Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-17-298/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01907-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija: 16.20.;
19.9.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant V. B. atstovui advokatui Domantui Skebui, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei Ritai Rumbaitienei, liudytojams Vitalijui Šufinskiui, Renatui Bučiui, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs V. B. atstovo advokato Domanto Skebo skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1079-2021, ir
n u s t a t ė :
Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau- Institucija) 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu (toliau- Nutarimas) V. B. (toliau- Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 459 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 451 straipsnio 2 dalį, 452 straipsnio 3 dalį paskirta 1600 eurų bauda, už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 3 d. 10:32 val. kelyje 171, 7-ame kilometre buvo pastebėtas ir patikrinimui sustabdytas apvalią medieną vežantis sunkvežimis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ,,Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo akte K- 069171 užfiksuota, kad vairuotojas V. B. važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę. Bendra masė su kroviniu - 52,83 t, (leistina bendra masė su kroviniu - 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta- 12,83 t. Vairuotojas V. B. nurodė, kad pats pasikrovė krovinį. Vairuotojas V. B. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Vairuotojas V. B. atsisakė važiuoti į svėrimui tinkamą aikštelę ir pasverti transporto priemonių junginį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su triaše puspriekabe) teigdamas, kad pablogėjo sveikata, nors iki transporto priemonės sustabdymo vairavo puikiai. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas V. B. 2021 m. liepos 26 d. viršijo darbo be pertraukų laiką 4 val. 33 min.; 2021 m. liepos 28 d. viršijo paros darbo laiką 42 min.; 2021 m. liepos 29 d. kasdienio poilsio trukmė per trumpa 2 val. 46min. Tuo nusižengė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 19.6 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 25 punkto, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) Nr. 165/2014 32 straipsnio 3 dalį, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalies reikalavimams.
Pareiškėjo atstovas advokatas Domantas Skebas skundu prašo panaikinti Nutarimą, kuriuo V. B. paskirta 1600 eurų bauda.
Skundu nesutinkama, kad V. B. neturėjo leidimo vežti didesnio svorio krovinius. Institucija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad V. B. vairuotai transporto priemonei „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija išdavė leidimą Nr. LDS-067131 naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritine ir (ar) sunkiasvore transporto priemone laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., taigi leidimas pažeidimo nustatymo metu buvo gautas bei galiojantis.
Skunde taip pat teigiama, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai atlikdami krovininio automobilio ir priekabos matavimus pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintas Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles, todėl tokio matavimo rezultatais negalima grįsti kaltinimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn. Patikrinimo akte nurodyta, kad apskaičiuota vežamos medienos masė- 31,46 t., transporto priemonių junginio su kroviniu bendroji masė - 52,83 t., t. y. leistina masė (40 t.) viršijimą 12,83 t. Atliekant nurodytus matavimus, naudotas matavimo prietaisas - teleskopinės liniuotės. Matavimo prietaisų patikrinimo sertifikato Nr. 112860 kopijoje užfiksuota, kad patikra galioja iki 2021 m. sausio 11 d., taigi, matavimai buvo atlikti metrologinės patikros neturinčia teleskopine liniuote. Metrologijos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro tipo įvertinimas ir patvirtinimas bei metrologinė patikra, o pagal šio straipsnio 2 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.
Skunde nurodoma, kad V. B. neatsisakė vykdyti jokio teisėto Institucijos pareigūnų nurodymo, jis informavo pareigūnus, jog prastai jaučiasi, o pareigūnai neturėjo specialių medicinos žinių, kad tai paneigtų. Pareigūnų teiginys „iki sustabdymo vairavo puikiai“ yra medicininiu ir teisiniu požiūriu bereikšmis. Skunde taip pat nurodoma, kad Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, be kita ko, pasverti. Minėtoje nuostatoje nėra nustatyta detalesnės šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatyta, kad pareigūnai turėtų teisę nurodyti krovinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti ant mobilių svarstyklių. Vienintelis nurodymas, kurį pareigūnai turi teisę duoti, yra važiavimas paskui specialią transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos. Pareigūnai V. B. vairuotą transporto priemonės junginį turėjo pasverti patys, o ne dalį svėrimo veiksmų (važiavimą ant svarstyklių) nurodyti atlikti vairuotojui.
