Civilinė byla Nr. e2-7187-907/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02024-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.6.2; 2.6.20.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, 

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

ieškovės atstovei advokatei Kristinai Balandytei,

atsakovės atstovams direktorei V. U., advokatui Virgilijui Januškai, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei UAB „Transovita“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės UAB „Transovita“ 2350,55 Eur skolą, 40,00 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 12 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės UAB „Delamode Baltics“ atstovė advokatė Kristina Balandytė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad atsakovė 2023 m. gruodžio mėn. – 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į ieškovę dėl keltų bilietų užsakymo paslaugų suteikimo. Ieškovė 2023-12-19 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-01-17 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovės pateiktas užklausas dėl kelto bilietų ir suteikė atsakovei jos užsakytas paslaugas - užsakė keltų bilietus bei atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas–faktūras: 2023-12-19 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5386,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-02, ir 2024-01-17 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1290,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-31. Tačiau nors atsakovei suėjo jai išrašytų ir pateiktų apmokėti PVM sąskaitų–faktūrų apmokėjimo terminai, atsakovė su ieškove pilnai neatsiskaitė, pirmąją sąskaitą apmokėjo dalinai, o antrąją neapmokėjo visai. Šiai dienai už suteiktas paslaugas atsakovė ieškovei yra skolinga 2350,55 Eur sumą, kurią prašo priteisti. Taip pat prašo priteisti 40,00 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms bei 12 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų, pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Nurodė, jog 2024-03-20 atsakovė atsiuntė el. paštu ieškovei pasiūlymą dėl skolų suderinimo, gavo atsakymą, kad ieškovė nesutinka, nes atsakovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1800,00 Eur skolos anuliuota, prašė mažinti sumą 400,00 Eur. Atsakovė nesutiko. Jokio pranešimo, kad atliktas tarpusavio skolų įskaitymas, ieškovė iš atsakovės negavo. Sąskaita buvo anuliuota, nes tarp šalių kilo ginčas dėl užsakymo, trūko krovinio: vietoj 8 vnt., atvežė tik 4 vnt., t. y., nebuvo atvežtas visas kiekis. Remiasi užsakymo 44 p., sumažėjus krovinio dydžiui, mažinama ir pervežimo suma. Tarp šalių yra ginčas dėl minėtos sąskaitos. Ieškovė nesutiko su 1800 Eur skola, prašė mažinti, atsakovei tai buvo žinoma. Atsakovė, žinodama, jog dėl minėtos sumos tarp šalių yra ginčas, ją įskaitė. Minėtas reikalavimas neturėjo apibrėžtmo ir vykdytinumo, todėl negalėjo būti įskaitytas. Atsakovė šalių susirašinėjime pati parašė, kad likučiai nesutampa. Pagal kitas dvi atsakovės išrašytas sąskaitas už transporto paslaugas ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 550,55 Eur. Kadangi minėtos sumos ieškovė neginčijo, ji atsakovei 2024-03-25 pasiūlė užskaitą dėl 550,55 Eur sumos, dėl kurios nėra ginčo. Atsakovė nepateikė atsakymo į šį pasiūlymą. Vertinant visą šalių el. susirašinėjimą, vykusį tarp ginčo šalių 2024 m. kovo - balandžio mėn., akivaizdu, kad atsakovė niekada nebuvo pareiškusi ieškovei apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nes ir pati nelaikė, jog 2024-03-20 būtų tokį įskaitymą atlikusi.

