Civilinė byla Nr. e2-3984-965/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01492-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6;

3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Deimantei Žilienei,

dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokatui V. R.,

atsakovams G. V., R. V., jų atstovei advokatei Galinai Morozovai,

vertėjai S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. V. (G. V.), R. V. (R. V.) dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu ir pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei J. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką – ieškovė naudojasi kambariu, bendro ploto 17,49 m2, kuris plane pažymėtas indeksu 2-4, o atsakovai R. V. ir G. V. naudojasi kambariais, bendro ploto 42,03 m2, kurie plane pažymėti indeksais 2-3, 2-2, 2-7. Koridorių, bendro ploto 5,64 m2, vonios kambarį - tualetą, bendro ploto 4,75 m2 ir virtuvę, bendro ploto 9,28 m2, ieškovė ir atsakovai valdo lygiomis dalimis ir šalys naudojasi šiomis patalpomis kartu. Prašo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei valdyti ir naudotis jai priklausančia buto dalimi bei perduoti buto raktus. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad tik faktinių aplinkybių konstatavimo metu atsakovai į butą įsileido ieškovę, bet atsisakė jai perduoti buto raktus ir užleisti vieną iš trijų buto kambarių bei suteikti galimybę naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Taigi ieškovei su atsakovais nepavyksta susitarti dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė įgijo atsakovo G. V. buvusiai sutuoktinei L. V. nuosavybės teisę priklausančią buto dalį, todėl ieškovė negali pretenduoti į atsakovui nuosavybės teisę priklausantį turtą, ginčo butas tarp atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės buvo padalintas jo įsigijimo metu, t. y. kiekvienas įsigijo buto dalį asmenine nuosavybe, kiekvienas jų turėjo atskirą buto techninės apskaitos bylą. Mano, kad nėra pagrindo nustatyti buto naudojimo tvarką, kadangi turtas buvo padalintas ir naudojimo tvarka nustatyta turto pirkimo metu. Atsakovas taip pat nurodė, kad L. V. nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, tai yra kambaryje, buto plane pažymėtu indeksu 2-4, pastoviai gyveno ir iki šiol gyvena jos tėvas V. F., o atsakovas kartu su savo sūnumi gyvena jiems priklausančioje buto dalyje į kurią ieškovė negali pretenduoti.

Atsakovas R. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui R. V. butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo R. V. piniginę kompensaciją 12000 Eur. Dėl buto įsigijimo, padalinimo nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir atsakovas G. V. atsiliepime į ieškinį. Nurodė, kad su tėvu G. V. gyvena nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje ir naudojasi kambariais, plane pažymėtais indeksais 2-2 (17,34 m2) ir 2-3 (23,42 m). Pažymėjo, kad jo mamai L. V. nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, buto plane pažymėtu indeksu 2-4, pastoviai gyveno ir gyvena jos tėvas (atsakovo senelis) V. F.. Kadangi jis gyvena ne atsakovui nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje, iškeldinti jį iš buto atsakovas neturi teisės. Mano, kad ieškovės ir atsakovų gyvenimas kartu viename bute neįmanomas, todėl siūlo jai piniginę kompensaciją, atitinkančią turto vertę ir didesnę už ieškovės turto įsigijimo iš varžytynių kainą, todėl yra teisinga ir pagrįsta.

Ieškovė J. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašo priešieškinį atmesti, nurodė, kad siūloma kompensacija neatitinka tikrosios atidalijamos turto dalies vertės, ji turi atitikti daikto rinkos kainą, bei sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Dėl turto atidalijimo, išmokant jai kompensaciją pinigais, neprieštarauja.

Ieškovė J. M. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, nesutiko su priešieškinyje nurodytu kompensacijos dydžiu ir paaiškino, kad ji tame bute gyventi negali, nes ten gyvenantys asmenys yra pasidalinę tris kambarius, jos atžvilgiu nusiteikę priešiškai, todėl jai būtų priimtina, kad atsakovas jai nupirktų tokį pat 27 m2 gyvenamojo ploto butą toje pačioje miesto dalyje, tačiau atsakovas R. V. šį prašymą atmetė ir vėl pasiūlė 12000 Eur sumą. Ieškovė teigia, kad naudojimosi tvarka nebuvo registruota, prašo nustatyti naudojimąsi patalpa 17,49 m2 (2-4) ir bendro naudojimosi patalpomis.