Vežamos apvaliosios medienos svorio nustatymo akte Nr. K-069171 nurodyti duomenys surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad matavimo akte nustatytas rietuvių ilgis būtų buvęs matuotas pagal minėtų taisyklių 5.6 punktą, t. y. naudojant ne trumpesnę nei 15 m matavimo juostą. Apvaliosios medienos svorio nustatymo akte Nr. K-069171 nurodoma, kad atliekant matavimus buvo naudota teleskopinė liniuotė, su kuria ir buvo matuojamas rietuvių aukštis. Matavimo akte vežtų rietuvių aukštis taip pat buvo nustatytas, pažeidžiant minėtas taisykles, t. y. 7.1.2 punkto reikalavimus, pagal kuriuos rietuvės aukštis negali būti fiksuojamas pamatavus rietuvę vienoje vietoje, kadangi jos aukštis yra išvedamas iš kelių aukščio matavimų vidurkio. Keliose vietose rietuvės aukštis matuojamas priklauso nuo rietuvės ilgio. Nagrinėjamu atveju rietuvės ilgis viršijo 2 m, taigi jos turėjo būti suskirstytos į tris sekcijas ir kiekviena iš jų pamatuota, o vėliau išvestas gautų rodmenų vidurkis, tačiau šio reikalavimo laikytasi nebuvo. Apvaliosios medienos svorio nustatymo akte Nr. K-069171 nenurodoma kokio drėgnumo buvo mediena, nėra nurodyta, ar buvo naudotas drėgnomatis, nors medienos tankis dėl skirtingo drėgnumo gali ženkliai skirtis.
Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Esant aptartoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje liko nepašalintos abejonės dėl užfiksuoto vežamos medienos masės duomenų patikimumo, t. y. Institucija nepateikė neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas laikantis visų teisės aktuose nurodytų reikalavimų, apskaičiuojant vežamos medienos masę, bei tai, kad matavimai buvo atlikti su matavimo prietaisu, kurio metrologinė patikra nėra pasibaigusi ir buvo galiojanti pažeidimo nustatymo metu (b. l. 3-5).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. gruodžio 1 d. buvo gautas Pareiškėjo atstovo pareiškimas dėl dalies skundo atsisakymo, kuriame nurodoma, kad V. B. atsisako skundo reikalavimo panaikinti nutarimo dalį, kuria V. B. patruktas atsakomybėn pagal ANK 451 straipsnio 2 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 3 dalį. V. B. prašo panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis patrauktas atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį (b. l. 73).
Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad „Jeigu nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys, ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė, kurie yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus, yra didesni už leidime naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nurodytus matmenis, ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, laikoma, kad jos vairuotojas neturi leidimo. Nagrinėjamu atveju atlikus matavimus ir apskaičiavus nustatyta, kad bendroji masė - 52,83 t. tuo tarpu Kelių įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išduodamas, kai vežamas dalijamas krovinys šešių ar daugiau ašių sunkiasvore transporto priemone, kurią sudaro motorinė transporto priemonė ir priekaba (puspriekabė), kurios ne mažiau kaip penkių ašių ratai yra suporinti, kurios masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio masę, tačiau yra ne didesnė kaip 48 t. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Institucija laiko, kad sunkiasvoris krovinys buvo vežamas be leidimo.
Skunde klaidingai nurodoma, kad matavimai buvo atlikti metrologinės patikros neturinčia teleskopine liniuote, nes naudotos matavimo priemonės sertifikate Nr. 1128608 metrologinės patikros galiojimas nurodytas iki 2021 m. spalio 11 d. 2021 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo metu matavimo priemonė - teleskopinė liniuotė Nr. 012553 (0...5000) mm turėjo galiojančią metrologinę patikrą, teleskopinė liniuotė yra kieta ir tinkanti matuoti tiek ilgį, tiek ir aukštį, todėl nagrinėjamu atveju buvo tinkama matavimams atlikti.