3.       Atsakovės atstovė direktorė V. U. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad atsakovė ieškovei nuo 2013 m. teikdavo transporto paslaugas, o atsakovė ieškovei nuo 2020 m. teikdavo keltų ir deklaravimo paslaugas. Nesitinka su ieškiniu, nes abi šalys viena kitai yra skolingos tą pačią sumą, atlikus įskaitymą, skola lygi nuliui. 2021-12-10 atsakovė ieškovės užsakymu atliko krovinių pervežimą iš Anglijos į Lietuvą. Atsakovė, pervežusi krovinius, išrašė ieškovei 1800 Eur sumai sąskaitą apmokėjimui. Negali pasakyti, kuris CMR pagrindžia ginčo krovinio pervežimą. Ieškovė minėtą sąskitą įtraukė į savo balansą, o po to anuliavo, ją ginčija, nes atsakovė per mažą kiekį krovinio atvežė. Ji net nežino, kas tai buvo per krovinys ir ko per mažai atvežė. Atsakovės vairuotojas krovėsi per dvi vietas. Vienoje vietoje niekas nesuprato, ko atsakovės vairuotojas nori, kitoje vietoje – jau pakrovė. Visa tai viaruotojas perdavė ieškovės vadybininkui. Priekaba buvo pilnai pakrauta, vietos priekaboje nebuvo, kur dar reikėjo įdėti tuos 4 vnt. Ieškovė tvirtina, jog krovinys ne visas atvežtas, tačiau pretenzijos nepateikė. Dėl 550,55 Eur sumos ginčo nėra, ieškovė atsakovei minėtą sumą sumokėjo 2024 m. birželio mėnesį, tačiau atsakovė minėtą sumą vėl grąžino ieškovei, kaip per klaidą sumokėtą, nes buvo atliktas įskaitymas ir skola lygi nuliui. Dėl krovinio trūkumo ieškovės vadybininkas surašė aktą, kur nurodė, jog trūksta 4 vnt. krovinio iš 8 vnt. Aktas buvo gautas iš karto po krovinio pristatymo. Tarp šalių buvo susiformavusi praktika: ieškovė nemoka atsakovei, atsakovė nemoka ieškovei, ieškovė vis pasiūlydavo skolą užskaityti. 2024-03-20 buvo atliktas užskaitymas, skola tarp šalių – 0. Nors išsiuntė ieškovei skolų suderinimo aktą, tačiau jo pasirašyto iš ieškovės negavo. Mano, jog vis tiek buvo užskaityta. Ieškovė siūlė 550,55 Eur užskaitą, bet jie neatsakė. Iš ieškovės aktą gavo po kelių dienų pristačius krovinį. Laukė pretenzijos, bet negavo. Ieškovė prašė sumažinti 1800 Eur – 400 Eur, bet atsakovė nesutiko, nes negavo pretenzijos, mano, jog krovinį atvežė visą.

4.       Atsakovės atstovas advokatas Virgilijus Januška su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

5.       Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė UAB „Transovita“ 2023 m. gruodžio mėn. – 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į ieškovę UAB „Delamode Baltics“ dėl keltų bilietų užsakymo paslaugų suteikimo. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ 2023-12-19 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-01-17 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovės UAB „Transovita“ pateiktas užklausas dėl kelto bilietų užsakymo paslaugų suteikimo, suteikė atsakovei jos užsakytas paslaugas - užsakė keltų bilietus bei už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas–faktūras: 2023-12-19 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 386,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-02, ir 2024-01-17 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 290,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-31. Atsakovė PVM sąskaitas-faktūras gavo, jų neginčijo, pirmąją PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo iš dalies ir liko skolinga – 1060,55 Eur, antrosios PVM sąskaitos-faktūros visai neapmokėjo, liko skolinga – 1290,00 Eur. Pagal abi PVM sąskaitas-faktūras atsakovė ieškovei liko skolinga 2350,55 Eur, kurių, nors ir ieškovės raginama, ieškovei nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo

6.       Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ prašo priteisti jai iš atsakovės UAB „Transovita“ 2350,55 Eur skolos dėl keltų bilietų užsakymo paslaugų suteikimo. Ieškovė nurodė, kad ji 2023-12-19 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-01-17 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovės UAB „Transovita“ pateiktas užklausas dėl kelto bilietų užsakymo paslaugų suteikimo, suteikė atsakovei jos užsakytas paslaugas - užsakė keltų bilietus bei už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras: 2023-12-19 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 386,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-02, ir 2024-01-17 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. DB (duomenys neskelbtini) – 1 290,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-31. Atsakovė PVM sąskaitas-faktūras gavo, jų neginčijo, pirmąją PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo iš dalies ir liko skolinga – 1060,55 Eur, antrosios PVM sąskaitos-faktūros visai neapmokėjo, liko skolinga – 1290,00 Eur. Pagal abi PVM sąskaitas-faktūras atsakovė ieškovei liko skolinga 2350,55 Eur. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę sumokėti skolą, po to kreipėsi į teismą.

