Baudžiamoji byla Nr. 1-162-1178/2024            

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36236-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.2

 (S)

           TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 25 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant prokurorei Lolitai Marcinkutei, Mindaugui Stonkui,

kaltinamajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.  

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

2023 m. rugsėjo 16 d., apie 13 val., Šilalės r., Traksėdžio sen., Siautelių k. teritorijoje, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 239 – ame kilometre, vairuodamas keleivinį autobusą (duomenys neskelbtini)valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniaus kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 128 punktų reikalavimus, t. y., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – eismo intensyvumą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų apvažiuoti ar sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir sukėlė eismo įvykį: atsitrenkė į kelio avarinėje juostoje stovinčius keleivinius automobilius O. V. - B, valstybinis registracijos numerius (duomenys neskelbtini) ir Nissan NV 300, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris po smūgio pajudėjo į priekį ir sužalojo priekyje šalikelėje stovėjusią E. K., padarydamas nukentėjusiajai E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II.                      Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad eismo įvykio dieną važiavo iš Klaipėdos į Vilnių ir tuo metu labai stipriai švietė saulė. Ar dėl to, kad nepastebėjo, ar, kad per vėlai pastebėjo dėl ryškiai švietusios saulės, tačiau staiga trenkėsi į šalikelėje stovinčius automobilius. Eismo įvykis įvyko rugsėjo 16 d., apie 13.00 valandą Šilalės rajone. Buvo saulėta diena, kelio danga buvo sausa, tačiau labai stipriai švietė saulė. Važiavo apie 90 km/val. greičiu, nustatyto greičio neviršijo. Šalikelėje stovėjo du mikroautobusai. Jis atsitrenkė į pirmą mikroautobusą, todėl jis pajudėjo ir dar atsitrenkė į kitą stovintį mikroautobusą. Iš pradžių pasakė, kad viskas tvarkoje, o paskui sakė, kad yra sužeista K. Ten jai rado kažkokių lūžių. Įvykio metu merginai iš nosies bėgo kraujas. Po atsitrenkimo sustojo ir pribėgo pažiūrėti. Iškvietė greitąją, policiją. Policiją iškvietė draugai, kurie stovėjo šalia. Kartu atvažiavo ir greitoji. Nukentėjusiosios keletą kartų klausė kaip sveikata. Paskui su ja sudarė sutartį, jai draudimas apmokėjo visas ligoninės išlaidas. Nukentėjusioji pasakė, kad jai draudimas sumokėjo išlaidas. Dėl draudimo nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi. Atsiprašė nukentėjusiosios. Iš pradžių jai paskambino ir atsiprašė, kad taip įvyko. Skambino nukentėjusiajai dėl susitaikymo, tačiau ji nieko neatsakė. Pasakė, kad su draudimu visus reikalus sutvarkė, pinigus gavo.

