Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                        Civilinė byla Nr. e2A-954-460/2015

Teisėja Raimonda Pauparienė                                                                      (Proceso Nr. 2-46-3-01942-2014-8)

Procesinio sprendimo kategorija

(S) 44.2.4.1; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-81-367/2014 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Taurų žuvys“ dėl žalos atlyginimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurų žuvys“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas Tauragės rajono apylinkės teismui 2014-10-29 pareiškė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 15 972 Lt (4 625,81 EUR) žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, ieškovas teismo posėdžio metu sumažino ieškinį iki 7 000 Lt (2 027,34 EUR). Ieškovas nurodė, kad tvenkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini). kurį naudojo pagal panaudos sutartį, augino eršketus. 2014-09-18 pastebėjo, kad tvenkinyje jo auginami eršketai išgaišę. Ieškovas nurodė, kad į tvenkinį, kuriame jis augino eršketus, atsakovė pastoviai leido nuotekas, iš šalia esančių gamybinių patalpų, kur taip pat buvo auginamos žuvys, tai sąlygojo jo auginamų eršketų išgaišimą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad teisėtai vykdė žuvų auginimo veiklą, taip pat neįrodė, kad teisėtai naudojasi tvenkiniu, kurio užteršimu jie yra kaltinami. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė į tvenkinį leido teršalus. Ieškovas imdamas mėginį nesilaikė vandens mėginių paėmimo tvarkos, todėl šio mėginio tyrimas negali būti panaudotas kaip įrodymas. Ieškovas neįrodė nuostolių fakto, nes nors byloje ir yra pateiktos sąskaitos faktūros, tačiau nėra įrodymų apie minėtų sąskaitų faktūrų apmokėjimą.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-03-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Taurų žuvys“ ieškovui J. D. 1950,26 eurus žalos atlyginimo ir 188.69 eurus bylinėjimosi išlaidoms padengti. Priteisė iš atsakovės UAB „Taurų žuvys“ ieškovui J. D. 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1950,26 eurų sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog liudytojai patvirtino, kad vanduo tvenkinyje buvo nešvarus, jame buvo daug aktyvaus dumblo, buvo jaučiamas kvapas. Liudytojas A. V. teisme patvirtino, kad matė iš vamzdžio, nutiesto iš UAB „Taurų žuvys“ valymo įrengimų, kurie dar nebuvo pilnai įrengti, į tvenkinį tekantį nešvarų, juodos spalvos vandenį. Teigia, jog agentūros darbuotojai užfiksavo, jog dalis bendrovės UAB „Taurų žuvys“ gamybinių nuotekų yra išleidžiamos į šalia esantį melioracijos griovį, dalis į bendrovės teritorijoje esantį vandens telkinį (kūdrą). Tikina, kad atsakovės išleistomis nuotekomis padaryta tarša turėjo tiesioginės įtakos žuvų kritimui, tai yra žuvys krito atsakovės neteisėtos taršos pasėkoje. Šią išvadą patvirtina vandens tyrimo aktai, juose nustatyta, kad atsakovės padarytos taršos metu vandens kokybė buvo tokia, kad žuvys negalėjo išlikti gyvos. Tai, kad panaudos sutartis nebuvo registruota viešame registre, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą. Kitus atsakovės nurodytus argumentus dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas, t. y. dėl netinkamai paimto vandens mėginių, atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo poziciją, kad neįrodytas nuostolių faktas dėl to, jog byloje nėra pateikta sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad už įgytą žuvies mailių buvo mokama grynais pinigais. Ieškovas žuvies mailių įsigijo kaip fizinis asmuo, todėl kvito neturėjimas neįrodo, jog už žuvies mailių nebuvo sumokėta ir ji nebuvo nupirktas. Kadangi ieškovas sumažino reikalaujamą priteisti žalos dydį, prašydamas priteisti tik faktiškai patirtus nuostolius, jo reikalavimą tenkino visiškai.