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, jog ji 2024-03-20 atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl ieškovei nėra skolinga. Atsakovė nei skolos, nei jos dydžio neginčija, tačiau nesutinka ją sumokėti, tvirtina, jog prievolė atsiskaityti su ieškove pasibaigė 2024-03-20 jai atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsakovė teigia, jog ji el. susirašinėjimo tarp šalių metu 2024-03-20 pateikė ieškovei 2024-03-20 aktą dėl skolų suderinimo, iš kurio turinio matyti, kad atlikus priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą šalys viena kitai nėra skolingos. Nurodė, kad pagal ieškovės nurodytas ir į bylą pateiktas PVM sąskaitas–faktūras bendra skolos suma – 6676,00 Eur (5386,00 Eur + 1290,00 Eur). Atsakovė sumokėjo pagal šias PVM sąskaitas-faktūras 4326,00 Eur, o 2350,00 Eur mokėjimo neatliko, nes atsakovė pateikė ieškovei apmokėti už transporto paslaugas 2021-12-10 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1800 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 2022-02-08; 2024-01-18 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 205,70 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 2024-03-18; 2024-01-30 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 344,85 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 2024-03-30. Bendra suma – 2349,85 Eur. Atsakovė teigia, jog pagal jos ieškovei suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, ieškovės nurodyta nesumokėta suma yra tokio pat dydžio, kaip ir atsakovės nesumokėta suma ieškovei, todėl sumos vienašališkai buvo įskaitytos ir skolos neliko.

8.       Ieškovė ginčija atsakovės 2024-03-20 atliktą priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teigia, jog dar šalių elektroninio susirašinėjimo metu 2024-03-25 ji pranešė atsakovei, jog nesutinka su vienašaliu reikalavimų įskaitymu, nes neatitinka likutis, kadangi atsakovės PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1800 Eur sumai anuliavo, nes nebuvo atvežtas visas krovinio kiekis.

9.       Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės apmokėjimo pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras: ieškovė laikosi pozicijos, kad, vykdydama šalių susitarimą, suteikė atsakovei keltų bilietų užsakymo paslaugas, už kurias atsakovė neatsiskaitė, o atsakovė laikosi pozicijos, kad, atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, įskaičiusi jos ieškovei skolą už ieškovei suteiktas transporto paslaugas (krovinių pervežimo paslaugas), prievolės apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ji neturi. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, nurodė, jog atsakovė negalėjo tarpusavio skolų įskaityti, nes ji, žinodama, jog dėl minėtos sumos tarp šalių yra ginčas, ją įskaitė. Minėtas reikalavimas nebuvo apibrėžtas ir vykdytinas, todėl negalėjo būti įskaitytas. Atsakovė šalių susirašinėjime pati parašė, kad likučiai nesutampa. Pagal kitas dvi atsakovės išrašytas sąskaitas už transporto paslaugas ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 550,55 Eur. Kadangi minėtos sumos ieškovė neginčijo, ji atsakovei 2024-03-25 pasiūlė užskaitą dėl 550,55 Eur sumos, dėl kurios nėra ginčo. Atsakovė nepateikė atsakymo į šį pasiūlymą. Remdamasi visu šalių el. susirašinėjimu, vykusiu tarp ginčo šalių 2024 m. kovo - balandžio mėn., ieškovė mano, kad atsakovė niekada nebuvo pareiškusi ieškovei apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nes ir pati nelaikė, jog 2024-03-20 būtų tokį įskaitymą atlikusi, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme reiškia nesutikimą su įskaitymu, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y., ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio nereikia reikšti priešieškinio dėl ieškovo atlikto įskaitymo. Teismas, net ir nesant priešpriešinio atsakovo reikalavimo, turi pareigą patikrinti tokio atsakovo atsikirtimo pagrįstumą ir spręsti, ar ieškovo atliktas įskaitymas teisėtas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; kt.).  

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad nebuvo visų įskaitymui reikalingų sąlygų (CK 6.130 straipsnis) ir atsakovė 2024-03-20 aktu dėl skolų suderinimo įskaitymo neatliko. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). 

12.       Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 19 punktas; kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; kt).

13.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Teismų praktikoje įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2021).