Kadangi kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusioji apklausta E. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. ji su kolektyvu iš Drevernos važiavo į Vilnių. Tai buvo darbo diena. Ji važiavo su mikroautobusu, kurio šiuo metu pavadinimo ir markės nežino, negali pasakyti. Jį vairavo E. K.. Važiuojant automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilniaus m. kryptimi E. vairuojamas mikroautobusas sugedo ir ji juo sustojo automagistralės šalikelėje, avarinio sustojimo juostoje. Iš karto, kai sustojo minėtoje vietoje, E. įjungė avarinį signalą. Tada iš karto paskambino L. D., nes jis irgi vyko iš jų paskos kitu mikroautobusu. Kai atvažiavo L. kitu mikroautobusu, tai jis sustojo jų sugedusio mikroautobuso gale. Tada jos, kai atvažiavo L., pradėjo kraustyti savo daiktus į L. mikroautobusą. Kai jos sugedo, E. skambino tai įmonei, iš kurios buvo išnuomotas mikroautobusas, ir pasakė, kad sugedo bei prašė, kad atsiųstų tralą. Kažkur tai apie 12.52 val. buvo, kai skambino E., kad sugedo, o eismo įvykis įvyko apie 13 val. Jos, kol kraustėsi tuos daiktus, tai kažkaip tai su L. dar pakalbėjo, kad gal kol atvažiuos tralas iš Vilniaus, tai praeis daug laiko, kad reikės tą jų sugedusį mikroautobusą patraukti kiek bus galima į žolę, nors jis ir stovėjo avarinio sustojimo juostoje. Ji nuėjo prie jų sugedusio mikroautobuso dešiniojo priekio iš keleivio pusės, bet truputį toliau nuo jo. Matė, kad automagistralėje yra daug važiuojančių automobilių. Stovėdama mikroautobuso priekyje ji matė, kad nuo Klaipėdos pusės pirma eismo juosta atvažiuoja keleivinis autobusas. Jį pamačiusi, ji pagalvojo, kad kai jis pravažiuos, kad bus didelis vėjo gūsis, tai nutarė kažkiek dar labiau pasitraukti į šalikelę. Ir staiga pamatė, kad tas autobusas kaip ir labai pradėjo artėti link L. mikroautobuso. Ir staiga tas autobusas trenkėsi į E. mikroautobusą, išgirdo didelį garsą ir smūgį. Ir viskas, ji daugiau nieko nepamena, nes, galbūt, buvo praradusi sąmonę. Ji tik atsimena vėl nuo to momento, kai atsipeikėjo gulėdama ant žemės, kiek pamena, rankos galimai buvo ant asfalto, bent taip jai atrodo. Ji pajuto, kad jai iš burnos bėga kraujas ir šalia savęs pamatė L.. Paskui jau vėliau iš L. sužinojo, kad po smūgio ji tiesiog skrido, t. y. buvo nublokšta. Kiek metrų ji buvo nublokšta, negali pasakyti ir neįsivaizduoja. Kažkuris iš kolegų po to jai sakė, kad apie 10 metrų. Tą dieną buvo matomumas geras, nelijo, saulėta. Per eismo įvykį ji buvo sužalota, patyrė daugybinius kūno sumušimus. Taip pat buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis, sužalota lūpa, kuri buvo susiūta, taip pat kažkas yra nutikę dančiui, nes ji nuo smūgio kažkur veidu trenkėsi. Kaip ji galvoja, kad galbūt ji trenkėsi į mašinos kapotą. To ji nepamena, bet taip mano. Iš karto po eismo įvykio ji buvo pristatyta į Šilalės ligoninės priėmimo skyrių. Ten ją apžiūrėjo iš išleido. Po to ji vyko (duomenys neskelbtini) pas savo šeimos gydytoją į I. M. privatų kabinetą. Paskui vyko į Klaipėdą VDV odontologijos kliniką. Jai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 09-29, tačiau ji nesijaučia visiškai pasveikusi, tad tęsti nedarbingumą. Taip pat planuoja kitą savaitę vykti pas odontologą į Vilnių. Kaip ir minėjo, eismo įvykio metu ji buvo sužalota, patyrė moralinę, fizinę ir turtinę žalą. Iki pat šiol jaučia krūtinėje skausmą, negali normaliai gyventi, negali eiti į darbą, nes vis dar gydosi. Geria vaistus. Dėl eismo įvykio kaltas yra tik autobuso vairuotojas, nes jis atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį mikroautobusą. Tačiau nei po eismo įvykio, nei iki šiol ji su autobuso vairuotoju nekalbėjo. Jis iki šiol neatsiprašė. Kiek žino iš kitų kartu buvusių kolegų, kad jis paliko savo telefono numerį, jeigu norėtume su juo susisiekti. Šiandien nežino ir negali pasakyti, ar įvykio kaltininkui, autobuso vairuotojui ji reikš civilinį ieškinį ar ne. Tačiau jeigu draudimas jai atlygins visą patirtą žalą, tai autobuso vairuotojui ieškinio šioje byloje nereikš. Dėl kitų kartu buvusių su manimi asmenų nieko pasakyti negali, t. y. dėl jų sužalojimo. Tai gali nurodyti tik jie patys. Su ja į Šilalės ligoninę vyko tik M. V. (1 t., b. l. 50-53).