyrimas Kiemo aikštelei pažeis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Žemės sklypas yra užstatytas įvairios paskirties statiniais, o Kiemo aikštelė taip pat turi aiškų naudojimą ir ji nėra visų šiame sklype esančių statinių priklausinys, todėl, Žemės sklypo dalies priskyrimas Kiemo aikštelei nepažeis minėtos teisės nuostatos.

Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad Žemės sklypo dalies priskyrimas Kiemo aikštelei pažeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 pavirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktą. Šiame Taisyklių punkte kalbama apie tai, kad draudžiama be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypus, kurie užstatyti tik laikinais statiniais, inžinieriniais tinklais ir neturinčiais aiškios paskirties statiniais, tačiau Žemės sklypas yra užstatytas įvairios paskirties statiniais, tame tarpe ir Kiemo aikštele, kuri turi aiškų naudojimą. Kiemo aikštelė nėra visų statinių, esančių šiame sklype priklausinys, taigi atsisakymas tenkinti Skundą yra nepagrįstas. Skundžiamame NŽT Rašte atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kurios skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo pareiškėjo keliamo ginčo. Atsakovė negalės perduoti valdyti Žemės sklypo teritorijos, esančios po Kiemo aikštele, asmenims, kurie nėra aikštelės savininkai.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. liepos 5 d. pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3267-535/2019, nes šios bylos baigtis turės tiesioginę įtaką nagrinėjamai bylai. Minėtoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, įsiteisės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro sprendimas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro UAB „Technolitas“ nuosavybės teisę į Kiemo aikštelę, todėl išregistravus šią teisę ir nesant atitinkamo teisių perėmėjo, UAB „Technolitas“ skundas nagrinėjamoje byloje trės būti paliktas nenagrinėtu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovo ginčijamame Rašte pareiškėjui atsakyta, jog pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu ir formuojamą teismų praktiką, nėra teisinio pagrindo išskirti Žemės sklypo dalį, reikalingą Kiemo aikštelei. Šią išvadą atsakovas padarė atsižvelgdamas į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Taisyklių 8 ir 33 punktus, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pateiktas išaiškinimas, prie kokių statinių priskiriama asfalto danga padengta aikštelė. Tuo vadovaujantis atsakovas nusprendė, kad Kiemo aikštelė yra laikoma Žemės sklype esančių statinių priklausiniu, todėl nebuvo pagrindo išskirti atskirą žemės sklypą, reikalingą Kiemo aikštelei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Peas Properties, UAB, kuris į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas kaip trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. (A. Č.) ir I. Č. procesinių teisių perėmėjas (2 t., b. l. 100–101), palaikė trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo prašė jį atmesti. Peas Properties, UAB papildė, kad  Kiemo aikštelė, kurią yra įsigijęs pareiškėjas, yra žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ne žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklype). VĮ Registrų centro teritorinis skyrius 2019 m. vasario 13 d. išregistravo pareiškėjo nuosavybę į Kiemo aikštelę, taigi pareiškėjas negali turėti teisėto intereso šioje byloje.

Teismo posėdžio metu Peas Properties, UAB prašė perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nes, byloje keliamas ginčas kildinamas iš civilinių teisinių santykių (būsimi nuomos santykiai).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Almir“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad NŽT Įsakymas pažeidžia ne tik pareiškėjo, tačiau ir jos teises, nes Įsakymu prie J. P. nuosavybės teise priklausančių pastatų priskirta žemės dalis yra nepagrįstai maža. Teismo posėdyje J. P. pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-982-1063/2019 iki kol įsitesės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. -3267-535/2019.

        Teismas nurodė, kad pareiškėjas grindžia Rašto neteisėtumą tuo, jog atsakovas priimdamas Įsakymą, nepagrįstai neaptarė Žemės sklype esančios žemės sklypo dalies, tenkančios Kiemo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios savininkas yra pareiškėjas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. spalio 12 d. išrašo teismas nustatė, kad Kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, Kiemo aikštelės įsigijimo teisinis pagrindas – 1996 m. lapkričio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4-4895 ir tos pačios dienos Priėmimo-perdavimo aktas, įrašas apie pareiškėjo nuosavybę galiojo nuo 2010 m. vasario 8 d.

        Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 28 d. sprendimas, kuriuo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija panaikino teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą, patvirtinantį pareiškėjo nuosavybės teisės įregistravimą į Kiemo aikštelę. Įrašo panaikinimo teisinis pagrindas – pareiškėjo registratoriui pateikti nuosavybę patvirtinantys dokumentai – 1996 m. lapkričio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartis ir Priėmimo-perdavimo aktas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į Kiemo aikštelę atsiradimo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2, 8 punktai, 23 straipsnio 2 dalis).

        Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3267-535/2019, kurioje ginčijamas VĮ Registrų centro Komisijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimo teisėtumas, administracinė byla nėra išnagrinėta. 

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje (Nr. I-982-1063/2019) ginčas kilęs dėl Rašto, kuriuo nuspręsta, jog Įsakyme pagrįstai nebuvo aptartas Žemės sklypo dalies, tenkančios Kiemo aikštelei, priskyrimas. Šią išvadą atsakovas priėmė remiantis tuo, kad Kiemo aikštelė pripažintina Žemės sklype esančių statinių priklausiniu, todėl jai (Kiemo aikštelei) negali būti suformuotas ir išskirtas atskiras žemės sklypas. Įsakymas ir Raštas priimti iki VĮ Registrų centro Komisijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimo priėmimo. Tačiau VĮ Registrų centro Komisijos 2019 m. sausio 28 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 1996 m. lapkričio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatus ir Kiemo aikštelę, esančius sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Įsakymu buvo nustatytos žemės sklypų dalys žemės sklype, kuris yra tuo pačiu adresu, tačiau jo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklype).

Teismo vertinimu, byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas iš esmės turi materialinį suinteresuotumą ginčyti atsakovo atsisakymą – žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės sklypo dalį pareiškėjo nuosavybės teise valdomai Kiemo aikštelei, o šiai aplinkybei nustatyti bus reikšmingi teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3267-535/2019 argumentai, kurioje bus išnagrinėtas VĮ Registrų centro Komisijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo panaikinta pareiškėjos nuosavybės teisė į Kiemo aikštelę (kuri įregistruota kaip esanti Žemės sklype), teisėtumas.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas darė išvadą, kad administracinės bylos Nr. I-3267-535/2019 išnagrinėjimas bus reikšmingas nagrinėjamai administracinei bylai, todėl administracinę bylą Nr. I-982-1063/2019 sustabdė Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. I-3267-535/2019.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Peas Properties, UAB atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui arba perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš esmės.

Apeliantas akcentuoja, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) yra nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami, be kita ko, Taisyklėmis, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2017 ir joje nurodytą praktiką). Kadangi ginčas kilo Įsakyme nenustačius Žemės sklypo dalies, reikalingos Kiemo aikštelei eksploatuoti, o šis įsakymas yra priimtas vadovaujantis, be kita ko, Taisyklėmis, 2018 m. rugsėjo 27 d. Raštas yra priimtas NŽT išnagrinėjus UAB „Technolitas“ skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Visa tai leidžia teigti, kad ginčas yra kilęs dėl statinio eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies nustatymo. Nors vertintini viešojo administravimo subjekto – NŽT – atlikti veiksmai, tačiau vyraujančiais laikytini civiliniai teisiniai santykiai (žr. taip pat Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2018). Apeliantas 2019 m. liepos 15 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė perduoti šią bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tačiau buvo priimta skundžiama nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis naikintina kaip neteisėta, o byla perduotina nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo, kuriam esant teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-982-1063/2019 yra sprendžiama, ar NŽT teisėtai ir pagrįstai nenustatė Žemės sklypo dalies, reikalingos Kiemo aikštelei eksploatuoti. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3267-535/2019 yra sprendžiama, ar VĮ Registrų centro Komisija 2019 m. sausio 28 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą. Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamos administracinės bylos esminis klausimas yra tai, ar gali Kiemo aikštelei apskritai būti priskirta tam tikra Žemės sklypo dalis, kadangi, pagal teisės aktus ir atsakovą, Kiemo aikštelė yra žemės sklype esančių statinių priklausinys, todėl jai negali būti suformuotas žemės sklypas. Žemės sklypo dalies priskyrimas Kiemo aikštelei nesietinas su konkrečiu tos aikštelės savininku, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti šios administracinės bylos dėl administracinėje byloje Nr. I-3267-535/2019 nustatytinos aplinkybės – dėl Kiemo aikštelės nuosavybės teisės UAB „Technolitas“.

Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo nutartis nebūtų panaikinta kaip neteisėta dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, ši nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o byla perduotina nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Peas Properties, UAB atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti teisė. Todėl pareiškėjas UAB „Technolitas“ turi įrodyti, kaip atsakovo priimtas sprendimas pažeidė jo subjektines teises , t. y. turėti teisinį suinteresuotumą. O ši aplinkybė paaiškės tik teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. Nr. I-3267-535/2019.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į Peas Properties, UAB atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad nagrinėjama administracinė byla buvo pradėta pagal UAB „Technolitas“ skundą, todėl VĮ Registrų centrui panaikinus pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo Kiemo aikštelę, šioje byloje nelieka ginčo šalies. Esant tokiai situacijai teismas negali toliau nagrinėti skundo, kadangi turi būti nustatytas pareiškėjas. Todėl teismas visiškai pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol paaiškės, ar UAB „Technolitas“ bus pareiškėju šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3267-535/2019.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). 

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą. 

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB“ Technolitas“ prašė panaikinti NŽT sprendimą, kurį ji priėmė netenkinusi pareiškėjo skundo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Įsakymo dalies panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, Įsakymu nepagrįstai nebuvo nustatyta Žemės sklypo dalis pareiškėjo nuosavybės teise valdomai Kiemo aikštelei, esančiai Žemės sklype.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3267-535/2019 pagal UAB „Technolitas“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Komisijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. CSPR-47, kuriuo Komisija panaikino teritorinio registratoriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą įregistruoti UAB „Technolitas“ nuosavybės teises į Kiemo aikštelę, nes pateikti dokumentai (1996 m. lapkričio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartis ir tą pačią dieną sudarytas priėmimo perdavimo aktas) nepatvirtino UAB „Technolitas“ nuosavybės teisių į šią aikštelę.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tik įvertinus, ar teisėtai VĮ Registrų centro Komisija panaikino pareiškėjo UAB „Technolitas“ nuosavybės teisių registraciją į ginčo aikštelę, esančią Žemės sklype, galima spręsti, ar UAB „Technolitas“ turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje keliamame ginče dėl Žemės sklypo dalies nustatymo Kiemo aikštelei.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Minėtų ABTĮ nuostatų turinys patvirtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pažeistos ar ginčijamos teisės gynimu, o teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas (t. y. ar gali Kiemo aikštelei apskritai būti priskirta tam tikra Žemės sklypo dalis) nesusijęs su konkretaus statinio (Kiemo aikštelės) savininku. Nusprendus priešingai, taptų neaišku, kieno galbūt pažeistą teisę turėtų apginti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo atveju tarp nagrinėjamų administracinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, susijusius su nagrinėjamos bylos rūšiniu teismingumu, teisėjų kolegija pažymi, kad šios apeliacine tvarka pagal atskirąjį skundą nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla sustabdyta, teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl ši nutartis negali būti vertinama pagal tas ABTĮ taisykles, kuriomis apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimus, priimtus bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, dėl šių atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Peas Properties atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Stasys Gagys

                                        Romanas Klišauskas

                                        Gintaras Kryževičius