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir: dalyje dėl 1950,26 EUR sumos priteisimo iš atsakovės UAB „Taurų žuvys“ priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, kitoje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog vandens telkinio plotas, kuriuo naudojosi ieškovas, Registrų centre kaip atskiras turtinis vienetas nėra įregistruotas, unikalus numeris nėra suteiktas, Teigia, kad CK 1.75 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Atitinkamai 2 d. imperatyviai nustato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Dokumentas, patvirtinantis panaudos sutarties įregistravimą buvo būtinas, siekiant pagrįsti reikalavimo teisę prieš atsakovę, ir šio dokumento trūkumo byloje negalėjo kompensuoti jokie kiti įrodymai, liudytojų parodymai ir 1.1. Apylinkės teismas, vertinant aukščiau įvertintus argumentus, privalėjo padaryti išvadą kad ieškovo veikla buvo neteisėta, todėl, vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur, tai buvo savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui. Byloje nėra visiškai jokių patvirtinančių įrodymų, kad UAB „Taurų žuvys“ leido gamybines nuotekas į vandens telkinį iki 2014 m. rugsėjo 18 d., kada ieškovas teigia pastebėjęs vandens telkinyje išgaišusius eršketus. Teismas aplinkybę, kad atsakovė UAB „Taurų žuvys“ į vandens telkinį pastoviai leido nuotekas, nustatė nepagrįstai, vadovaudamasis tendencingais liudytojų parodymais, jie visi turėjo ryšį su ieškovu, Atsakovės UAB „Taurų žuvys“ gamybos žuvų auginimo procese apskritai neatsiranda. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2014 m. lapkričio mėn. 6 d. patikrinimo aktu Nr. (18)-LT1-125. Šiame patikrinimo akte nustatyta, kad patikrinimas pradėtas 2014 m. lapkričio 5 d., o kritę eršketai pastebėti 2014 m. rugsėjo 18 d., todėl UAB „Taurų žuvys“ vadovo administracinis teisės pažeidimas niekaip negalėjo įtakoti žuvų kritimo. Jokie gamybinių nuotekų valymo įrenginiai, išskyrus minėtus vidinius recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos valymo įrenginius, UAB „Taurų žuvys“ nėra įrengti, gamybinės nuotekos yra valomos pagal pramoninių nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Tauragės vandenys“ Teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra prieštaringos – 2015-03-10 sprendimo 2 p. 1 pastraipoje teismas pripažino, kad liudytojų V. B. ir V. Š. parodymais yra nustatyta, kad abu UAB „Tauragės vandenys“ darbuotojai patvirtino, kad mėginiai buvo paimti tik iš tvenkinio. Tačiau toliau tekste teismas nepagrįstai vadovaujasi UAB „Tauragės vandenys“ 2014-10-08 vandens tyrimo rezultatų protokolu, nurodydamas, kad šie rezultatai yra nuotekų mėginio, 2014-09-25 paimto iš UAB „Taurų žuvys“ išvesto nuotekų vamzdžio, nors jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad koks nors mėginys apskritai iš UAB „Taurų žuvys“ nuotekų vamzdžio buvo paimtas. Tikina, kad nebuvo surašytas atitinkamas protokolas, pagrindiniu protokolu UAB „Tauragės vandenys“ darbuotojai laikė rezultatų protokolus, o kad turi būti užpildytas mėginių paėmimo vietos protokolas net nežinojo. Papildomai ieškovas pateikė tik mėginių priėmimo protokolus Nr. 307 ir Nr. 313, jie patvirtina tik mėginio pristatymo į laboratoriją faktą, tačiau svarbiausias dokumentas yra būtent Mėginių ėmimo protokolas ir aplinkybės, ar įmonė buvo tinkamai informuota apie organizuojamą procedūrą, o tokie duomenys įstatymų nustatyta tvarka įforminti nebuvo. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad už eršketų įsigijimą buvo mokama grynais pinigais, tai tėra tik ieškovo teiginys, neparemtas jokiais bylos duomenimis. Apylinkės teismas toje pripažino, kad tų įrodymų nėra ir kad „kvito neturėjimas“ dar nereiškia, kad nebuvo sumokėta. Tokiais motyvais teismas neteisėtai įrodinėjimo pareigą nuo ieškovo perkėlė atsakovei. Būtent ieškovas turėjo įrodyti realių išlaidų dydį, o šios pareigos neįvykdymas ir įrodomąją reikšmę dokumentų nepateikimas sudarė savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui. Tikina, kad ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Taurų žuvys“:15 792,20 Lt žalą, tai atitinka 4 573,73 EUR. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovas sumažino reikalaujamą priteisti žalos dydį, prašydamas priteisti tik faktiškai patirtus nuostolius, todėl jo reikalavimą tenkino visiškai. Šis „reikalavimų sumažinimas“ nebuvo tinkamai procesiškai išspręstas. Atsižvelgė į tai, kad reikalavimų dėl „tiesioginių nuostolių“ dalyje, t. y. dėl 1950,26 EUR, byla yra nagrinėta pirmos instancijos teisme, šio teismo padarytus materialinių bei procesinių normų pažeidimus Klaipėdos apygardos teismas gali ištaisyti ir priimti sprendimą iš esmės – Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, o likusią bylos dalį, t. y. dėl „negautų pajamų“ išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka ir grąžinti į pirmąją instanciją.