14.       Atsakovės teigimu, įskaitymas buvo atliktas tinkamai, 2024-03-20 akte dėl skolų suderinimo buvo nurodytos sumos ir likučiai, ieškovė, gavusi aktą dėl skolų suderinimo, turėjo suprasti apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodydama, jog ji iš karto pareiškė prieštaravimus dėl minėto skolų suderinimo ir nesuprato, jog tai buvo pranešimas apie įskaitymą.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-03-20 el. laišku atsakovės UAB „Transovita“ vyriausioji buhalterė J. T. pateikė ieškovei 2024-03-20 aktą dėl skolų suderinimo, ji laiške nurodė „norime suderinti tarpusavio skolas, todėl siunčiu 2024-03-20 suderinimo aktą. Lauksime pasirašyto“. Šis atsakovės el. laiškas, gautas ieškovės įmonėje, buvo persiųstas atsakingam skyriui peržiūrėjimui. Iš atsakovės 2024-03-20 el. laiško turinio nesimato, jog ieškovė kaip nors būtų informuojama apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o ji tiesiog ieškovei siunčia aktą dėl skolų suderinimo ir siūlo pasirašyti, t.y. sutikti su tarpusavio skolų suderinimu. 2024-03-21 ieškovė UAB „Delamode Baltics” el. laišku pateikia atsakovei UAB „Tansovita“ priminimą dėl susidariusios 2350,55 Eur skolos sumokėjimo, į kurį atsakovė sureaguoja 2024-03-25, t.y. el. laišku jau atsakovės direktorė V. U. dar kartą atsiunčia ieškovei aktą dėl skolų suderinimo, elektroniniame laiške nurodydama, kad „Siunčiame dar kartą suderinimo aktą“. Tą pačią 2024-03-25 atsakovė gavo ieškovės siųstą el. laišką, kuriame ieškovės darbuotoja I. T. nurodė, kad „likutis neatitinka, nes pas mus Jūsų sąskaita (duomenys neskelbtini) anuliuota. Taipogi pridedu užskaitos pasiūlymą. Jeigu sutinkate, lauksiu pasirašytos“. Vėliau tarp šalių 2024 m. kovo 25 – 26 d. vyksta elektroninis susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad šalys ginčijasi dėl atsakovės kažkada ankščiau atlikto pervežimo. Tačiau susirašinėjimo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad apie jokį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą kalba neina. 2024-04-04 ieškovė UAB „Delamode Baltics“ dar kartą el. laišku pateikia atsakovei priminimą dėl 2350,55 Eur skolos sumokėjimo. Atsakovė UAB „Transovita“ vėl sureaguoja į ieškovės priminimą ir el. laišku paprašo: „Atsiųskite suderinimo aktą už 2023 ir 2024 m., kadangi likutis nesutampa“. Ieškovės UAB „Delamode Baltics” darbuotoja I. T., reaguodama į atsakovės el. laišką ir prašymą, kitu el. laišku 2024-04-04 pateikia tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą bei nurodo, kad „Šiai dienai siunčiu užskaitos pasiūlymą, kadangi galėtume sudengti turimas atviras Jūsų sąskaitas“. 2024-04-11 ieškovė UAB „Delamode Baltics” dar kartą el. laišku išsiunčia atsakovei UAB „Transovita“ priminimą dėl susidariusios 2350,55 Eur skolos sumokėjimo, į kurį jokio atsakovės atsakymo negauna. 2024-04-24 ieškovės darbuotoja I. T. el. laišku primena atsakovei, jog negavo atsakymo dėl užskaitos. 2024-04-26 ieškovė paskutinį kartą el. laišku išsiunčia atsakovei priminimą dėl susidariusios 2350,55 Eur skolos sumokėjimo, tačiau atsakymo vėl negauna. Įvertinus visą aukščiau nurodytą šalių el. susirašinėjimą, vykusį tarp ginčo šalių 2024 m. kovo - balandžio mėn., akivaizdu, kad atsakovė niekada nebuvo pareiškusi ieškovei apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nes ir pati nelaikė, jog 2024-03-20 tokį įskaitymą atliko.