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas L. D. parodė, kad važiavo mikroautobusu O. V.. Sugedo kitas mikroautobusas Nissan NV 300. Sustojo su abiejomis transporto priemonėmis kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 239 km avarinio sustojimo juostoje. Sustoję įjungė avarinio stovėjimo signalizaciją. Tikslas buvo persikrauti daiktus iš Nissan į Opel. Jis priėjo prie mikroautobuso Nissan priekio ir stovėjo prie keleivio pusės priekinių durelių. E. K. stovėjo prie mikroautobuso priekio, labiau į keleivio pusę. Jam stovint, pajuto smūgį į automobilį Nissan. Nuo smūgio jį parbloškė į dešinę, į kelkraštį, o E. nubloškė tiesia kryptimi apie 10 metrų. Po to pamatė, kad atsitrenkė autobusas, kuris nuvažiavęs kiek toliau sustojo. Pribėgo prie E., jai iš burnos bėgo kraujas. Tuomet buvo pranešta 112 ir atvyko greitoji med. pagalba, policija. E. diagnozuotas veido ir krūtinės sumušimas, nubrozdinta dešinė koja. Taip pat šoką patyrė M. V.. Pasidarė bloga U. D. (1 t., b. l. 130-132).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta M. V. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. ji darbo metu su kolegomis grįžo iš Drevernos į Vilnių. Ji važiavo automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilniaus m. kryptimi. Važiavo mikroautobusu Nissan, kurį vairavo E. K.. Važiuojant jų mikroautobusas pradėjo skleisti įvairius garsus, todėl E. automobiliu įvažiavo į kelkraštį, nes nebebuvo galima važiuoti minėtu automobiliu. Sustojus avarinėje juostoje mikroautobusas užgeso ir E. bandant jį užvesti nebepavyko. Tada E. paskambino tai įmonei, iš kurios buvo išnuomotas mikroautobusas ir pasakė, kad sugedo. Paprašė, kad atvažiuotų tralas. E. skambino minėtai įmonei apie 12.53 val. Taip pat E. paskambino kolegai L. D. ir pasakė, kad sugedo jų mikroautobusas. L. irgi grįžinėjo iš Drevernos, jis važiavo iš jų paskos kiek toliau nuo jų, nes išvažiavo jis vėliau negu jos. Iš karto, kai E. įvažiavo ir sustojo avarinėje eismo juostoje, ji įjungė automobilio avarinį signalą. Netrukus prie jų atvažiavo L. D. su mikroautobusu Opel ir jis irgi sustojo avarinėje eismo juostoje jų sugedusio mikroautobuso gale. L. taip pat sustojęs įjungė avarinį signalą. Kai atvažiavo L., tada jos pradėjo nešti iš jų sugedusio automobilio savo įvairius daiktus į L. automobilį. Tada ji pasakė, kad reikia pastatyti avarinį ženklą. Taip pat L. pasakė, kad tą sugedusį automobilį dar reikia kažkiek, kiek tai įmanoma, patraukti arti žolės, dar labiau nuo kelio, nors jis ir taip jau stovėjo pakankamai toli nuo važiuojamosios dalies. Jis stovėjo avarinėje juostoje. Nuo to, kai sugedo jų automobilis, iki eismo įvykio kuris įvykio parėjo kokios 7 min., labai trumpas laiko tarpas. Tą dieną matomumas buvo labai geras, saulėta, giedra. Tada ji priėjo prie sugedusio mikroautobuso ir tiesiog jo bagažinėje ieškojo avarinio ženklo, kad galėtų jį pastatyti. Jai bagažinėje ieškant to avarinio sustojimo ženklo ir stovint prie automobilio bagažinės gale, dešinėje jo pusėje, staiga išgirdo smūgį ir iš karto pajuto, kad kažkas tiesiog į ją parskrenda, kaip dabar galvoja, į ją parlėkė veidrodėlis nuo L. automobilio ir trenkėsi į ją. Jai staiga atsirado kažkoks tai instinktas ir ji kažkaip tai nusisuko, ir rankomis užsidengė veidą. Paskui iš karto pamatė, kad autobusas trenkėsi į jų sugedusį mikroautobusą. Pažiūrėjusi pamatė, kad kolegė E. K., kiek pamena, kūlversčiais skrieja asfaltu. Tada ji iš karto nubėgo prie E. ir pamatė, kad jai iš burnos bėga kraujas. Tai pamačiusi, ji patyrė šoką, išgąstį. Dar nori paminėti, kad, kai ji pamatė, kad autobusas trenkėsi į jų sugedusį mikroautobusą, tai tas autobusas išsitiesino, įvažiavo toliau į eismo juostą, ir dar kokį pusantro kilometro nuvažiavo, ir tik tada sustojo kelkraštyje. Tai pamačiusi, ji dar pagalvojo, kad jis net neketina sustoti. Tada iš autobuso išlipo jo vairuotojas ir priėjęs prie jų paklausė, ar yra sužeistų. Tačiau tas vairuotojas pagrinde kalbėjo su E. K.. Ji su tuo vairuotoju nekalbėjo. Žino, kad E. tas vairuotojas davė savo kontaktus. Ir žino, kad tos dienos vakare E. rašė tam vairuotojui sms žinutę ir nurodė, kad E. yra sužalota. To eismo įvykio metu sužalota buvo tik E. K.. Ji to eismo įvykio metu patyrė didžiulį šoką, išgąstį. Ji tuo metu dar nesusivokė, kas įvyko, nes buvo labai dideliame šoke. Ji vyko kartu su E. su greitąja į Šilalės r. ligoninės priėmimo skyrių, tačiau ji buvo tik kaip lydintis E. asmuo. Tuo metu ji tiesiog savimi nesirūpino ir ji apie save negalvojo, nes matydama tokią sužalotą E., ji tiesiog apie save negalvojo. Paskui, ji, dar būdama priėmime, pajuto, kad jai galvoje yra stiklo šukių, kurias pati ir išsirinko. Jai