Atsiliepime ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tai, kad viešajame registre panaudos sutartis nebuvo įregistruota, UAB „Taurų žuvys“ nesuteikė teisės į tvenkinį leisti nuodingas nuotekas, Atsakovės teiginys, jog veikla buvo vykdoma neteisėtai, yra niekuo nepagrįstas, kadangi prieš pradedant vykdyti minėtą veiklą, buvo prieš tai konsultuojamasi su Valstybinės mokesčių inspekcijos Tauragės poskyrio specialistais, ir veikla buvo įforminta būtent tik su mokesčių inspekcijos pateiktomis nuorodomis, ir minėta veikla verstis jam buvo suteikta teisė teisėtai. Mano, kad nėra visiškai jokio pagrindo netikėti liudytojo A. V. liudijimais, galiausiai neatitinka tiesos ir pateiktos darbo sutarties nutraukimo aplinkybės. Atsakovės pridedami įrodymai apie vidinius recirkuliacinės sistemos valymo įrengimus negali būti prijungti prie bylos, kadangi šie įrodymai nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui, ir šiais įrodymais yra bandoma suklaidinti teismą, kadangi šie valymo įrenginiai yra skirti viduje cirkuliuojančiam vandeniui valyti. Atsakovė skunde iškraipo ir neteisingai interpretuoja UAB „Tauragės vandenys“ darbuotojų parodymus, reikalauja kažkokio paėmimo protokolo, nors paėmimo protokolai buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad tuo pačiu principu yra tikrinamos nuotekos visame Tauragės mieste, ir kito nuotekų tikrinimo būdo nėra taikoma. Teigia, kad jis turi teisę ir žodžiu pakeisti ieškinio reikalavimą bylos nagrinėjimo metu, tą ir atliko, todėl teismas teisingai vadovavosi priimdamas sprendimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. tvenkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), augino eršketus, skirtus vandens telkinių įžuvinimui. Iš verslo liudijimo Nr. SC862436-1 2014 m. matyti, kad J. D. suteikta teisė verstis prekyba. 2014-07-08 ieškovas J. D. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu vandens telkiniu Sigitui ir D. G.. Tą pačią dieną, ieškovas sudarė žemės sklypo panaudos sutartį Nr. 1, pagal ją žemės sklypo savininkas S. G. suteikė panaudos gavėjui J. D. teisę 10 metų neatlygintinai naudotis žemės ūkio, t. y. 0.20/1.152 ha žemės sklypo dalimi – tvenkiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Tvenkinys ribojosi su kitu tvenkiniu, kuris anksčiau priklausė įmonei „Lignesa“, jos vadovu tuo metu buvo ieškovas, o įmonei bankrutavus, jos turtą nupirko atsakovė UAB „Taurų žuvys“. 2014-07-18 ieškovas J. D., pagal sąskaitą faktūrą Nr. 68 iš žuvininkystės ūkio Lenkijos Respublikoje įsigijo 1300 vienetų eršketų mailiaus. Minėtos žuvies mailių parvežė ir suleido į tvenkinį, kurį naudojo pagal panaudos sutartį. 2014 m. rugsėjo 18 d. eršketai rasti išgaišę. 2014-09-18 šią aplinkybę užfiksavo antstolis Košys, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovo prašymu 2014-09-25 ir 2014-09-30 UAB „Tauragės vandenys“ darbuotojai iš minėto tvenkinio paėmė vandens mėginius. 2014-09-26 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, pranešė, kad dėl atsakovės leidžiamų nuotekų į tvenkinį jo nuomojamame tvenkinyje išgaišo auginamos žuvys – eršketai. Nurodė, kad jam padaryta 15 000 Lt žala, kurią prašo atlyginti. Atsakovė į ieškovo prašymą nereagavo.