Ieškovės atstovas advokatas Vaclovas Ruškys nurodė, kad ieškovė prašo priteisti tik tai, kas jai priklauso. Mano, kad visų pirma turi būti sprendžiamas turto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Prašo priešieškinį atmesti, patikslintą ieškinį tenkinti.

Atsakovų atstovė advokatė Galina Morozova nurodė, kad naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, nes kiekvieno pirkimo – pardavimo metu kiekvienas iš savininkų pirko savo turto dalį. Ginčo bute yra suformuotos dvi inventorizacinės bylos, dvi pirkimo – pardavimo sutartys, kur nustatyta kam kokia buto dalis priklauso, abi sutartys registruotos registrų centre. Atsakovai ieškovei netrukdo naudotis jos turto dalimi, ieškovė turėtų kreiptis teismine tvarka dėl jai priklausančioje buto dalyje gyvenančio buvusios turto savininkės tėvo iškeldinimo. Skaičiuodama turto vertę, ieškovė remiasi masiniu turto vertinimu, tačiau toks vertinimas nėra tinkamas. Taip pat netinkamas vertinimas būtų ir vadovaujantis turto verte nurodyta dovanojimo sutartyje, kadangi joje nurodyta turto vertė visai dėl kito turto, tai yra ne dėl ieškovei nepriklausančios turto dalies. Už kokią kainą dovanojo turtą atsakovai, tai jų reikalas. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Atsakovas R. V. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovė reikalauja trigubai didesnės kompensacijos, nei ieškovė sumokėjo už turtą jo įsigijimo metu. Ginčo bute ieškovė gyventi negalėtų, nes bute gyvena trys vyrai. Mano, kad buto atidalinimas neįmanomas. Kompensacijos dydį nustatė pagal antstolio paskirtos ekspertizės nustatytą kainą. Pinigų kompensacijai sumokėti turi, pateikė tai patvirtinančius duomenis.

Atsakovas G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, taip pat nesutinka ieškovei nupirkti kitą butą, mano, kad ieškovė niekada realiai bute nesiekė gyventi, o tiesiog nori iš atsakovų užsidirbti. Prašo priešieškinį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo šalims, atitinkamai ieškovei – 32/100 turto dalys, o ir atsakovui R. V. – 68/100 turto dalys (2018 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Pagal pateiktą buto planą ginčo bute yra trys kambariai, atitinkamai 24,54 m2 (indeksai 2-4 ir 2-7), 23,42 m2 (indeksas 2-3), 17,34 m2 (indeksas 2-2) koridorius 5,64 m2, vonios kambarys - tualetas 4,75 m2 ir virtuvė 9,28 m2, iš viso 85,12 m2 bendro ploto. Atsakovas pagal ieškinį G. V. buvo sudaręs santuoką su L. V.. Byloje pateiktomis pirkimo - pardavimo sutartimis nustatyta, kad L. V. pagal 1996 m. lapkričio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, įsigijo 8/25 dalis buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio 27,33 m2 bendro naudingo ploto, gyvenamo ploto - 17,49 m2. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad L. V. nusipirkta dalimi naudosis: kambariu, plane žymimu 2-4 (17,49 m2). Bendrai su kitais šio buto gyventojais naudosis rūsiu, virtuve, koridoriumi ir dušu. G. V., pagal 1996 m. lapkričio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, įsigijo 68/100 dalį buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio 57,79 m2 bendro naudingo ploto, gyvenamo ploto - 47,96 m2. Sutartyje nurodyta, kad G. V. nusipirkta dalimi naudojasi kambariu, plane žymimu indeksais 2-2 (17,34 m2), kambariu plane žymimu indeksu 2-3 23,42 2m ir kambariu, plane žymimu indeksu 2-7, 7,20 m2. Bendrai su kitais šio buto gyventojais naudojasi rūsiu, virtuve, koridoriumi ir dušu. Byloje pateiktas antstolio Jono Petriko vykdomojoje byloje priimtas 2017 m. spalio 3 d. patvarkymas Nr. S17-34244, kuriame nurodyta, kad remiantis eksperto Giedriaus Tamašausko 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu L. V. nuosavybės teise priklausiusios 32/100 turto dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 12000 Eur. 2017 m. gruodžio 4 d. įvykusiose varžytynėse, skolininkei L. V. priklausiusi buto dalis parduota už 9600 Eur didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai ieškovei J. M..

Šalys prašo skirtingai spręsti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo dalyką klausimą. Ieškovė savo reikalavimą grindė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75, 4.81 straipsnių nuostatomis ir esamoje situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška laikė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Atsakovai CK 4.80 straipsnio pagrindu siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į blogus šalių tarpusavio santykius bei daikto pobūdį, priteisinat ieškovei kompensaciją pinigais. Atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją proporcingai jos daliai bendrame turte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. kovo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Papildomai pažymėtina, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, tikslinga pirmiau pasisakyti dėl priešieškinio reikalavimų.

Dėl atsakovo reikalavimo atidalinti bendrą dalinę nuosavybę, priteisiant kompensaciją pinigais

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto idealiąją dalį. Teismo patvirtinta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 nu spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-559/2006). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Svarbu atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas, kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad bute yra trys kambariai, todėl ginčo turtas gali būti atidalintas natūra be žalos jo paskirčiai, paaiškino, kad ji tame bute gyventi negali, nes ten gyvenantys asmenys yra pasidalinę tris kambarius, jos atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Atsakovai pažymėjo, kad turto neįmanoma atidalinti natūraliu būdu, kadangi jau šiuo metu kyla ir ateityje neišvengiamai kils tarp bendrasavininkų nesutarimai ir ginčai (bute gyvena trys vyrai, tame tarpe ir 94 metų senelis, todėl ieškovė su nepilnamečiu vaiku ten negalėtų gyventi).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl trijų kambarių buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame name. Į butą įėjimas yra vienas, dalis buto patalpų (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai. Šalys nesutaria dėl naudojimosi butu, jos tarpusavyje konfliktuoja, pažymėtina, kad ieškovė neturi galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, butu naudojasi tik atsakovai. Pažymėtina, kad ieškovė jai priklausančią buto dalį įsigijo varžytynių metu, bute iki šiol negyveno ir šiuo metu negyvena, turi mažametį vaiką. Šalys neneigia, kad tarp jų santykiai konfliktiniai, yra sveti ir nepažįstami žmonės, todėl naudotis butu bendraturčiams kartu – neįmanoma. Teismo, vertinimu, padalinti minėtą butą į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma, nes buto padalijimas pažeistų įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra trys kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema.

Bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, jeigu nėra galimybės įrengti atskiras šios paskirties patalpas, tai nėra galimybių atidalyti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų. Darytina išvada, kad atidalinimas natūra nėra įmanomas, kadangi neįmanoma atidalinti taip, kad būtų įmanoma suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas (butus), ir toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad bute yra vienas tualetas, viena virtuvė, nors butas yra trijų kambarių, tačiau bute gyvena trys vyrai, ieškovei priklauso tik 32/100 buto, kai tuo tarpu atsakovui tenkanti buto dalis yra žymiai didesnė, tai yra 68/100. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas). Atsižvelgiant į ginčo situaciją, į konfliktinius šalių santykius, į tai, kad ieškovė niekada bute ir negyveno, nagrinėjamu atveju, siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, atidalijimas yra vienas iš optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdų. Nagrinėjamoje byloje buto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalimas, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensaciją už atidalijamą dalį, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

Taip pat byloje atsižvelgtina į atidalijamų bendraturčių byloje nustatytą poreikį dalijamam daiktui, ieškovės galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, atsakovų galimybę išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. V., kaip ginčo turto bendraturtis, turi esminį interesą naudotis daiktu, kadangi ginčo bute ilgą laiką gyvena vienos šeimos asmenys, ieškovė šiems asmenims yra visiškai svetimas žmogus, butas reikalingas atsakovui R. V. ir jo šeimai, nes jie kaip gyveno taip ir toliau ruošiasi šiame bute gyventi, kartu su jais gyvena 94 metų amžiaus senelis. Priešinga, kaip jau minėta, ieškovė ginčo bute niekada negyveno. Atsakovas G. V. nurodė, kad apie vykusias varžytynes nieko nežinojo, kitaip jie būtų ėmęsi atitinkamų veiksmų dėl parduotos buto dalies įsigijimo. Jiems nebuvo siūlyta įsigyti ieškovei priklausančią turto dalį. Taip pat nustatyta, kad ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kito bendraturčio (atsakovo), yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, todėl atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe vertinamas kaip labiau svarbus, priešingai nei ieškovės. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką, nes tais atvejais, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė ir jos negalima realiai atidalyti, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe gali būti nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; kt.).

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas. Abu atsakovai suinteresuoti išmokėti ieškovei kompensaciją. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovai turi piniginių lėšų ieškovei sumokėti kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad su kompensacija sutinka, tačiau nesutinka su siūlomos kompensacijos dydžiu, kadangi už atsakovų siūlomą kompensacijos sumą negalės nusipirkti lygiaverčio turto, tai yra 27 kvadratinių metrų būsto miesto centre, todėl tai jos atžvilgiu būtų neteisinga. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė jau pirmojo jų susitikimo metu, pasiūlė jiems parduoti savo turto dalį, ieškovė šių aplinkybių neneigė. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė nesiekia gyventi įsigytoje buto dalyje, nepateikė duomenų, kad pati siekia turto dalį įsigyti iš atsakovų ar kad turi pakankamai lėšų kompensacijai sumokėti.

Teismas sprendžia, kad dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių buto atidalinimas natūra nėra galimas, kadangi toks padalijimas negalimas nepadarant neproporcingos žalos daiktui, be to siekiant tarp bendraturčių panaikinti arba gerokai sumažinti konfliktų kilimo galimybes dėl naudojimosi nuosavybe, pripažintina pakankamu pagrindu atsakovo R. V. atžvilgiu taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant ginčo butą, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs atsakovų ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimų, atsižvelgiant į šalių turimas dalis nekilnojamame turte ir galimybę jomis naudotis galimai atidalijus bendrą dalinę nuosavybę, siekiant išvengti galimų nepatogumų ar ginčų, susijusių su buto valdymu bei naudojimu, konstatuoja, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nagrinėjamu atveju netikslinga ir šis atidalijimo būdas neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, o racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu, teismo nuomone, pripažintinas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo R. V. reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovės, kaip mažesniosios buto dalies savininkės, teises (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl atidalijamo turto vertės nustatymo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Ieškovė nurodė, kas atsakovų siūloma 12000 Eur kompensacija neatitinka tikrosios atidalijamos turto dalies vertės. Kadangi atsakovai dovanojimo sutartyje visą butą įvertino 50000 Eur verte, todėl ieškovės nuomone, jos buto dalies vertė yra apie 23000 Eur. Atsakovų atstovė advokatė Galina Morozova siūlo vadovautis vykdomojoje byloje pateikta teismo eksperto išvada dėl turto vertės ir mano, kad ši kaina ir turėtų būti laikoma realia ieškovei priklausančios buto dalies kaina. Atsakovų nuomone, ieškovė, prašydama 23000 Eur kompensacijos, siekia praturtėti atsakovų sąskaita.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė buto dalį įsigijo iš varžytynių už 9600 Eur, jai siūloma 12000 Eur kompensacija. Remiantis byloje pateikta eksperto Giedriaus Tamašausko 2017 m. liepos 4 d. ekspertizės aktu Nr. E1718GT RVI KLAI L. V. nuosavybės teise priklausiusios 32/100 turto dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 12000 Eur. Ekspertas, rengiant ekspertizės aktą, pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė, atspindinti ne konkretaus turto konkrečią rinkos vertę, o vidutinę rinkos vertę, kuri neprivalo sutapti su konkretaus turto rinkos verte, nustatyta individualaus turto vertinimo proceso metu. Pagal 2018 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 69100 Eur, nustatyta 2018 m. kovo 15 d. masinio vertinimo būdu.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Remiantis tuo kas išdėstyta, teismo vertinimu tikslinga vadovautis tuo, kad ieškovės turto dalies vertė atitinka ekspertizės akte nustatytą 12000 Eur vertę, nes ekspertizės akte nustatyta ekspertizės objekto rinkos vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė, atspindinti vidutinę rinkos vertę, kuri neprivalo sutapti su konkretaus turto rinkos verte, nustatyta individualaus turto vertinimo proceso metu. Be kita ko, Nekilnojamojo turto registre nurodyta viso buto rinkos vertė, kai tuo tarpu ekspertizės akte įvertina tik ieškovės buto dalis, kuri pagrįstai gali būti mažesnė, palyginus su viso buto rinkos verte, nes įvertintina tai, kad buto dalys nėra atskirtos, yra bendrojo naudojimo patalpų. Be to, turto pardavimas iš varžytynių už 9600 Eur tik patvirtiną realią buto dalies rinkos kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė varžytynių metu pasiūlė didžiausią kainą ir ta suma buvo 9600 Eur.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nesutikdama su atsakovo siūloma kompensacijos suma ir turto verte, pagal kurią buvo apskaičiuotas kompensacijos dydis, ieškovė turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovo nurodytą ginčo turto vertę. Ieškovė skirti buto dalies ekspertizę jos vertei nustatyti nepageidavo. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų neteisinga, neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo pirkėjo, kuris jos turto dalį įsigytų už 23000 Eur sumą, nenurodė. Nagrinėjamu atveju, byloje neįrodyta, kad ginčo turto kaina galėtų būti 23000 Eur (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad turtas paprastai parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Pavyzdžiui, vykdymo procese turto įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003;Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1030-372/2017 ir kt.). Kaip jau nagrinėjamoje byloje nustatyta, 2017 m. gruodžio 4 d. įvykusiose varžytynėse, skolininkei priklausiusi buto dalis parduota už 9600 Eur, tai yra už didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai J. M.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolio nustatyta kaina neatitiko rinkos kainos (nebuvo pirkėjų, kurie už parduodamą turtą butų pasiūlę 12000 Eur ar daugiau). Šiuo atveju subjektyvi ieškovės nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu priteisti jai didesnę kompensaciją nei nustatyta turto dalies rinkos vertė ekspertizės akte.

Pažymėtina, kad ieškovė įsigydama 32/100 buto dalį, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga turėjo įvertinti savo sudaromo sandorio teisines pasekmes, t. y. tai, kad įsigyjamo buto dalis priklauso kitam savininkui. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant turto atidalijimo klausimą, nevertintina aplinkybė, ar ieškovė bus pajėgi įsigyti kitą turtą už tokią kainą. Nustatant kompensacijos dydį, yra svarbu nustatyti tik turto dalies rinkos vertę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 12000 Eur priteistinos ieškovei kompensacijos dydis būtų protingas, atitinkantis realią turto vertę, be to, šiuo atveju nuostolių ieškovė nepatirtų, todėl 12000 Eur kompensacija priteistina ieškovei iš atsakovo R. V..

Dėl ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Ieškovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka faktiškai egzistuoja šiuo metu, teismui patenkinus patikslintą ieškinį ir nustačius analogišką naudojimosi butu tvarką tokiu būdu iš esmės nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu dėl to jau yra nustatyti šalių nesutarimai, konfliktiški santykiai. Teismui nusprendus, tenkinti atsakovo priešieškinį ir taikius atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant ginčo butą atsakovui R. V., o ieškovei piniginę kompensaciją, bendroji dalinė nuosavybė baigėsi, todėl netikslinga nustatyti buto naudojimosi tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių dėl bendro turto nebėra, ieškovės patikslintas ieškinys dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-458-4300 atsakovas pagal patikslintą ieškinį G. V. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleistas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-918-8362 atsakovas pagal patikslintą ieškinį R. V. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleistas.

Byloje pateikta 2018 m. birželio 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3498, pagal kurią atsakovui G. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 270,50 Eur; 2018 m. birželio 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3499, pagal kurią atsakovui R. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 149,50 Eur.

Teismui atmetus ieškinį ir pilnai tenkinus atsakovo R. V. priešieškinio reikalavimus iš ieškovės valstybei priteistina 420 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 270 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovo R. V. (R. V.) priešieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti atsakovui R. V. (R. V.) ir ieškovei J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovo R. V. (R. V.) nuosavybėn 32/100 ieškovei J. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Priteisti iš atsakovo R. V. (R. V.) ieškovei J. M. 12000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) kompensaciją už atsakovui R. V. (R. V.) atitenkančias 32/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Priteisti iš ieškovės J. M. į valstybės biudžetą 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės J. M. į valstybės biudžetą 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                      Erika Tamošaitienė