ligoninės priėmime davė išgerti tabletę raminamųjų. Paskui, jai negerėjant būklei, pirmadienį, t. y. rugsėjo 18 d. nutarė kreiptis į savo kliniką, bet jos niekas nepriėmė, nes ji nekarščiavo, nebuvo jokių kitų požymių. Tada ji nutarė kreiptis į privačią kliniką ir pasiskambino į (duomenys neskelbtini), į kurią ją priėmė rugsėjo 19 d. Ten ją apžiūrėjo šeimos gydytoja ir toliau ją nukreipė į pas psichologą, psichoterapeutą ir paskui dar vyko pas psichiatrą. Jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Paskui darbus tęsė nuotoliu, nes vis dar jautė pasekmes. Eismo įvykio metu jokių sužalojimų, t. y. jokių lūžių ar kt. nepatyrė, išskyrus savo psichologinės būklę. Tik paskui ji pajuto, kad jai tirpsta kairė kūno pusė, t. y. kairė pakaušio pusė, ranka. Apie tai ji sakė ir šeimos gydytojai, kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tačiau jai nebuvo darytos jokios rentgeno nuotraukos. Dėl minėto eismo įvykio kaltas yra tik autobuso vairuotojas, kuris atsitrenkė į jų sugedusį mikroautobusą. Dar nori paminėti, kad ji labai arti stovėjo tos susidūrimo vietos, kai tas autobusas trenkėsi į jų mikroautobusą, ir ji vos išvengė baisios nelaimės. Ji to eismo įvykio metu patyrė didelę moralinę, psichologinę žalą ir aišku fizinę, nes tikrai jai skaudėjo dalį kūno po to įvykio. Ji kreipėsi į savo draudimą dėl žalos atlyginimo. Ar šioje byloje reikš kokį tai civilinį ieškinį įvykio kaltininkui dar nežino. (1 t., b. l. 139-143).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta U. D. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. darbo metu su kolegomis važiavo iš Drevernos į Vilnių. Ji važiavo automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilniaus m. kryptimi. Važiavo mikroautobusu, bet jo markės nežino ir negali pasakyti. Jį vairavo E. K.. Važiuojant jų mikroautobusas pradėjo skleisti keistus garsus. Tada E. nutarė, kad geriausia automobiliu nebevažiuoti, o tiesiog sustoti. Dar skydelyje pradėjo mesti įvairius perspėjimus, kad kažkas su ta mašina negerai. Ta mašina buvo nuomota. Tada E. įvažiavo į kelkraštį, nes kaip ir sakė, nebebuvo galima važiuoti minėtu automobiliu. E. sustojo avarinėje juostoje. Tada E. paskambino kolegoms, kurie važiavo iš jų paskos. Pasakė, kad  sugedo, kad reikia juos paimti ir pan. Dar E. paskambino tai įmonei, iš kurios buvo išnuomotas mikroautobusas, ir pasakė, kad sugedo. Paprašė, kad atvažiuotų tralas. Kai tik E. įvažiavo ir sustojo avarinėje eismo juostoje, ji iš karto įjungė automobilio avarinį signalą. Tą padarė vos įvažiavusi į tą juostą. Netrukus prie jų privažiavo kolega L. D. su kitu mikroautobusu, jis irgi sustojo avarinėje juostoje už jų sugedusio automobilio galo. Tada jie iš karto pradėjo iš to sudegusio automobilio nešti savo įvairius daiktus į L. automobilį. Visi turėjo kažkokių tai darbų. M. pasakė, kad eina iš jų autobusiuko paimti avarinį ženklą ir jį pastatyti, nes jis buvo bagažinėje kažkur tai po daiktų gale. Ir kai jau daiktai buvo išimti iš bagažinės, M. nuėjo paimti atnešti avarinį ženklą. Tačiau bagažinėje avarinio ženklo net nebuvo, nes jo niekas nerado. L. pasakė, kad dar reikėtų tą sugedusį autobusiuką patraukti dar toliau į šalį, nors jis jau ir taip buvo visai šalikelėje. Ji nuėjo ir atsisėdo į L. autobusiuką. Sėdint autobusiuke, atsirėmė į autobusiuko langą ir pajuto, kad kažkas braukia per autobusiuko šoną. Jų autobusiukas staiga sudrebėjo visas, o ji pamatė, kad autobusiuko šonu, t. y. per jį braukia – važiuoja autobusas, kuris staiga trenkėsi į jų sudegusio autobusiuko galą. Buvo didelis garsas. Tada ji, nieko nelaukdama, išlipo iš autobusiuko ir nubėgo prie E., kuri jau tuo metu sėdėjo ant žolės. E. visas veidas buvo kruvinas, kruvinos alkūnės, kitos kūno dalys. Kiek galėjo, suteikė E. pagalbą, bandė ją raminti, nes ji buvo strese, sužalota. E. sakė, kad jai skauda krūtinę. Tada A., kurios pavardės nežino, iškvietė greitąją. Su greitąja išvyko E. ir M.. E. buvo sužalota, o M. išvyko jos palaikyti. Eismo įvykio metu buvo sužalota E.. Ji eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl eismo įvykio kaltas yra tik autobuso vairuotojas. Neįsivaizduoja, kaip jis nematė dviejų autobusiukų. Ji su autobuso vairuotoju nekalbėjo. Tik tiek, kiek girdėjo, kad jis sakė, kad jam užšvietė saulė. Tačiau saulė negalėjo šveisti į akis, nes ta saulė buvo visai į kitą pusę. Dar nori paminėti, kad tuo metu, kai autobusas trenkėsi į jų sugedusio autobusiuko galą, M. kaip tik tuo metu buvo prie jų sugedusio autobusiuko bagažinės, nes ji ieškojo avarinio ženklo. Ir kai nuo smūgio pabiro langų stiklai tai tie stiklai biro į M. galvą. M. tuo metu buvo nusiskusi ir rankomis užsidegusi veidą (1 t., b. l. 166-169).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta E. K. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 14-16 d. ji su kolegomis buvo Drevernoje, jos iš ten dirbo. 2023 m. rugsėjo 16 d. darbo metu su kolegomis važiavo iš Drevernos į Vilnių. Ji važiavo, t. y. vairavo mikroautobusą Nissan. Juo važiavo automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilniaus m. kryptimi. Tas autobusiukas buvo nuomotas ir jis  kažkaip tai važiuojant blogai veikė, tiesiog netraukė. Užsidegė skydelyje lemputė, pradėjo rodyti, kad kažkas su juo negerai. Dar nebuvo privažiavusi iki Kryžkalnio, todėl ji nutarė įvažiavus į kelkraštį sustoti, nes nebebuvo galima važiuoti minėtu automobiliu. Tada sustojus avarinėje juostoje, kelkraštyje, mikroautobusas užgeso, ji dar bandė jį užvesi, bet jau nebepavyko. Aišku, įjungė avarinį signalą, kaip ir yra numatyta. 12.52 val. ji parašė kolegoms, kad jos sugedo. Paskambino tai įmonei, iš kurios buvo išnuomotas autobusas, ir pasakė, kad sugedo, kad joms reikia tralo. Įmonė jai pasakė, kad viskas tvarkoje, kad atsiųs tralą. Netrukus prie jų privažiavo kolega L., kuris irgi grįžinėjo iš Drevernos, ir jis važiavo iš jų paskos, tačiau kiek toliau. Tada L., privažiavęs prie jų sugedusio autobusiuko, irgi sustojo už jų gale avarinėje justoje, jis irgi sustojęs įjungė avarinį signalą. Tada jos nutarė iš savo autobusiuko persinešti visus savo daiktus į L. autobusiuką. Nuomotojas pasakė, kad joms laukti ir kad jie atvažiuos prie to sugedusio mikroautobusiuko. Tą dieną matomumas buvo geras, buvo saulėta diena, kelio danga asfaltas buvo sausas. Nors ir buvo saulėta, bet jai važiuojant link Vilniaus tikrai saulė į akis nešvietė. 13.01 val. ji įvykus eismo įvykiui jau skambino bendrajam pagalbos centrui 112. Pranešė apie eismo įvykį, nes ji, stovėdama tarp tų dviejų autobusiukų šone ant žolės staiga pamatė, kad kažkas staiga trenkėsi į sugedusį autobusiuką. Buvo baisus smūgis ir didelis garsas. Tai įvyko labai greitai ir staiga, net nespėjo sureaguoti, kas trenkėsi į tą autobusiuką, kurį ji vairavo. Tik ji pamatė, kad po smūgio, kai trenkėsi, kaip vėliau suprato, keleivinis autobusas į sugedusį mikroautobusiuką, po to smūgio staiga pamatė nuskriejo E.. E. iki to įvykio buvo to jų sugedusio autobusiuko priekyje, dešinėje jo priekio pusėje. Ji stovėjo arti žolės irgi. Tuo metu E. tiesiog norėjo eiti sėsti į jų sugedusio autobusiuko vairuotojo vietą, nes L. buvo pasiūlęs joms dar labiau patraukti tą sugedusį autobusiuką arti žolės, nors jis jau ir taip jau stovėjo pakankamai toli nuo važiuojamosios kelio dalies. M. tuo metu bagažinėje ieškojo avarinio ženklo, kad galėtų jį pastatyti. Tačiau ačiū dievui, kad E. nespėjo atsisėsti į tą vairuotojo vietą. Iki to susidūrimo ji nematė nuo Klaipėdos atvažiuojančio keleivinio autobuso. Iš karto po to susidūrimo, t. y. po eismo įvykio, tas autobusas nuvažiavo nuo jų, kaip jai pasirodė, pakankamai toli ir šalikelėje sustojo. Jau po kiek laiko prie jų atėjo to autobuso vairuotojas ir net nepriėjo prie E. paklausti kaip ji. Jis tiesiog ėjo apžiūrėti, kaip atrodo mašinos. Paskui lygtais klausė, ar yra sužalotų. Tačiau nematė, ar jis buvo priėjęs prie E. ir bendravo su ja. Jis nesidomėjo kaip jų sveikata. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Tada E. išvežė į ligoninę, o M. su ja važiavo kartu, nes ją po eismo įvykio ištiko didelis šokas. Kai pareigūnai baigė forminti eismo įvykį ir kai jau E. buvo išvežta į ligoninę, tai prie jos priėjo to keleivinio autobuso vairuotojas ir davė savo telefono numerį bei paprašė, kad praneštų jam, kaip tai merginai. Tai ji važiuojant tam vairuotojui parašė 17.28 val. sms žinutę, kad „sveiki mergina išleista iš ligoninės lyg viskas gerai“. Taip pat paprašė, kad parašytų autobuso draudimo kompaniją, poliso numerį, kada būtų galima viską tvarkytis dėl draudimo. Tačiau ji iš to autobuso vairuotojo negavo jokio atsakymo. Tik paskui su ja susisiekė kažkas iš tos vairuotojo autobuso įmonės ir pasakė, kad viską paliktume pirmadieniui, kad viską atsiųs. To eismo įvykio metu ji nebuvo sužalota. Tik buvo sugadintos abi transporto priemonės. t y. ir tas mikroautobusas, kurį ji vairavo, ir tas, kurį vairavo L. (1 t., b. l 176-177).