Ieškovo nuomone, žuvys išgaišo dėl UAB „Taurų žuvys“ kaltės, ji pastoviai į šį tvenkinį leido nuotekas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 1 dalimi, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad teisinė registracija būtų aktuali vertinant šalių teisių ir pareigų apimtis panaudos, nuomos, nuosavybės institutų kontekste. Šioje nagrinėjamoje byloje analizuojamas žalos atlyginimo institutas. Dėl to yra akivaizdu, kad panaudos sutarties neįregistravimas viešajame registre neeliminuoja galimybės spręsti klausimą dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą.

Apeliantės teiginys, jog veikla buvo vykdoma neteisėtai, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. Šis klausimas galėtų būti svarstomas vertinant ieškovo atsakomybės klausimą kitu aspektu – dėl veiklos teistumo, o ne civilinėje byloje pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, ieškovas nurodė, jog prieš pradėdamas vykdyti minėtą veiklą, konsultavosi su Valstybinės mokesčių inspekcijos Tauragės poskyrio specialistais, veikla buvo įforminta būtent tik su mokesčių inspekcijos pateiktomis nuorodomis.

Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas teisingai vadovavosi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės regiono agentūros 2014-11-06 patikrinimo aktu Nr. (18)-LT1-125, juo vadovui buvo skirta bauda, tai aiškiai rodo, jog net praėjus kuriam laikui, nuo 2014-09-18, kada buvo pastebėti išgaišę eršketai, buvo nustatyta neįteisinta nuotekų šalinimo sistema.

Atsakovė skunde neteisingai interpretuoja UAB „Tauragės vandenys“ darbuotojų parodymus, Minėti darbuotojai apylinkės teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad tvenkinyje mėginius ėmė tuo pačiu principu, kaip yra tikrinamos nuotekos visame Tauragės mieste, paaiškino, kad kito nuotekų tikrinimo būdo nėra taikoma. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad UAB „Tauragės vandenys“ imami mėginiai būtų įstatymų nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais, kt. Nėra pagrindo netikėti UAB „Tauragės vandenys“ valymo įrenginių viršininko V. Š. ir inžinierius technologo V. B. parodymais. V. Š. nurodė, kad mėginius paėmė „po vamzdžiu“, t. y. toje vietoje, kur tam tikras fluidas (skystis) iš atsakovės teka į tvenkinį. V. B. nurodė, kad mėginį paėmė iš tvenkinio, t. y. iš to tvenkinio, kuriame nugaišo žuvys (CPK 12, 178 straipsniai). Iš 2014-10-08 vandens tyrimo rezultatų matyti, kad tvenkinio vandenyje bendras deguonies skaičius (BDS), kuris yra reikalingas žuviai, neatitinka paviršinio vandens telkinių kokybės normų. Bendro deguonies skaičiaus norma yra < 4 mg/l O2, tuo tarpu atlikus tyrimą paaiškėjo kad tvenkinyje yra < 16 mg/l O2, o vandens mėginyje paimtame iš nuotekų vamzdžio išvesto iš UAB „Taurų žuvys“, yra < 464 mg/l O2, iš to aiškiai matosi kad į tvenkinį buvo išleidžiamos nuotekos, kurių BDS ženkliai viršijo kiekį reikalingą žuviai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, dėl „Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2 lentelėje nustatytos nuotekų išleidžiamų į gamtinę aplinką užterštumo normos, jose yra nustatyta, kad ChDScr (cheminis deguonies suvartojimas paremtas cheminėmis reakcijomis) koncentracija turi būti 125, tuo tarpu paimtame 2014-09-25 iš nuotekų vamzdžio, išvesto iš UAB „Taurų žuvys“ mėginyje, ši koncentracija yra 782, tai rodo, jog norma yra ženkliai viršyta (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Tai reiškia, kad nuotekų tarša net ir po kelių dienų nuo žuvų nugaišimo, keliasdešimt kartų viršijo leidžiamas normas, taigi, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog žuvys nugaišo dėl atsakovės veiklos taršos. Akivaizdu, kad vandens kokybė buvo tokia, kad žuvys negalėjo išlikti gyvos, ir dėl žuvies išgaišimo, tiesioginis priežastinis ryšys yra atsakovės neteisėta veika. Kitų įrodymų, kad tarša padidėjo dėl kitų veiksnių, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliantė tikina, kad negalima remtis 2014-09-25 ir 2014-10-08 mėginių rezultatais, kadangi nebuvo surašytas mėginių ėmimo protokolas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad galbūt padaryti kai kurie procedūriniai pažeidimai dėl tam tikrų faktų visumos nenurodymo – mėginių ėmimo vietos, padėties ir pavadinimo, koordinačių, mėginių ėmimo vietos detalių, mėginių ėmėjo pavardės, mėginio tipo, kt., neturi ir negali turėti įtakos vandens kokybės sudėčiai. Kaip buvo anksčiau minėta, nuotekų tarša keliasdešimt kartų viršijo leidžiamas normas.

