Civilinė byla Nr. 2-2443/2013

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 110.4.

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m.  lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. G. ir atsakovų J. G. ir R. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, bei atsakovų J. G. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4935-232/2013 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams R. G., J. G., O. U., uždarajai akcinei bendrovei „Refta“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais (trečiasis asmuo – A. G.),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. G. ieškiniu prašė: 1) pripažinti apsimestinėmis 1996-05-14, 1996-09-13, 1997-06-27, 1998-01-13, 2003-03-12, 2003-11-05, 2004-04-26 ir 2011-02-09 akcijų pasirašymo sutartis, sudarytas tarp UAB „Refta“ ir R. G., pripažįstant, jog šių sutarčių pagrindu visas bendrovės paprastąsias vardines akcijas – 407 vnt. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo trečiasis asmuo A. G. ir ieškovė; 2) pripažinti apsimestinėmis 1996-05-14, 1996-09-13, 1997-06-27, 1998-01-13, 1999-03-25, 2001-01-03, 2003-03-12, 2003-11-05, 2004-04-26, 2005-06-16, 2006-06-23 ir 2011-02-09 akcijų pasirašymo sutartis, sudarytas tarp UAB „Refta“ ir J. G., pripažįstant, jog šių sutarčių pagrindu visas bendrovės paprastąsias vardines akcijas – 718 vnt., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo trečiasis asmuo ir ieškovė; 3) pripažinti apsimestinėmis 1996-09-13, 1997-06-27, 1998-01-13, 1999-03-25, 2001-01-03, 2003-03-12, 2003-11-05, 2004-04-26, 2005-06-16 ir 2006-06-23 akcijų pasirašymo sutartis, sudarytas tarp UAB „Refta“ ir atsakovės O. U., pripažįstant, jog šių sutarčių pagrindu visas bendrovės paprastąsias vardines akcijas – 529 vnt. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo trečiasis asmuo ir ieškovė; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų R. G., J. G., O. U. ir UAB „Refta“ bylinėjimosi išlaidas (1-9 b. l.).  

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams bet kokia forma perleisti, įkeisti ar suvaržyti UAB „Refta“ akcijas: R. G. 407 vnt., J. G. – 715 vnt., O. U. – 529 vnt.; naudotis jiems UAB „Refta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, perleisti akcijų suteikiamas balsavimo teises bet kokiems tretiesiems asmenims, o balsavimo teisėms esant perleistoms, uždrausti jomis naudotis.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovams R. G., J. G. ir O. U. bet kokia forma perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti jiems priklausančias UAB „Refta“ akcijas, naudotis jiems priklausančiomis UAB „Refta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, perleisti akcijų suteikiamas balsavimo teises bet kokiems tretiesiems asmenims, o esant perleistoms balsavimo teisėms, uždraudė jomis naudotis; netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo (14-16 b. l.).

Nurodė, jog ieškovė reiškia ieškinį dėl akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, todėl svarbu išsaugoti UAB „Refta“ akcijas atsakovų nuosavybėje, kadangi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti; tarp ieškovės ir trečiojo asmens yra kilęs konfliktas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, todėl atsakovai gali imtis veiksmų, susijusių su UAB „Refta“ akcijų vertės mažinimu, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str., 145 str.).

Apygardos teismas taip pat nurodė, jog ieškovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo netenkinamas (CPK 221 str.). Pasak teismo, ieškovė nepagrindė aplinkybių, jog įrodymų rinkimas ir fiksavimas negali būti atliekamas be teismo įsikišimo, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys sunku. Apygardos teismas sprendė, jog ieškovės argumentai, kad atsakovas gali imtis priemonių prašomų užtikrinti įrodymų sunaikinimui ar pakeitimui, yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, be to, ieškovė kreipėsi į UAB „Refta“ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo.

Atsakovai J. G. ir R. G. 2013-07-29 pateikė atskirąjį skundą dėl apygardos teismo 2013-07-16 nutarties, kuriuo prašė panaikinti teismo 2013-07-16 nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo netenkinti, kitą teismo 2013-07-16 nutarties dalį palikti nepakeistą (22-29 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų J. G. ir R. G. atskirąjį skundą, pakeisdamas 2013-07-16 teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams J. G., R. G. ir O. U., bei uždraudė UAB „Refta“ akcininkams (ieškovei D. G., turinčiai 520 vnt. akcijų, R. G., turinčiam 407 vnt. akcijų, J. G., turinčiai 718 vnt. akcijų ir O. U., turinčiai 529 vnt. akcijų), naudotis UAB „Refta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, uždraudė perleisti šių akcijų suteikiamas balsavimo teises bet kokiems tretiesiems asmenims, o balsavimo teisėms esant perleistoms, uždraudė jomis naudotis, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose numatytomis teisėmis: rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį; likusią dalį atskirojo skundo priėmė (61-64 b. l.). 