Skunde nurodomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką, o ne transporto priemonių junginių matavimo procedūrą, todėl nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareigūnai patys, savo nuožiūra, turėjo teisę pasirinkti tinkamiausius rietuvėse vežto krovinio (medienos) matmenų bei glaudumo koeficiento nustatymo būdus, kuriais remiantis ir buvo apskaičiuota jų bendra masė. Matavimai atlikti galiojančią metrologinę patikrą turinčia teleskopine liniuote ir matavimo rezultatai gauti pamatavus kiekvienoje rietuvėje esančios medienos aukštį keliose vietose išvedant aritmetinį vidurkį.
Atsiliepime į skundą pažymima, kad Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog Institucijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad Institucijos pareigūnai turi teisę pasverti transporto priemones, todėl neabejotina, kad transporto priemonių svėrimas atliekamas užvažiuojant ant svarstyklių, t. y. transporto priemonės pasvėrimas be užvažiavimo ant svarstyklių, nėra įmanomas. Svarbu pažymėti, kad Institucijos pareigūnai neturi teisės nušalinti vairuotojo nuo transporto priemonės vairavimo ir jiems teisės aktuose nėra numatyta pareiga įgyti teisę vairuoti visų rūšių (atitinkamos kategorijos) transporto priemones, todėl visiškai logiška ir sisteminiam Kelių transporto kodekso aiškinimui neprieštaraujanti išvada, kad reikalavimas pasverti transporto priemonę yra vykdomas tikrinamos transporto priemonės vairuotojui užvažiuojant ant transporto priemonėms sverti skirtų svarstyklių. Skunde nurodyti atsisakymo svertis argumentai dėl prastos savijautos, kai iki sustabdymo patikrai buvo vairuojama, atsisakymas pasirašyti svorio nustatymo aktą vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės (b. l. 63-65).
Liudytojas Vitalijus Šufinskas, apklausiamas teisme, parodė, kad dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje vyr. inspektoriumi. Važiuojant tarnybiniu automobiliu, priešpriešais važiavo miškovežis, jam ir kolegai Renatui Bučiui pasirodė, kad miškovežis perkrautas. Kolega nuėjo prie sunkvežimio vairuotojo, paprašė krovinio važtaraščio ir kitų dokumentų. Prašė, kad jis sektų jiems iš paskos, nes reikia pasverti miškovežį. Pradėjus važiuoti, pamatė, kad miškovežis stovi vietoje. Jie apsisuko ir grįžo atgal prie miškovežio. Miškovežio vairuotojas nurodė, kad nevažiuoja paskui juos, nes jam blogai su sveikata, tačiau jis atsisakė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vairuotojas nurodė, kad blogai su širdimi. Bandė išsiaiškinti situaciją, nusprendė, kad vairuotojas simuliuoja, ir iškvietė policiją. Po 15 min. atvažiavo pareigūnai. Miškovežio vairuotojas policijos pareigūnams nurodė, kad jam jokios pagalbos nereikia. Atliko krovinio matavimus, matavo medienos drėgmę, ji buvo šlapia. Nustatė, kad krovinio masė viršija nustatytus reikalavimus ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Matavimus atliko. naudodamas dėgnomatį ir teleskopinę liniuotę. Jis surašė vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktą. Dažniausiai naudoja minėto akto šablonu, tačiau dėl techninės klaidos akte nepakeitė teleskopinės liniuotės numerio ir patikros sertifikavo duomenų. Matavimai buvo atlikti teleskopine liniuote Nr. 012553, patikros sertifikato Nr. 1128608, galioja iki 2021 m. spalio 11 d. Vairuotojas matavimui neprieštaravo, jis nedalyvavo matavime, dėl matavimo neturėjo jokių pastabų, tačiau atsisakė pasirašyti. Vairuotojas tiesiog nesutiko su jų atliktais skaičiavimais. Kol atliko krovinio matavimus, vairuotojas buvo transporto priemonėje. Kontrolės metu turėjo važiuoti į patikros kontrolę, apie 5 km nuo tos vietos, kur buvo sustabdytas V. B. (b. l. 92-96).
Liudytojas Renatas Bučys, apklausiamas teisme, parodė, kad dirbo kartu su Vitaijumi Šufinsku. Važiavo budėjimo metu ir iš priekio važiavo miškovežis, kuris buvo perkrautas. Jis ne iš karto sustojo. Priėjo prie vairuotojo, pastarasis jam padavė priekabos, automobilio, savo dokumentus, važtaraštį. Pasakė jam, kad jis turės važiuoti paskui juos, pasisverti ant patikros svarstyklių. Per veidrodėlį pamatė, kad miškovežis nejuda. Grįžo atgal, priėjęs prie kabinos, paklausė, kodėl jis nevažiuoja, tada vairuotojas pasakė, kad blogai jaučiasi. Paskambino jo vadovui ir pasakė, kad reikia vairuotojo, vadovas pasakė, kad kitas vairuotojas būtų apie 14 val. Vairuotojui pasakė, kad atvažiuos policija, paklausė, ar reikia greitosios medicinos pagalbos, jis atsakė ne ir užsidarė langa. Išmatavo krovinį ir nuvažiavo iki stotelės susikelti duomenis. Buvo matuojamas medienos drėgnumas. Vairuotojas neprieštaravo matavimui, jam tai nebuvo įdomu. Nebuvo matyti, kad vairuotojas blogai jautėsi, kartu su juo buvo moteris. Matavimus atliko kolega Vitaijus Šufinskas, jis tik fiksavo (b. l. 96-98).
Pareiškėjo atstovas advokatas Domantas Skebas nurodė, kad palaikė skundą ir jame nurodytus argumentus.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.
V. B. atstovo advokato Domanto Skebo skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškime dėl dalies skundo atsisakymo prašoma panaikinti Nutarimo dalį, pagal kurią V. B. patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, todėl teismas pasisakys tik dėl šios Nutarimo dalies.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Iš skundo ir V. B. atstovo paaiškinimų matyti, kad jis nevengė vykdyti Institucijos pareigūnų teisėtų nurodymų, pastarasis Institucijos pareigūnams nurodė, jog prastai jaučiasi, todėl nevažiuoja paskui juos pasverti miškovežio. Skunde nurodoma, kad Institucijos pareigūnai neturėjo medicininių žinių, kad tai paneigtų. Teismas tokią Pareiškėjo ir jo atstovo poziciją laiko gynybine taktika, siekiant išvengti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kurią paneigia bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad V. B. Nutarime nurodytu laiku ir vietoje blogai pasijuto. Skundo nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas Vitalijus Šufinskas parodė, kad sustabdžius V. B., paprašė, kad jis sektų jiems iš paskos, kad pasvertų miškovežį. Pradėjus važiuoti, pamatė, kad miškovežis stovi vietoje. Privažiavus prie miškovežio ir paklausus, kodėl jis nevažiuoja paskui, V. B. pasakė, kad blogai jaučiasi, tačiau nurodė, kad greitoji medicinos pagalba jam nereikalinga. Iškvietė policijos pareigūnus, nes suprato, kad vairuotojas taip vengia miškovežio pasvėrimo. Po 15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo V. B. kaip jis jaučiasi, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba. V. B. policijos pareigūnams nurodė, kad jam nereikia jokios pagalbos. Šiuo liudytojo Vitalijaus Šufinsko parodymus patvirtino teisme kaip liudytojas apklaustas Renatas Bučys, kuris nurodė, kad pasakė V. B., kad jis turės važiuoti paskui juos, pasisverti ant patikros svarstyklių. Per veidrodėlį pamatė, kad miškovežis nejuda, grįžo atgal, priėję prie kabinos, paklausė, kodėl nevažiuoja. V. B. atsakė, kad blogai jaučiasi. Pasakė V. B., kad atvažiuos policija ir paklausė, ar jam nereikia greitosios medicinos pagalbos, pastarasis atsakė, kad nereikia ir uždarė transporto priemonės langą.
Byloje nėra duomenų, kad liudytojai Vitalijus Šufinskas ir Renatas Bučys būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauką asmenį V. B., bet to minėti liudytojai, prieš jiems duodant parodymus, buvo įspėti dėl atsakomybės už neatvykimą duoti parodymų, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje V. B. sutrikdo sveika, dėl ko jis negalėjo vykyti Institucijos pareigūnų nurodytų teisėtų reikalavimų.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad V. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už teisėtų Institucijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą.
ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamas visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2014). Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą.
Skunde nurodyta, kad Nutarime nurodytu laiku V. B. turėjo leidimą naudotis valstybinės reikšmės keliais, važiuojant didžiagabaritine ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. LDS-067131, kuris galiojo nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. Kelių įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad leidimas naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išduodamas, kai vežamas: 1) nedalijamas krovinys ir kai tokio krovinio negalima arba netikslinga vežti kitokia transporto priemone taip, kad jį vežančios transporto priemonės matmenys, ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu nebūtų didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techninius parametrus; nedalijamas krovinys yra toks krovinys, kurio negalima padalyti į kelis krovinius taip, kad jį vežančios transporto priemonės matmenys, ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu nebūtų didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techninius parametrus; 2) dalijamas krovinys šešių ar daugiau ašių sunkiasvore transporto priemone, kurią sudaro motorinė transporto priemonė ir priekaba (puspriekabė), kurios ne mažiau kaip penkių ašių ratai yra suporinti, ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą ir kurios masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio masę, tačiau yra ne didesnė kaip 48 t. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atlikus matavimus ir apskaičiavus nustatyta, kad bendroji masė - 52,83 t., t. y. viršijo Kelių įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą didžiausią leistiną naudotis keliais transporto priemonės ar jų junginių masę.
Skundu nesutinkama su 2021 m. rugpjūčio 3 d. vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktu Nr. K-069171, teigiamas, kad atliekant matavimus buvo naudodama teleskopinė liniuotė, kuri neturėjo galiojančios meteorologinės patikros sertifikato, nebuvo nustatytas medienos drėgnumas, todėl neteisingai apskaičiuota gabentos medienos masė. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs proceso dalyvius, nesutinka su tokiais Pareiškėjo atstovo teiginiais. Visų pirma pažymėtina, kad surašant vežamos apvalios medienos svorio nustatymo aktą Nr. K-069171, matavimo procesas detaliai fiksuotas, darant fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti visi matavimo rezultatai. Sutiktina su Pareiškėjo atstovu, kad vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. K-069171 nurodyta, kad atliekant matavimus, buvo naudota teleskopinė liniuotė Nr. 40700036 (sertifikatas Nr. 0664012, galioja iki 2019 m. lapkričio 23 d.), tačiau teisme apklaustas kaip liudytojas Vitalijus Šufinskas parodė, kad dėl techninės klaidos vežamos apvalios medienos svorio nustatymo akte Nr. K-069171 nurodė klaidingą teleskopinės liniuotės numerį, taip nutiko, nes minėtą aktą rašė pagal šabloną, tačiau nepakeitė teleskopinės liniuotės numerio ir patikros sertifikavo numerio ir galiojimo datos. Liudytojas Vitalijus Šufinskas nurodė, kad matavimas buvo atliktas teleskopine liniuote Nr. 012553, (patikros sertifikatas Nr. 1128608, galioja iki 2021 m. spalio 11 d).
Skundo nagrinėjimo teisme metu Institucija pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius, kad buvo nustatyta V. B. vežtos medienos drėgmė, pateiktos fotonuotraukos, kurios užfiksuoti medienos drėgmės matavimo rezultatai. Taip pat buvo pateiktas medienos drėgmės matuoklio Nr. 59001608/0920 patikros sertifikatas Nr. 1394244, galioja iki 2022 m. gruodžio 17 d.
Esant aptartoms aplinkybės, teismas neturi pagrindo abejoti atliktų matavimų patikimumu ir jais nesivadovauti.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad V. B. pagrįstai patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, todėl skundas netenkintinas ir Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
V. B. atstovo advokato Domanto Skebo skundo netenkinti.
Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1079-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Vaclavas Karšulis