Civilinė byla Nr. e2S-2861-866/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18825-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Internetinių tinklų sistemos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) R. M. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Internetinių tinklų sistemos“. 

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0177/24/00293, Nr. 0177/24/00731 bei Nr. 0177/24/01426 uždraudžiant antstolei vykdyti 2024 m. rugsėjo 2 d. paskelbtas varžytines, iki tol, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė – pareiškėjo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies; uždrausti antstolei Astai Stanišauskaitei surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų; likusioje dalyje prašymą atmesti.

3.       Teismas nurodė, kad įvertinus pareikšto skundo dalyką, pagrindą, laikinosios apsaugos priemonės, kurios apimtų įpareigojimą antstoliui sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus iki minėto pareiškėjo skundo išnagrinėjimo, yra pagrįstas iš dalies, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (antstoliui įvykdžius vykdomąjį dokumentą) tikėtinai būtų gerokai apsunkintas teismo sprendimas ar pasidarytų nebeįmanomas skundo patenkinimo atveju, tikėtinai atsirastų daug didesni nuostoliai visoms vykdymo proceso šalims. Teismo vertinimu, nesustabdžius šių antstolio veiksmų ir vėliau galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, iš jo neteisėtai parduotas nekilnojamasis turtas gali būti traktuojamas kaip žalos pareiškėjui padarymas, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, kilusias įvykdžius vykdomąjį dokumentą, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių.

4.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės atliekamais veiksmais dėl varžytinėse parduodamo buto pardavimo kainos. Iš elektroninių varžytinių ir aukcionų portalo nustatyta, kad varžytynės Nr. 271900 yra baigtos, didžiausia pasiūlyta kaina – 43 200 Eur. Pareiškėjo interesams, kuriuos jis gina, skųsdamas antstolės veiksmus, apsaugoti pakanka uždrausti antstolei Astai Stanišauskaitei surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

5.       Apeliantė (išieškotoja) uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Internetinių tinklų sistemos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį.

6.       Nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, skolininko (pareiškėjo) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimtas remiantis, iš esmės, tik vieninteliu motyvu, t. y. tuo, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės atliekamais veiksmais dėl varžytinėse parduodamo buto pardavimo kainos. Todėl, anot apeliantės, teismo nutartis iš esmės yra be motyvų, kas sudaro savarankišką pagrindą nutartį panaikinti.

7.       Apeliantė nuomone, teismas peržengė prašymo ribas, nes nebuvo prašoma uždrausti surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Skolininko R. M. skunde – prašyme nurodyti motyvai, kad antstolė nepagrįstai neperkainavo iš varžytinių parduodamo turto (buto) vertės, tariamai nenustatė realios turto rinkos kainos – neįrodyti ir nepagrįsti.

8.       Pažymi, kad skolininko R. M. skundas – prašymas buvo pateiktas skolininkui praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju skundas pasirašytas ir išsiųstas el. paštu 2024 m. rugsėjo 29 d., tuo tarpu ginčo turto varžytinės buvo paskelbtos dar 2024 m. rugsėjo 2 d. antstolės patvarkymu Nr. S-24-177-34816).

9.       Antstolė Asta Stanišauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė palaikant UAB „Internetiniu tinklu sistemos“  atskirajame skunde  išdėstytus motyvus ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį.

10.       Skolininkas R. M. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo pasisakyti dėl 2024 m. rugsėjo 29 d. skundo pagrįstumo ir/ar pateikti nuomonę dėl skunde nurodytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas, turėjo iš esmės konstatuoti, jog nėra aplinkybių iš kurių būtų galima iš anksto spręsti apie tai, kad skundas negalėtų būti tenkinamas, kas ir buvo padaryta.

11.       Anot skolininko, nėra jokio pagrindo sutikti su išieškotojo pozicija, jog teismas nepasisakė (nepateikė motyvų) ir dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad teismo sprendimas praras prasmę, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes tokie argumentai prieštarauja nutarties turiniui.

12.       Skolininkas nesutinka ir su argumentais, kad tesimas peržengė prašymo ribas. Pažymi, kad nei teisiniu reguliavimu, nei teismų praktikoje nėra numatyto draudimo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, t. y. uždrausti atlikti ne visus vykdymo veiksmus, o tik kai kuriuos iš jų (ar vieną jų).

13.       Atsiliepime pažymima, kad apeliantės argumentai, susiję su skundu dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumu ir jų analizavimas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Pažymi, kad teismas 2024 m. rugsėjo 29 d. skundą priėmė, tuo konstatuojant, kad terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti nebuvo praleistas, o jei ir buvo, tai tam egzistavo svarbios priežastys.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese (ne)pagrįstumo

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tačiau jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

18.       Teismų praktikoje pažymima, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotina įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-28-302/2021; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).

19.       Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas nesprendžia ginčo iš esmės, tačiau turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Teismų praktikoje pažymima, jog pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019).

20.       Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamos nutarties turinio seka, kad pirmosios instancijos teismas skundo preliminarų pagrįstumą vertino apeliuodamas į skundo pateikimo faktą, kuriuo nesutinkama su varžytinėse parduodamo buto nustatyta pardavimo kaina.

21.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėjo (skolininko) skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolės A. Stanišauskaitės 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. S-24-177-31635, 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą Nr. S-24-177-36756 ir įpareigoti antstolę priimti patvarkymą perkainoti areštuotą pareiškėjo turtą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-28472-905/2024, atmestas. Nutartis neįsiteisėjus.   

22.       Nors nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų nėra įsiteisėjusi, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad  pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs. Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).

23.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. skundo prima facie pagrįstumas, yra tenkinama. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra prima facie pagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

24.       Kiti šalių nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam procesiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.       Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl atskirasis skundas šioje dalyje tenkinamas, išsprendžiant klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27.       Apeliantė pateikė prašymą ir pagrindžiančius įrodymus apie patirtas 363 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atskirojo skundo pateikimą, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų bylinėjimosi išlaidų dėl atskirojo skundo parengimo dydžių. Be to, apeliantas patyrė 55 Eur išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Taigi, iš viso apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 418 Eur. Atskirąjį skundą patenkinus, apeliantei iš pareiškėjo priteistina 418 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Internetinių tinklų sistemos“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Internetinių tinklų sistemos“, juridinio asmens kodas 304628571, 418 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                       Asta Pikelienė