Atsakovės pridedami įrodymai apie vidinius recirkuliacinės sistemos valymo įrengimus negali būti lemiami ir turintys įtakos teisinei bylos baigčiai (CPK 314 straipsnis), kadangi nėra jokių duomenų ir patvirtinančių įrodymų, kad šie valymo įrenginiai yra skirti ne viduje cirkuliuojančiam vandeniui valyti, o kitam tikslui – nuotekoms valyti.

Nėra pagrindo abejoti ir dėl padarytos žalos dydžio. Byloje yra pateikta įmonės „GOSPODARSTVv'O RYBACKIE WĄSOZE“ faktūra Nr. 68 dėl mailiaus įsigijimo, transportavimo dokumentas - 2 lapai, pašarų įsigijimo PVM sąskaita faktūra, serija AMB Nr. 14080501. Minėtuose dokumentuose nurodytos įsigijimo sumos, rekvizitai, kiti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad eršketų įsigijimo sandoris susijęs su užsienio valstybės finansiniais elementais. Teisė nereikalauja neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia), o apeliantė konstatavusi, jog ieškovas įsigijimo nepatvirtino, nenurodė, kokius dar papildomus įrodymus ieškovas šioje byloje turėjo galimybę pateikti.

Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi surinktų ir pateiktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, tinkamai išanalizavo visus parodymus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliantė nurodo, kad ieškovo reikalavimų sumažinimas nebuvo tinkamai išspręstas CPK nustatyta tvarka, tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisė visas bylinėjimosi bei advokato išlaidas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio; <...> teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (PK 140 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad ieškovas sumažino reikalaujamą priteisti žalos dydį, tačiau sutiktina su apeliante, kad to rezoliucinėje dalyje neįrašė. Vertinant tai, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas aktas (CPK 270 straipsnis), šis netikslumas taisytinas nurodant, kad ieškovo ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, bylos dalis dėl 2 598,47 EUR nutrauktina.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą teisingai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės, nes kitą nagrinėjamos bylos dalį patenkino visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, apylinkės teismas neatmetė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 2 598,47 EUR, ieškovas, naudodamasis CPK nustatyta suteikta teise, ieškinio dalies atsisakė. Taigi, bylos pagrindas, šalys išliko tos pačios, tik šiek tiek pasikeitė (sumažėjo) ieškinio dalykas, dėl to byla neturėtų būti dalijama į tam tikras proporcijas ir bylinėjimosi išlaidos neturi būti perskirstytos kita tvarka, negu numato CPK 93 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad ieškovo ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, bylos dalis dėl 2 598,47 EUR nutrauktina, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti 150 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovui iš atsakovės priteistina 150 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Į Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį įrašyti:

ieškovo J. D. ieškinio dalies atsisakymą priimti, bylos dalį dėl 2 598,47 EUR žalos atlyginimo nutraukti.

Priteisti ieškovui J. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurų žuvys“ 150 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                           Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                                                                       Erika Misiūnienė

                                     Alona Romanovienė