16.       Nors atsakovė teisingai nurodo, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip aukščiau nurodyta, įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Teismas taip pat pažymi, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010; kt.). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

17.       Atsakovės surašytame 2024-03-20 akte dėl skolų suderinimo, kuriuo ji mano atlikusi įskaitymą, nurodyti dokumentų numeriai, iš kurių neaišku, kuris yra kurios šalies pateiktas, dokumentų datos, mokėjimo datos ir UAB „Transovita“ debetas ir kreditas. Taip pat akte dėl skolų suderinimo yra nurodyta žymiai daugiau sąskaitų numerių bei sumų pagal minėtus dokumentus, nei nagrinėjamoje byloje ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros, net nėra aišku, apie kurios šalies ir kokias skolas kalbama. Minėtą skolų suderinimo aktą pasirašė atsakovės vyr. buhalterė, tačiau akte padarė prierašą, kad „Galutinis saldo sudaro 0. Prašome grąžinti užpildytą ir pasirašytą vieną egzempliorių per 10 dienų arba atsiųsti faksu. Priešingu atveju laikysime likučius suderintus pagal mūsų duomenis“. Pažymėtina, kad akte dėl skolų suderinimo daugiau jokių paaiškinimų ar kitos informacijos nenurodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė iš karto atrašė atsakovei, jog su minėtu aktu nesutinka, jo nepasirašė, savo pusės minėtame akte neužpildė, taigi, atsakovė negalėjo manyti, kad likučiai yra suderinti. 

18.       Sutiktina su ieškove, jog atsakovės vyr. buhalterės, o 2024-03-25 – ir direktorės ieškovei išsiųstas 2024-03-20 aktas dėl skolų suderinimo negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Minėtu aktu dėl skolų suderinimo atsakovė siekė suderinti su ieškove akte nurodytas debeto ir kredito sumas 2024-03-20 duomenimis. Šiuo aktu šalys nepareiškė, kad suderintos sumos įskaitomos, tai negali būti laikoma įskaitymo pareiškimu, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovei galėjo ir turėjo būti suprantama, jog atsakovė atliko įskaitymą, t. y., nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiu pagrindu atsiradusį piniginį reikalavimą atsakovė įskaito ieškovės atžvilgiu. Dėl to ieškovė tokio įskaitymo negalėjo identifikuoti ir atitinkamai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo atliktas 2350,55 Eur sumos įskaitymas už ieškovės užsakytus kelto bilietus atsakovei.

19.       Aplinkybė, kad ieškovė, gavusi atsakovės procesinius dokumentus ir sužinojusi apie atsakovės galimai atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, 2024-06-04 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei pervedė, ieškovės nuomone, neginčijamą sumą – 550,55 Eur, tik patvirtina, jog šalių prievolės minėtu įskaitymu - aktu dėl skolų suderinimo,- nesibaigė. Akcentuotina ir tai, kad iš šalių el. susirašinėjimo matyti, kad 2024-04-04 ieškovei UAB „Delamode Baltics“ dar kartą el. laišku pateikus atsakovei priminimą dėl 2350,55 Eur skolos sumokėjimo, atsakovė vėl sureaguoja į ieškovės priminimą ir el. laišku paprašo: „Atsiųskite suderinimo aktą už 2023 ir 2024 m., kadangi likutis nesutampa“. Taigi, net pati atsakovė nelaiko, jog įskaitymas įvyko, nes tarpusavio skolos vis dar nesuderintos ir nesudengtos. Kitaip tariant, atsakovė, nepaisant to, kad 2024-03-20 buvo išsiuntusi ieškovei aktą dėl skolų suderinimo, t. y., jos nuomone, jau buvo atlikusi įskaitymą, toliau vėl klausinėja apie likučius, prašo atsiųsti suderinimo aktą už 2023-2024 metus, nes likučiai nesutampa. Toks atsakovės vadovės ir jos darbuotojų elgesio nenuoseklumas, teigiant, kad bendrovė įskaitė skolą į ieškovės jai mokėtinas sumas ir nėra skolinga ieškovei, tačiau kartu ir toliau derinant skolų likučius, sudaro pagrindą abejoti atsakovės pozicijos patikimumu. Taigi, darytina išvada, kad ginčijamas aktas nėra aiškus. Jame nėra nurodyta nei ieškovės skola atsakovei, nei atsakovės skola pastarajai, todėl nėra aišku, kokius konkrečius reikalavimus atsakovė įskaitė.

