Administracinė byla Nr. II-171-526/2013

Proceso Nr. 4-06-3-03013-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.; 52.3.

Registro objektas ROIK: 07-13-7629064

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIMAS

2013 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant S. C., jo atstovui advokato padėjėjui G. D., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-28 nutarimo,

      nustatė:

2013-06-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog S. C. 2013-05-07 apie 07.46 val., Klaipėdoje, ties Liepojos 41, vairuodamas automobilį „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t.y. staiga persirikiuodamas iš vienos eismo juostos (pirmos) į kitą (antrą) nerodydamas kairiojo posūkio signalo, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai tiesiai antra eismo juosta ir staiga stabdė, taip sudarydamas grėsmę eismo saugumui. Tokiu būdu S. C. pažeidė KET 88.2., 106., 109., 140.4. punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(2) str. 1 d.

2013-07-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto nutarimu S. C. dėl padaryto pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(2) str. 1 d. paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

2013-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. C. 2013-07-09 skundas dėl 2013-07-09 nutarimo, kuris 2013-07-17 buvo patikslintas. S. C. nesutinka su priimtu nutarimu, prašo jį pakeisti. Nurodo, kad pažeidimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, negali būti vertinamas kaip pavojingas vairavimas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras savo atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog S. C. padarytas pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas, jo kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Teismo posėdyje S. C. nurodė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, negali būti vertinami kaip pavojingas vairavimas, nes vairuodamas jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, o įvykis atsitiko dėl objektyvios kelyje susidariusios situacijos, t.y. dėl į jo eismo juostą priešais įvažiavusio automobilio jis staiga turėjo keisti važiavimo kryptį, o pakeitęs važiavimo kryptį, persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą, jis padidino automobilio greitį, kad netrukdytų iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms bei paskui turėjo pristabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, nes priekyje važiuojantis automobilis prieš pėsčiųjų perėją taip pat sumažino greitį. Gali būti, kad persirikiuodamas nespėjo parodyti kairio posūkio signalo, nes tiksliai to nepamena, tačiau galėjo ir parodyti posūkio signalą.

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal LR ATPK 124(2) straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pagal KET 88.2. punktą prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka.

Pagal KET 106. punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Pagal KET 109. punktą persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Pagal KET 140.4. punktą vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš apie pažeidimą pranešusio ir situaciją automobiliniu vaizdo registratoriumi nufilmavusio asmens pranešimo matyti, kad jis nurodo, jog automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta akivaizdžiai didesniu nei leistinu greičiu, staiga rikiavosi į antrą eismo juostą, to pasekoje jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir trauktis kuo arčiau kairio kelkraščio, dėl to jo vairuojamas automobilis priekiniu ratu kliudė kelkraščio bortelį ir tik dėka savo vairavimo įgudžių, patirties ir tinkamos reakcijos jis sugebėjo suvaldyti automobilį ir išvengti avarijos bei galimų neigiamų pasekmių paskui jį važiuojantiems vairuotojams. Po to, kai persirikiavo į antrą juostą, automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, todėl jis, vengdamas staigaus stabdymo ir galimo jam iš paskos važiuojančio automobilio atsitrenkimo į jį, turėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą.

Iš byloje esančio automobiliniu vaizdo registratoriumi užfiksuotos situacijos vaizdo įrašo matyti, kad nurodytoje vietoje, pirmoje eismo juostoje esantis mėlynos spalvos automobilis trumpai parodęs kairio posūkio signalą pradeda judėti. Dėl to jam iš paskos važiuojantis automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) persirikiuoja į antrą eismo juostą priekyje transporto priemonės, iš kurios situacija filmuojama  vaizdo registratoriumi. Persirikiavimo metu nematyti, kad būtų rodomas automobilio kairio posūkio signalas, tačiau taip pat ir lieka nepaneigta, kad jis nebuvo parodytas prieš pradedant manevrą, nes teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. C. parodė, kad gali būti, jog persirikiuodamas nespėjo parodyti kairio posūkio signalo, tačiau tiksliai to nepamena, nes galėjo ir parodyti posūkio signalą, todėl ši abejonė, kuri negali būti pašalinta, aiškintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Vertinant vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes negalima daryti išvados, kad automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuoja akivaizdžiai didesniu nei leistina šioje vietoje greičiu. Iš nufilmuotos situacijos matyti, kad automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) į antrą juostą rikiuojasi kai atstumas iki antroje juostoje jam iš galo važiuojančio automobilio nėra didelis, tačiau jo pakanka, kad manevras būtų atliktas saugiai, atsižvelgtina, kad persirikiavimą į antrą eismo juostą sąlygojo pirma juosta pradedantis judėti automobilis. Taip pat nematyti, kad dėl tokio automobilio „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) persirikiavimo jam iš paskos važiuojantis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir trauktis kuo arčiau kairio kelkraščio, nes matyti, kad jis tolygiai važiuoja ties kelkraščiu. Tuo labiau, nėra jokių požymių apie tai, kad automobiliui „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) persirikiavus į antrą juostą jam iš paskos važiuojantis automobilis traukdamasis arčiau kairio kelkraščio priekiniu kairiu ratu kliudė kelkraščio bortelį ir iškilo pavojus, jog automobilis praras valdymą. Automobiliui kliudžius kelkraščio bortelį tai neabejotinai turėtų atsispindėti vaizdo įraše, t.y. matytusi kaip sujuda automobilis, sutrukčioja vaizdo įrašas ar panašiai, todėl negali būti laikoma, kad automobilio „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, tai darė neįsitikinęs saugumu ir nedavė kelio antra eismo juosta važiavusiai transporto priemonei ar kliudė kitiems eismo dalyviams.

Antroje eismo juostoje matyti kelios transporto priemonės, automobilio „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) priekyje važiuoja mėlynos spalvos automobilis. Automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) artėdamas prie jo ir siekdamas išlaikyti atstumą iki jo, pradeda stabdyti, stabdymas vyksta iš anksto per du kartus, matosi kaip užsidega automobilio „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) stabdžių žibintai, po ko automobilis, iš kurio situacija filmuojama  vaizdo registratoriumi, persirikiuoja į pirmą eismo juostą. Kelių eismo taisyklės draudžia staigiai stabdyti transporto priemonę, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, todėl automobiliui „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) pristabdžius dėl to, kad priekyje jo važiavo kitas automobilis, negalima laikyti, kad jis stabdė staiga ir be reikalo. Taip pat įvertinus atstumą nuo iš galo važiuojančio automobilio su videoregistratoriumi iki automobilio „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) laiką, kurį vyko stabdymas bei tai, kaip buvo stabdoma, negalima teigti, kad iš galo važiuojantis automobilis dėl to buvo priverstas rikiuotis į pirmą juostą. Kaip teigia apie pažeidimą pranešęs asmuo, automobiliui „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) persirikiavus į antrą juostą, jis staigiai stabdė. Logiška manyti, kad dėl to iš paskos važiuojančio automobilio greitis jau turėjo būti sumažėjęs, o kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas S. C., persirikiavimo metu jis padidino greitį, kad netrukdytų iš galo važiuojančioms transporto priemonėms, todėl automobiliui „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) stabdant prieš jo priekyje esančią transporto priemonę jam iš galo važiuojantis automobilis neturėjo būti pasiekęs tokio greičio, kad vėl būtų priverstas staiga stabdyti ar persirikiuoti į pirmą juostą. Priešingai, automobiliui „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) persirikiavus prieš jį, jis turėjo važiuoti tokiu greičiu ir atstumu nuo priekyje atsiradusios transporto priemonės, kad tai būtų saugu ir jau iš anksto pats pradėti stabdyti. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad iš apie pažeidimą pranešusio ir situaciją automobiliniu vaizdo registratoriumi nufilmavusio asmens automobilio paskos važiavo kitos transporto priemonės, kurioms irgi galėjo kilti pavojus.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apie pažeidimą pranešęs ir situaciją vaizdo registratoriumi užfiksavęs asmuo pateikė tik trumpą jo ištrauką, t.y. įrašas prasideda ties ta vieta, kur automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) rikiuojasi iš pirmos eismo juostos į antrą ir baigiasi kai automobilis su vaizdo registratoriumi persirikiuoja iš antros eismo juostos į pirmą, todėl S. C. veiksmai gali būti įvertinti tik remiantis turima vaizdo medžiaga ir joje užfiksuota informacija, nes kitų objektyvių įrodymų be paties apie pažeidimą pranešusio asmens pranešimo, byloje nėra. 

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad S. C. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 124(2) str. 1 d., sudėties. Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl to, jog S. C. pažeidė kitas Kelių eismo taisykles ar padarė administracinį teisės pažeidimą. Surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma, o esant abejonėms, visos abejonės aiškinamos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl S. C. skundas yra tenkintinas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2013-06-28 nutarimas panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla S. C. atžvilgiu nutrauktina jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124(2) str. 1 d., sudėties ( LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p.

n u t a r ė:

S. C. skundą tenkinti. Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2013-07-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. C. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, CD su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

              Teisėjas                                                                                                   Eugenijus Antanauskas