Nurodė, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens yra kilęs konfliktas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kurio dalimi yra ir UAB „Refta“ akcijos, apimties ir padalinimo; ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovai atskiruoju skundu siekia to paties tikslo – kad viena iš šalių neturėtų balsų akcininkų susirinkime persvaros. Teismo nuomone, tokia situacija galima tik sustabdžius visų akcininkų (išskyrus į bylą neįtraukto asmens A. D. teises) balsavimo teises, todėl tikslinga byloje uždrausti šios bylos šalimis esantiems akcininkams naudotis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisėmis, išskyrus ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punkte numatytomis teisėmis. Pasak teismo, atsakovo UAB „Refta“ vadovas yra įgaliotas spręsti praktiškai visus su įmonės veikla susijusius klausimus, turi įgalinimus, leidžiančius užtikrinti kasdienę įmonės ūkinę – komercinę veiklą, todėl, bylos šalimis esantiems akcininkams uždraudžiant  naudotis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisėmis, neturėtų atsiliepti bendrovės ūkinei – komercinei veiklai.

Apygardos teismas taip pat nurodė, jog nesutinka su kita atsakovų 2010-07-29 atskirojo skundo dalimi, todėl likusią atsakovų atskirojo skundo dalį priima.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2013-09-30 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus apygardos teismo 2013-07-16 nutartyje, nutarties rezoliucinėje dalyje vietoje UAB „Refta“ akcininkės D. G. nurodant UAB „Refta“ akcininkę D. G. individualią įmonę.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, uždraudžiant atsakovams R. G., J. G. ir O. U. UAB „Refta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, perleisti šių akcijų suteikiamas balsavimo teises bet kokiems tretiesiems asmenims, o balsavimo teisėms jau esant perleistoms, uždrausti jomis naudotis, išskyrus naudojimąsi ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose numatytomis teisėmis (69-71 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovui, bet ne ieškovui, kadangi yra skirtos ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik esant šalies prašymui, išskyrus atvejus, kai, siekiant apginti viešąjį interesą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos teismo iniciatyva (CPK 144 str. 1-2 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas priešieškinys, nėra atsakovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu ir viešojo intereso, ieškovės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.

2) Apygardos teismas nepagrįstai taikė ieškovei laikinąsias apsaugos priemones, kaip UAB „Refta“ akcininkei, kadangi 520 vnt. akcijų turi ir jomis naudojasi ne ieškovė, o individuali įmonė, kuri yra savarankiškas juridinis asmuo;

Atsakovai J. G. ir R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-08-09 nutarties dalį, kuria buvo pakeistos apygardos teismo 2013-07-16 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir priimti naują sprendimą – panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmesti šį ieškovės prašymą (75-82 b. l.).  Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) Laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja proporcingumo principui, kadangi, apribojus neturtines atsakovų, kaip UAB „Refta“ akcininkų, teises, būtų nepagrįstai ir neproporcingai suvaržyta bendrovės ūkinė – komercinė veikla. Net ir pakeistos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia atsakovų teises, nepagrįstai varžo  UAB „Refta“ ūkinę – komercinę veiklą, dėl ko bendrovei ateityje kils didelių nuostolių;

2) Priėmus atsakovams palankų sprendimą, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, nes atsakovų teisės būtų buvę suvaržytos labiau nei reikia tikslui pasiekti, kadangi dėl bendrovės veiklos suvaržymų neabejotinai suprastėtų jos finansinė padėtis ir/ar veikla apskritai negalėtų būti tęsiama, o  ieškovė galėtų įgyti balsavimo teisių daugumą ir galėtų jomis piktnaudžiauti;

3) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ABĮ nuostatoms, kadangi bendrovė negali ilgą laiką tinkamai ir pelningai veikti, neturėdama vieno iš privalomųjų valdymo organų (ABĮ 19 str. 1 d.). Civilinės bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, užruks ilgą laiką, todėl, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, visą laiką nevykstant akcininkų susirinkimams, nušalinus atsakovus nuo bendrovės valdymo, kyla grėsmė, jog reikiamu metu nebus priimti sprendimai svarbiausiais bendrovės valdymo ir turto klausimais;

4) Ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovai, pasinaudodami turimų akcijų teikiamomis teisėmis balsuoti UAB „Refta“ akcininkų susirinkimų metu, siektų priimti bendrovei nenaudingus sprendimus. UAB „Refta“ ne pirmus metus veikia pelningai, o atsakovų veikimas prieš bendrovės interesus turėtų tiesioginių neigiamų padarinių atsakovams, kaip bendrovės akcininkams, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

5) Nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to, jog, įvertinus ieškovės ieškinyje keliamus reikalavimus, jai negali būti priimtas palankus teismo sprendimas. UAB „Refta“ vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra privataus juridinio asmens veikla, kuri pasižymi savarankiškumu, rizika bei pelno siekimu, tačiau nėra išskirtinai rizikinga, kaip nurodo ieškovė. UAB „Refta“ įstatinio kapitalo didinimui įtakos turėjo įmonės plėtra ir apyvartinių lėšų poreikis, o atsakovų sprendimą įsigyti ir didinti turimų  UAB „Refta“ akcijų skaičių lėmė bendrovės pelningumas bei noras sėkmingai investuoti laisvas pinigines lėšas.

Be to, atsakovai J. G. ir R. G. 2013-07-29 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-07-16 nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės D. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo netenkinti (22-29 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) Ieškovei palankus teismo sprendimas negali būti priimtas, kadangi ieškovė ieškinyje nurodo tik savo samprotavimus, nepateikdama juos pagrindžiančių įrodymų;

2) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs neproporcingus suvaržymus bei nuostolius, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami. Be to, ieškovė dėl atsakovams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi teisės įgyti nepagrįsto pranašumo; laikinosios apsaugos priemonės yra reikalavimo užtikrinimo priemonė ir negali būti naudojamos verslo žlugdymui.

Ieškovė D. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti apygardos teismo 2013-07-16 nutarties dalį, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (109-116 b. l.). Nurodo, jog nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad tam tikri ieškovės teiginiai kol kas negali būti pagrįsti įrodymais. Apygardos teismas, 2013-08-09 nutartimi pakeitęs laikinąsias apsaugos priemones, įgyvendino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl atsakovų atžvilgiu netaikomi tokie apribojimai, kurie varžytų atsakovų teises labiau nei būtina tikslui pasiekti.

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo atsakovų J. G. ir R. G. atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti jų skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013-08-09 nutarties dalį (117-118 b. l.). Nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimo ir nepagrįstai varžo bei trikdo UAB „Refta“ veiklą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės ir atsakovų atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tarp CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių gali būti ir draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2013).

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas atsakovams J. G., R. G. ir O. U. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti jiems priklausančias UAB „Refta“ akcijas, pagrįstai nustatęs, jog perleidus minėtas akcijas tretiesiems asmenims, būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.).

Bylos duomenimis, ieškovė nagrinėjamoje byloje ginčija ieškinyje nurodytas akcijų pasirašymo sutartis, sudarytas tarp atsakovo UAB „Refta“ ir atsakovų R. G., J. G. ir O. U., prašydama pripažinti, jog visas ginčijamomis sutartimis įsigytas akcijas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ieškovė D. G. ir trečiasis asmuo A. G.. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra akcijų įsigijimo sutartys.

Minėta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – gali būti taikomos tokios priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 2 d.).

Iš ieškinio turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju apeliantų turto (ginčijamomis sutartimis įsigytų akcijų) areštas buvo būtinas pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, kadangi, laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog, nepritaikius apeliantų nuosavybės teise turimoms akcijoms laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo bet kokia forma perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti - galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. (CPK 144 str. 1 d.).

Sutiktina su atsakovų atskirojo skundo argumentais, jog laikinosios apsaugos priemonės – draudimas apeliantams naudotis akcijų suteikiamomis 2013-08-09 teismo nutartyje nurodytomis balsavimo teisėmis ar perleisti jų suteikiamas balsavimo teises bet kokiems tretiesiems asmenims (o jau esant perleistoms, draudimas jiems naudotis), prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams.

Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) nustatytos akcininko neturtinės teisės (ABĮ 16 str. 1 d., 2 d.). Akcininkai, dalyvaudami visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, naudodamiesi akcijų suteikiama teise balsuoti, priima sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu juo, tarp jų ir įsipareigojimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, o tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti žalą, sumažėjus ginčo akcijų vertei arba joms tapus bevertėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-396/2013). Pagal įstatymą, balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota ABĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas (ABĮ 16 str. 3 d.). Tačiau ribojimai naudotis akcijų suteikiamomis neturtinėmis teisėmis turi atitikti bylos faktines aplinkybes, t. y. turi būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovų R. G. ir J. G. atžvilgiu, kuriems priklauso 50,64 proc. UAB „Refta“ akcijų turimų balsų skaičiaus,  t. y. atsakovai turi daugiau nei pusę visų bendrovės akcijų. Taigi atsakovų balsai turi lemiamą įtaką, priimant UAB „Refta“ sprendimus, todėl, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, draudimas atsakovams balsuoti akcininkų susirinkime teismo nutartyje nurodytais klausimais ar perleisti balsavimo teises tretiesiems asmenims, nepagrįstai suvaržo atsakovų kaip akcininkų teises ir neatitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principų, kadangi atsakovai, būdami UAB „Refta“ akcininkais, negali priimti su šios bendrovės valdymu susijusių sprendimų. Tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, jog akcininkai gali priimti sprendimus, sumažinančius UAB „Refta“ turto vertę. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo uždrausti atsakovams balsuoti (jų turimomis akcijomis) visuotiniame akcininkų susirinkime klausimais, kurie gali sumažinti UAB „Refta“ turto vertę,  ar perleisti tokią balsavimo teisę, ir nėra pagrindo panaikinti šio draudimo (CPK 144 str., 145 str.).

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi uždraudė ieškovei D. G. naudotis UAB „Refta“ turimų akcijų balsavimo teise bei ją perleisti tretiesiems asmenims (61-64 b. l.). Tačiau teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu, kadangi nagrinėjamoje byloje nekeliamas reikalavimas dėl ieškovės turimų akcijų (nėra pareikšto priešinio ieškinio), todėl ieškovės atžvilgiu taikytas draudimas naudotis akcijomis suteikta balsavimo teise nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, dėl ko panaikintina ši teismo nutarties dalis (CPK 144 str., 145 str., 329 str., 338 str.). Juolab kad, vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla (Nr. 2-997-362/2013), kurioje nagrinėjamas ieškovės D. G. bei trečiojo asmens santuokos nutraukimo klausimas, ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo nustatytas draudimus ieškovės D. G. individualiai įmonei balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose konkrečiais nutartyje nurodytais klausimais.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, tenkinant ieškovės atskirąjį skundą ir iš dalies tenkinant atsakovų atskirąjį skundą, pakeistina 2013-08-09 apygardos teismo nutartis, panaikinant aukščiau nurodytą teismo nutarties dalį bei pakeičiant laikinąsias apsaugos priemones aukščiau nurodytu būdu, paliekant nepakeistas kitas šios bei 2013-07-16 nutarčių dalis (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p., 337 str. 1 d., 329 str., 338 str.).

Be to, ieškovė D. G. atskirajame skunde prašė priteisti iš atsakovų J. G. ir R. G. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir sumokėtą žyminį mokestį, tačiau dėl ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų spręstina, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, priimant joje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

         Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.         

Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria uždrausta akcininkams D. G. (520 vnt. akcijų), R. G. (407 vnt. akcijų), J. G. (718 vnt. akcijų) ir O. U. (529 vnt. akcijų) naudotis uždarosios akcinės bendrovės „Refta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, perleisti akcijų suteikiamas balsavimo teises bet kokiems tretiesiems asmenims, o balsavimo teisėms jau esant perleistoms, jomis naudotis, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose numatytas teises.

Šią teismo nutarties dalį išdėstyti taip:

Uždrausti atsakovams R. G. ir J. G. balsuoti (jų turimomis uždarosios akcinės bendrovės „Refta“ akcijomis) uždarosios akcinės bendrovės „Refta“ visuotiniame akcininkų susirinkime, priimant sprendimus, kuriais gali būti sumažinta UAB „Refta“ turto vertė.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties dalį (draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti atsakovų turimas uždarosios akcinės bendrovės „Refta“ akcijas).

Teisėja                                                                                  Audronė Jarackaitė