20.       Taip pat pažymėtina, jog iš šalių pateikto elektroninio tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė UAB „Transovita“, gavusi ieškovės raginimus dėl skolos sumokėjimo, nei karto nenurodė, kad atsakovė nėra skolinga, nes atliko įskaitymą. Todėl pačiai atsakovei nelaikant, kad įskaitymas atliktas, bet nemokant skolos, ieškovė 2024-04-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, t. y. įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2021).

21.       2024-03-20 akte dėl skolų suderinimo nėra aiškiai nurodyta, kad atsakovė į ieškovei pagal 2023-12-19 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-01-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2350,55 Eur skolos sumą įskaito savo skolą (2349,85 Eur) jai pagal atsakovės išrašytas ir pateiktas sąskaitas ir nenurodomos konkrečios įskaitomos sumos, nenurodomos prievolės, pagal kurias įskaitoma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieškovė apie atliktą įskaitymą, nes atsakovė nekonkretizuoja, kas yra apmokėta, nėra aiškiai apibrėžta, jog yra atliktas įskaitymas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė atliko įskaitymą. Teismas konstatuoja, kad atsakovės surašytame ir ieškovei išsiųstame 2024-03-20 akte dėl skolų suderinimo aiškiai nenurodyta tiek prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, tiek įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma, t. y. atsakovės nurodomas atliktas įskaitymas neatitinka įstatymo keliamų ir teismų praktikoje išsamiai išaiškintų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo ir galiojimo reikalavimų. Kadangi atsakovė netinkamai informavo ieškovę apie atliktą įskaitymą, jos siųstame pranešime aiškiai nenurodyti šalių priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai, kurie buvo įskaityti, ir jų dydis, įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad 2024-03-20 aktas dėl skolų suderinimo neatitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų, todėl atsakovė šiuo aktu įskaitymo atlikti negalėjo.

22.       Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (tokie atsakovės atsikirtimai pareikšti šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės skolą, kurią pastaroji manė įskaičiusi ginčijamu 2024-03-20 aktu dėl skolų suderinimo. Taigi, ieškiniu ieškovė jau iš esmės nesutiko su atsakovės atliktu įskaitymu. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.

23.       Iš šalių į bylą pateikto el. tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie ieškovės nesutikimą su atsakovės siūlymu dėl skolų suderinimo akto pasirašymo ir buvo ne kartą ieškovės raginama sumokėti ieškovei susidariusią skolą. Ieškovė iš karto atsakovei aiškiai nurodė, kad sumos/likučiai neatitinka, kad atsakovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1800,00 Eur skolos anuliuota, prašė mažinti sumą 400,00 Eur, atsakovė nesutiko, t. y., akivaizdu, kad minėta suma yra ginčijama, nes buvo atvežtas per mažas kiekis krovinio. Dėl likusios skolos sumos ginčo nebuvo, tačiau ieškovei pasiūlius atlikti dėl jos įskaitymą, atsakovė nesutiko, ieškovei gavus iš atsakovės atsiliepimą į ieškinį ir sužinojus apie galimai atliktą įskaitymą, ieškovei galimai neginčijamą sumą sumokėjus atsakovei, atsakovė, kaip teigia jos direktorė, minėtą sumą grąžino atgal. Būtent iš atsakovės teismui pateikto el. šalių susirašinėjimo matyti, kad dar 2022-02-11 šalys ginčijosi dėl atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1800,00 Eur skolos apmokėjimo. Ieškovė nepripažino ir nepripažįsta atsakovės jai išrašytos 2021-12-10 PVM sąskaitos–faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), nes laiko ją nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ieškovei manant, kad atsakovė turi pareigą atlyginti už jos suteiktas keltų bilietų užsakymo paslaugas, atsakovei pareiškus nesutikimą su pateiktu reikalavimu ir atlikus vienašalį įskaitymą, akivaizdu, kad tarp šalių jau anksčiau buvo kilęs ir šiuo metu tebesitęsia ginčas dėl ieškovės pareigos sumokėti atsakovei jos reikalaujamą sumą. Taigi, atsakovė akivaizdžiai neturėjo apibrėžto, galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka vieno iš pagrindinių įskaitymui keliamų reikalavimų, dėl ko negali būti laikomas teisėtu. Tuo tarpu atsakovė neginčijo ieškovės jai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas keltų bilietų užsakymo paslaugas, todėl tik ieškovės reikalavimas pripažintinas vykdytinu ir apibrėžtu (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-872-794/2020; Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-331-601/2022; Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-626-896/2024; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko jam keliamų teisėtumo sąlygų, nes nebuvo aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai apibrėžtas (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu.

Dėl skolos priteisimo

24.       Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė UAB „Transovita“ 2023 m. gruodžio mėn. – 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į ieškovę UAB „Delamode Baltics“ dėl keltų bilietų užsakymo paslaugų suteikimo. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ 2023-12-19 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-01-17 užsakymo patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovės UAB „Transovita“ pateiktas užklausas dėl kelto bilietų užsakymo paslaugų suteikimo, suteikė atsakovei jos užsakytas paslaugas - užsakė keltų bilietus bei už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras: 2023-12-19 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 386,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-02, 2024-01-17 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 290,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2024-01-31. Rašytinė paslaugų teikimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Atsakovė paslaugas gavo, jas priėmė, pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės, kiekio, terminų, kainos nepareiškė, PVM sąskaitas-faktūras gavo, jų neginčijo, jas iš dalies apmokėjo ir ieškovei liko skolinga 2350,55 Eur, kurių, nors ir ieškovės raginama, ieškovei nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat minėtos skolos, jos dydžio neginčijo, tik gynėsi įskaitymu.

25.       CK 6.38 straipsno 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Tarp šalių susiklosčius atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams ieškovė, būdama paslaugų teikėju, pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikė tam tikras atlygintines paslaugas – keltų bilietų užsakymo paslaugas klientui, t. y. atsakovei, kuri už suteiktas paslaugas buvo prisiėmusi įsipareigojimą apmokėti, tačiau apmokėjo ne visą sumą, todėl atsakovė neįvykdė atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių sąlygų (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo apmokėti ieškovei už suteiktas keltų bilietų užsakymo paslaugas. Atsakovė suteiktų paslaugų kokybės, kiekio, kainos neginčijo, nenurodė, jog paslaugos nebuvo suteiktos, PVM sąskaitas-faktūras priėmė ir iš dalies apmokėjo, skolos ieškovei neginčijo nei savo rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2350,55 Eur dydžio skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Dėl kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms priteisimo

26.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų, pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išieškojimo išlaidų kompensavimą – 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pagrįstas. Ši suma yra neįrodinėtina, t. y., kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šalis siejanti sutartis, kurios pagrindu prašoma priteisti įsiskolinimą, atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius bei nepatenka į MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai MAPKSVPĮ netaikomas. Pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą ir reikalauti išieškoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė bandė iš atsakovės išsiieškoti skolą vis ragindama atsiskaityti iki kreipimosi į teismą, tačiau atsakovė visos skolos nesumokėjo. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas išieškojimo išlaidų kompensavimas pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio nuostatas – 40 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

28.       Nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra verslininkai ir privatūs juridiniai asmenys, šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl palūkanos priteistinos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų, pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (MAPKSVPĮ 3 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; kt.).

29.       MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pažymėtina, jog MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta 40,00 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismai yra išaiškinę, kad šios išlaidos yra kaip kompensacija už ikiteisminį skolos išieškojimą, t. y. patirtos kreditorei teikiant konsultacijas, taip pat apima išlaidas, patirtas dėl duomenų apie skolininką gavimo, pretenzijų, pareiškimo sudarymo ir kt. (žr., pvz.: Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019; kt.), todėl minėta suma į priteistiną sumą, už kurią mokamos palūkanos, neįskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4 proc., todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 12 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 2350,55 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2024-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 54,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Ieškovės prašymas dėl 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (atstovavimo sutartimi, PVM sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo nurodymais), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (už ieškinio ir dubliko paruošimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme), kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų neginčijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

32.       Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jų nėra, nes byla elektroninė, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, iš atsakovės UAB „Tansovita“, juridinio asmens kodas 302640169, 2350,55 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų 55 centų) skolą, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2350,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 1573,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė