Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-03][nuasmeninta nutartis byloje][A-1803-502-2015].docx
Bylos nr.: A-1803-502/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Muitinės departamentas 188656838 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų
Kiti iš socialinės apsaugos teisinių santykių kylantys klausimai
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
Kiti tarnybiniai ginčai
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. A-1803-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01997-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 16.5

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-4002 „Dėl pateikto prašymo“ ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1P-1263 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“, ir įpareigoti Muitinės departamentą įskaityti pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. į pareigūno tarnybos stažą ir skirti valstybinę pensiją.

Skunde (I t., b. l. 96–116) pareiškėjas paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi jam buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo Kauno teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų, kuri tolesniais teismų sprendimais buvo pratęsta per visą baudžiamąjį procesą iki Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo, be kita ko, nuspręsta A. Š. laikiną nušalinimą nuo Kauno teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų panaikinti. Kauno apygardos teismui 2013 m. kovo 13 d. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, pareiškėjas 2013 m. kovo 25 d. kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas išmokėti jam atlyginimą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei šį laikotarpį įskaityti į tarnybos stažą. Muitinės departamentas 2013 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (5.34)3B-4002 nurodė, kad pareiškėjas dėl darbo užmokesčio priteisimo ir tarnybos stažo už nušalinimo laikotarpį įskaitymo gali kreiptis į teismą. Muitinės departamentas 2013 m. rugsėjo 3 d. gavo pareiškėjo prašymą ir dokumentus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai, tačiau direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1P-1263 pareigūno pensijos už tarnybą neskyrė, nurodydamas, kad atleidimo iš tarnybos metu pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos būtinosios sąlygos atleidimo iš tarnybos dieną turėti 20 metų tarnybos stažą muitinės sistemoje. Pagal tarnybos laiko lapo duomenis pareiškėjo tarnybos stažas yra 18 metų 2 mėnesiai ir 16 dienų. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1P-1263 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2013 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo darbo stažas muitinės sistemoje, įskaitant neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d., buvo daugiau nei 20 metų.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 158–161) paaiškino, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1P-1263 atsisakė skirti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją, nes atleidimo iš tarnybos metu (2013 m. rugpjūčio 3 d.) jis neatitiko Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos būtinos sąlygos pensijai gauti, t. y. neturėjo 20 metų tarnybos stažo muitinės sistemoje įstatyme nustatytose pareigose. Apskaičiuojant pareiškėjui tarnybos stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti į stažą nebuvo įskaitytas nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų teismų nutartimis pritaikius procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nušalinimą nuo pareigų baudžiamojoje byloje, kurioje buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba. Ikiteisminiame tyrime, kuriame pareiškėjas buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepadarė klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę pareiškėjo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ikiteisminiame tyrime. Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas procesiniu dokumentu įstatymų nustatyta tvarka. Nei šiuo metu Lazdijų rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal A. Š. ieškinį atsakovui valstybei dėl žalos atlyginimo, nei baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai, nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti procesiniai sprendimai būtų panaikinti ar pripažinti neteisėtais. Be to, pareiškėjas teismo nutarčių nušalinti jį nuo pareigų neskundė instancine tvarka ikiteisminio tyrimo metu, nekvestionavo jų teisėtumo. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. pareiškėjas nėjo muitinės pareigūno, statutinio valstybės tarnautojo, pareigų, neatliko jokių funkcijų, o jo, kaip pareigūno, statusas įstatymo nustatyta tvarka buvo suspenduotas, todėl į tarnybos stažą pareigūno valstybinei pensijai skirti buvo pagrįstai neįskaitytas nušalinimo iš pareigų laikas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1P-1263, kuriuo atsisakyta skirti pareigūno valstybinę pensiją, nesilaikydamas šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, jeigu pareigūnas nesutinka su institucijos sprendimu (skirti ar neskirti pareigūno valstybinę pensiją), jis turi teisę jį apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. Pareiškėjas šiuo atveju įsakymo neginčijo išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jo reikalavimas panaikinti Muitinės departamento 2013 m. balandžio 2 d. raštą Nr. (5.34)3B-4002 taip pat yra nepagrįstas, nes minėtu raštu nebuvo priimtas joks sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, o pateikta bendro pobūdžio informacija. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad Muitinės departamentas šiuo sprendimu atsisako įskaityti nušalinimo iš pareigų laikotarpį į tarnybos stažą, turėjo inicijuoti ginčą, kuris sprendžiamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 9 punktą, ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta komisija. Valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui ar valstybės pareigūnui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą atmetė (I t., b. l. 189–194).

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog laikinas nušalinimas nuo Kauno teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų pareiškėjui taikytas teismo nutartimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio nuostatomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d., muitinės pareigūnų nušalinimo nuo pareigų teisiniai santykiai buvo sureguliuoti tuo metu galiojusios redakcijos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, patvirtinto 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII-1986 (toliau – ir Muitinės statutas) 40, 41, 43 straipsniuose (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 20 d.), kuriuose buvo sureguliuoti muitinės pareigūnų nušalinimo santykiai atliekant tarnybinį patikrinimą. Šiame kontekste paminėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 (Administracinių teismų praktika Nr. 17, p. 275–289) yra suformulavęs tarnybos santykių, reguliuojančių teisės normų taikymą, kai vidaus tarnybos pareigūnas nušalinamas nuo pareigų teismo sprendimu pritaikius procesinę prievartos priemonę. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalys (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) yra taikomos tik tuo atveju, kai pareigūnas nuo pareigų nušalinamas atliekant tarnybinį patikrinimą, t. y. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalies pagrindu, esant į pareigas pareigūną priėmusio (ar jo įgalioto) asmens įsakymui ir jo iniciatyvai. Jei vidaus reikalų sistemos pareigūnas nušalinamas nuo pareigų <...> teismo sprendimu pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, <...> tarnybos stažo išspręsti taikomos ne minėtos Vidaus tarnybos statuto, bet Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir aiškinant Muitinės statuto 40, 41, 43 straipsniuose (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusi redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus įstatymas – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, asmeniui, kuriam žala atsirado dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginama reali turtinė žala, inter alia, negautos pajamos (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; pašalpos; pensijos), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad laikinas nušalinimas nuo Kauno teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų pareiškėjui taikytas teismo nutartimis vadovaujantis BPK 157 straipsnio nuostatomis, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu šį laikiną nušalinimą nuo pareigų panaikino. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad laikino nušalinimo nuo pareigų (nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d.) laikotarpio neįskaičius į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti, pareiškėjas atleidimo iš tarnybos metu neatitiko Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos būtinosios sąlygos.

Įvertinęs paminėtas faktines bylos aplinkybes cituotų teisės normų ir administracinių teismų praktikos kontekste, teismas padarė išvadas, kad: 1) Muitinės departamentas 2013 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (5.34)3B-4002 pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas ne darbdavio iniciatyva, o institucijų, pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnus, reikalavimu, dėl darbo užmokesčio priteisimo ir tarnybos stažo įskaitymo pareiškėjas gali kreiptis į teismą pagal Civilinio kodekso bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo bei atstovavimo valstybei įstatymo nuostatas; 2) Muitinės departamento generalinis direktorius, nesant teismo sprendimui dėl to, ar A. Š. nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. nušalinus nuo pareigų ir šio laikotarpio neįskaičius į pareigūno tarnybos stažą pareigūno pensijai skirti, pareiškėjui buvo padaryta žala pagal Civilinio kodekso bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo bei atstovavimo valstybei įstatymo nuostatas, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo nušalinimo iš pareigų laikotarpį įskaityti į tarnybos stažą. Todėl Muitinės departamento generalinis direktorius 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakyme Nr. 1P-1263 teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog atleidimo iš tarnybos metu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo atleidimo iš tarnybos dieną turėti 20 metų tarnybos stažo muitinės sistemoje tam tikrose įstatymo nustatytose pareigose.

 

 

III.

 

Pareiškėjas A. Š. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 1–8) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Išteisinamuoju nuosprendžiu nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo teisę į socialines garantijas, kurias jis nepagrįstai prarado būdamas nušalintas nuo pareigų ir atsakovui priėmus neteisėtus skundžiamus sprendimus.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai yra nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad yra neteisėtas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas šios aplinkybės nevertino.