Iš  2023 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio aplinkybių matyti, kad 2023-09-16 apie 13 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Nustatyta, kad minėto kelio 239 km į avarinėje juostoje stovinčius mikroautobusus O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan NV 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė autobusas Setra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos visos transporto priemonės bei buvo sužalota prie mikroautobuso avarinėje juostoje stovėjusi E. K., kuri dėl veido ir krūtinės ląstos sumušimo buvo išgabenta į Šilalės rajono ligoninę. Autobuso vairuotojas A. V. blaivus, mikroautobuso vairuotojai E. K. ir L. D. taip pat blaivūs (1 t., b. l. 1-6).

Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad tikslinant 2023 m. rugsėjo 16 d. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda Šilalės r. teritorijoje įvykusio eismo įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su E. K.. Ji nurodė, kad medikai jai yra diagnozavę krūtinkaulio lūžį, buvo susiūta sužalota lūpa, diagnozuoti kūno sumušimai, nuo patirto smūgio į veido sritį yra sužalotas dantis, įtariamas žandikaulio sąnario šaknelės lūžis. Buvo susisiekta su M. V.. Ji nurodė, kad jai dėl eismo įvykio medikai diagnozavo galvos sumušimą bei patirtą šoką. U. D. nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė šoką (1 t., b. l. 7-10).

Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 18-20), foto lentelės (1 t., b. l. 21-29) ir eismo įvykio vietos schemos (1 t., b. l. 30-31) matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 239 kilometre Šilalės r. teritorijoje, Traksėdžio sen., Siautelių k. ribose. Magistralinio kelio avarinėje juostoje matyti du stovintys mikroautobusai O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan NV 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiek toliau matyti sustojęs autobusas SETRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visos trys transporto priemonės apgadintos. 

Iš Transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolų matyti, kad yra užfiksuotos visų trijų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūros (1 t., b. l. 35-36, 38-39, 41-42).

Iš specialisto išvados Nr. G409/2023(10) matyti, kad E. K. dėl krūtinkaulio lūžimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 98-99). Išvadoje nurodyta, kad E. K. nustatyta odos nubrozdinimai plaštakose, riešų sąnariuose, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne, dešinės plaštakos antro piršto sumušimas su poodine kraujosruva, veido dešinės pusės sumušimas, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje ir viršutinės lūpos pasaitėlyje, krūtinkaulio kūno lūžimas.  Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio atsikišusios dalys, aplinkos daiktai ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis ( įrašai nėra pakankamai informatyvūs), teismo medicinos požiūriu, traumuojančios jėgos galėjo veikti iš priekio ir kiek dešinės pusės. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Iš specialisto išvados Nr. G 379/2023 (10) matyti, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, M. V. kūne mechaninio pobūdžio sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 156-158).

III.                      Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.  

Visi aukščiau aptarti įrodymai yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje bei patvirtina, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. V., 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 13 val., Šilalės r., Traksėdžio sen., Siautelių k. teritorijoje, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 239 – ame kilometre, vairuodamas keleivinį autobusą (duomenys neskelbtini)valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniaus kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 128 punktų reikalavimus, t. y., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – eismo intensyvumą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų apvažiuoti ar sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir sukėlė eismo įvykį: atsitrenkė į kelio avarinėje juostoje stovinčius keleivinius automobilius O. V. - B, valstybinis registracijos numerius (duomenys neskelbtini) ir Nissan NV 300, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris po smūgio pajudėjo į priekį ir sužalojo priekyje šalikelėje stovėjusią E. K., padarydamas nukentėjusiajai E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visi paminėti kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu bei atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo E. K. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi dėl kaltinamojo A. V. sukelto eismo įvykio atsirado neigiami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. K. sveikata, todėl šiuo atveju kaltinamojo veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Pažymėtina, jog asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 7 dalis). Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog kaltinamasis A. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

IV.                      Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad ne kartą kalbėjosi su nukentėjusiąja E. K., jos atsiprašė. Nukentėjusioji teismui pateikė duomenis, kad draudikas jai atlygino visą kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Draudimo bendrovė teismui taip pat pateikė duomenis, kad nukentėjusiajai yra atlygina ir turtinė, ir neturtinė žala. Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai E. K. susitaikius, nurodo, kad išvadas dėl savo elgesio padarė, pažada daugiau nenusikalsti.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. V. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš kaltinamojo parodymų ir nukentėjusiosios pranešimo teismui galima daryti išvadą, kad kaltinamasis su nukentėjusia susitaikė, E. K. atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Kaltinamasis A. V. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, šią nuskalstamą veiką padarė pirmą kartą. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir teismo vertinimu, pagrindas, kad A. V. nedarys nusikalstamų veikų yra tai, kad jis administracine tvarka baustas keletą kartų už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui daryti išvadą apie A. V. dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, sprendžia, jog jo pavojingi veiksmai buvo neatsargūs ir atsitiktiniai. Šiuo atveju pripažintina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. K.. Šiuo pagrindu atleidus A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jam nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). 

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį A. V. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur), įmoką sumokant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V.                       Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidų nėra.  

VI.                      Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomosios priemonės kaltinamajam nebuvo paskirtos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą A. V. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią A. V. turi sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Išaiškinti A. V., kad:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja                                                                                                       Jurga Jasmontienė