Atsakovas Muitinės departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 13–16) atsakovas pažymi, kad 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (5.34)3B-4002 nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo nušalinimo laikotarpio neįskaitymo į tarnybos stažą, nes darbdavys neturi kompetencijos savarankiškai nustatyti, ar vadovaujantis BPK teismo skirtas nušalinimas nuo pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas. Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą neišsprendęs klausimo dėl savo stažo Lietuvos valstybei. Tik bendrosios kompetencijos teismui įvertinus pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą, galėtų būti priimami sprendimai dėl jo nušalinimo laikotarpio įskaitymo į tarnybos stažą ir valstybinės pensijos skyrimo. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-74-343 atmetė A. Š. ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuotas pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1P-1263 neskirti valstybinės pensijos pripažintinas teisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Pirmieji, kilę iš statutinės valstybės institucijos pareigūno statuso, t. y. tarnybos stažo skaičiavimo, o antrieji pensinio aprūpinimo srities, t. y. pareiškėjo teisės gauti valstybinę pensiją už atliktą tarnybą.

Nustatyta, kad skundžiamu 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1P-1263 Muitinės departamento generalinis direktorius atsisakė skirti A. Š. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes atleidimo iš tarnybos metu jis neatitiko Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos būti ištarnavusiam muitinės sistemoje 20 ir daugiau metų. Tokią išvadą atsakovas padarė atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 3 d. pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) lapo Nr. 7B-1869 informaciją apie šiuos A. Š. tarnybos laikotarpius: 1993 m. vasario 1 d. 1993 m. birželio 20 d., 1993 m. birželio 21 d. 1994 m. gruodžio 31 d., 1995 m. sausio 1 d. 1996 m. birželio 30 d., 1996 m. liepos 1 d. 2002 m. birželio 30 d., 2002 m. liepos 1 d. – 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 10 d. – 2009 m. vasario 28 d., 2009 m. kovo 1 d. – 2011 m. gegužės 3 d., 2013 m. kovo 14 d. – 2013 m. rugpjūčio 3 d., t. y. iš viso 18 metų 2 mėnesiai ir 16 dienų. Taigi, kaip matyti iš pateiktų faktinių duomenų ir administracinės bylos šalių paaiškinimų, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti konkrečiu atveju nebuvo įtrauktas pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas itin panašias situacijas, yra išaiškinęs, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytieji laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nesutampa su Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti. Todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis (išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytas pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiška teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankišką paskirtį ir juridinę reikšmę. Kadangi pareigūnų ir karių tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti yra reglamentuotas specialiame Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei jį (Įstatymą) detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011).

Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (į jį nukreipia Muitinės statuto 1 str.) 42 straipsnis, nustatantis tarnybos stažo sudedamąsias, nėra taikomas klausimams, susijusiems su asmens teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyvendinimu, spręsti. Tai lemia, jog vertinant atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1P-1263 teisėtumą ir pagrįstumą yra svarbios ne tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo nuostatos dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų laikotarpių pripažinimo, bet Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punkto reguliavimas, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinantis, kad Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų <...> pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-290-2013 panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį ir išteisino A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nenustatęs, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šią faktinę aplinkybę aiškindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011 motyvų, kad teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, apgina nepagrįstai apkaltinto asmens garbę, orumą, sugrąžina jo gerą reputaciją, t. y. tokį asmenį reabilituoja, fone, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens išteisinimas reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais (pareiškėjo atveju – procesinėmis prievartos priemonėmis, taikytomis baudžiamojoje byloje teisminio proceso Nr. 1-04-1-00213-2011-6), visišką atkūrimą.

Remiantis tuo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimas keičiamas, atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1P-1263 naikinamas ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjo prašymo skirti valstybinę pensiją pakartotinio nagrinėjimo metu atsižvelgti į visą pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų laiką 2011–2013 m. Pažymėtina, jog be kita ko šioje administracinėje byloje yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Muitinės departamento 2013 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (5.34)3B-4002 tiek, kiek juo nebuvo iš esmės išspręstas A. Š. prašymas į tarnybos stažą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo prasme įskaityti laiką nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d., todėl viešojo administravimo institucijai kyla pareiga tinkamai pabaigti ir pastarąją administracinę procedūrą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

             

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimą (įžanginėje dalyje per klaidą nurodyta priėmimo data – 2014 m. sausio 6 d.) pakeisti.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1P-1263 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ ir įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti 2013 m. rugsėjo 3 d. gautą A. Š. prašymą, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaitant laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d.

Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš esmės išnagrinėti A. Š. prašymą dėl tarnybos stažo apskaičiavimo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

 

 

 

Artūras Drigotas

 

 

 

Stasys Gagys

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BPK
  • BPK 157 str. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas