Civilinė byla Nr. e2A-1657-524/2017

                                          (Proceso Nr. 2-24-3-02838-2016-1)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.1.3.6.; 3.3.1.18

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Kasmitra“ ieškinį atsakovei UAB ,,Gargždų rangos darbai“ dėl skolos, trečiasis asmuo N. D.,  ir atsakovės  apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimo,

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 716,99 Eur skolą, 23,14 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad išnuomojo atsakovei statybinę techniką ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00420 1 716,99 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2016-10-02, tačiau atsakovė sąskaitos faktūros iki šios dienos neapmokėjo. Šią PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir pasirašė atsakovės darbuotojas N. D..
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, ieškovė reikalavimus kelia ne dėl išnuomotos statybinės technikos, bet dėl tariamai išnuomotų transporto priemonių, kurios buvo išnuomotos su vairavimo paslauga. Teigė, kad tokiu atveju susiklosčiusiems santykiams turi būti taikomos transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas normos, kuriose nustatyta, kad transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis turi būti rašytinė. Rašytinį sandorį juridinio asmens vardu gali sudaryti asmuo, turintis juridinio asmens rašytinį įgaliojimą atlikti šiuos veiksmus. Nurodė, jog atsakovė niekada nėra išdavusi N. D. įgaliojimo pasirašyti sutartis atsakovės vardu su ieškove ar kitais trečiaisiais asmenimis, todėl sandoris, kurį sudarė N. D. su ieškove dėl transporto priemonių nuomos, nesukuria teisinių pasekmių atsakovei. Nurodė, jog atsakovė niekada nepatvirtino šio sandorio ir visada teigė, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2016-09-06 nesinaudojo ieškovės paslaugomis, nes darbo sutartis tarp atsakovės ir N. D. sudaryta 2016 m. rugpjūčio 31 d., į darbą jis priimtas pagal terminuotąją sutartį statybos darbų vadovu, darbo pradžia sutartyje numatyta 2016 m. rugsėjo 1 d. Tuo tarpu žiniaraščiuose nurodyta, kad transporto priemonės buvo nuomojamos 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. iki N. D. darbo UAB „Gargždų rangos darbai“ pradžios. Pažymėjo, kad žiniaraščiuose nurodyti duomenys neteisingi. Šios aplinkybės rodo, kad 2016-09-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00420 pasirašęs N. D. veikė ne kaip atsakovės atstovas, ne bendrovės vardu ir jos naudai, o kaip privatus fizinis asmuo savo naudai.
3. Trečiasis asmuo N. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Paaiškino, kad pas atsakovę faktiškai pradėjo dirbti jau nuo 2016 m. liepos mėn. Šį faktą patvirtina atsakovės darbuotojo L. L. ir direktoriaus A. U. jam siųsti elektroniniai laiškai. Minėtą aplinkybę grindė objekte dirbusių kitų rangovų bei užsakovų parodymais. Pažymėjo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos už statybinių medžiagų ir paslaugų įsigijimą iki 2016-09-01, jos buvo išrašomos atsakovei, o trečiasis asmuo jas pasirašydavo kaip atsakovės darbų vadovas objekte, adresu Svajonės g. 24, Klaipėda. Nurodė, jog žiniaraščiuose nurodytos darbų atlikimo vietos (prie „Mersanos“) patvirtina, kad darbai buvo atliekami atsakovės objekte, nes UAB „Mersana“ servisas yra adresu Svajonės g. 19, t. y. greta objekto Svajonės g. 24, kur vyko darbai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės 1 716,99 Eur skolos, 23,14 Eur palūkanų, iš viso 1 740,13 Eur, nuo šios sumos 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-11-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 514,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
5. Teismas nustatė, kad darbo sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 31 d., darbo sutartis terminuota – iki 2016-09-30, darbuotojas pradeda dirbti                               2016-09-01. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2016-10-31. „Sodros“ duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Gargždų rangos darbai“ dirbo nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarp N. D., UAB „Gargždų rangos darbai“ direktoriaus A. U.,  UAB „Litjada“ direktoriaus A. A. (A. A.) vyko susirašinėjimas dėl sutarties su TLSC sudarymo ir tikslinimo, 2016-07-04 tarp UAB „Gargždų rangos darbai“ darbuotojo L. L. ir trečiojo asmens N. D. – dėl sąmatos.
6. Teismo vertinimu, nors sutartis tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo įforminta CK 6.513 str. nustatyta tvarka, ji tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta. Jos sudarymo data byloje nėra aiški, nes, raštu to neįforminus, derybos dėl jos sudarymo kažkurią dieną peraugo į darbų pagal sutartį pradžią ir versle tai yra įprasta praktika.
7. Teismo vertinimu, nors byloje kilo diskusijų dėl darbų atlikimo vietos įvardijimo, tačiau vėlgi versle įprasta, kad veikiantys asmenys, negalvodami, kad ateity reikės įrodinėti tokias detales teisme, susirašinėdami vartoja ne kuo tikslesnius, o jiems suprantamus terminus. Teismas pripažino darbų atlikimo vietą nustatyta.
8. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad trečiasis asmuo iki 2016-09-01 negalėjo jai atstovauti, nes darbo sutartis su juo sudaryta tik 2016-08-31, nurodė, kad N. D. statuso statybos objekte skaidymas iki oficialaus įdarbinimo atsakovės įmonėje ir po jo yra nelogiškas ir nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais. Teismas neįžvelgė jokio liudytojų suinteresuotumo liudyti netiesą tvirtinant, kad trečiasis asmuo statybų procese dalyvavo tik kaip atsakovės atstovas, o įgaliojimų jam suteikimo faktas, momentas ir apimtis šios bylos ginčo dalykui turi tik šalutinę reikšmę ir kelia klausimų dėl galbūt buvusio nelegalaus darbo arba itin laisvo požiūrio į bendradarbiavimo versle santykių įforminimą. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo                  2017-06-30 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas abiejų instancijų teismuose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, tendencingai, išskirtinai ieškovės naudai vertino bylos medžiagą, nenurodydamas motyvų, nesivadovavo ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų, skundžiamą sprendimą motyvavo prielaidomis, prioritetą suteikdamas liudytojų, su kuriais atsakovė bylinėjasi kitose bylose, paaiškinimams, kurie, be kita ko, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, yra prieštaringi ir neįtikinantys. Nurodo, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino žinąs, kad transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, bet šio reikalavimo nesilaikė. Teigia, kad jei ieškovė rengtų privalomą rašytinę sutartį, būtų nustatytos sutartį sudarančios šalys, jų rekvizitai, atstovai ir jų įgalinimai, kuriuos ieškovė būtų galėjusi patikrinti. Ieškovei nebuvo reikšminga, su kuo konkrečiai yra sudaroma sutartis. Pažymi, kad atsakovės įgaliojimų ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo neturėjo. Atsakovė ginčo sandorio niekada savo veiksmais nėra patvirtinusi, todėl minėtas sandoris, iš kurio ieškovė kildina skolą, jokių pasekmių atsakovei nesukelia (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Ieškovės atstovas teisme paaiškino, kad trečiąjį asmenį, kaip atsakovės atstovą, ieškovei pristatė visai nenusijęs su atsakove asmuo. Taigi, ieškovė privalėjo būti apdairi ir įsitikinti asmens įgaliojimais. Pažymi, kad trečiajam asmeniui buvo suteikti įgalinimai tik pasirašyti PVM sąskaitas faktūras ir atsiimti prekes iš UAB „Perdanga“, UAB „STORENT“, UAB „StreetTrade“, UAB „Makveža“ ir UAB „Gairana“. Teigia, kad teismas neanalizavo ieškovės atliktų darbų vietos, todėl nepagrįstai sprendė dėl minėtos vietos nustatymo. Laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo, prisidengdamas atsakovės vardu, tvarkė savo ar trečiųjų asmenų reikalus ir veikė ne atsakovės interesais, atsakovė niekada nepripažino ir nepatvirtino ieškovės nurodomo sandorio. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais bei pačios suinteresuotos šalies aiškinimu. Tokia įrodymų visuma ir turinys turėjo būti vertinami kaip nepakankami ieškinio faktinėms aplinkybėms įrodyti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad skundas yra visiškai nepagrįstas, skunde sąmoningai yra klaidinamas teismas ir pateikiami neteisingi duomenys, apeliantė skunde nepasisako dėl bylos esmės, o bando remtis vien tik tariamais formaliais pažeidimais. Nurodo, kad atsakovė, esant faktui, kad jos statybos objekte buvo atlikta daug žemės kasimo ir su tuo susijusių darbų, net nebandė įrodinėti, kad tas duobes iškasė ji pati (su savo technika ar nuomota) arba jos samdyti kiti subrangovai. Atsakovė iš viso nepateikė nė vieno įrodymo, kuris paneigtų, kad jos statybos objekte žemės kasimo darbus atliko ne ieškovės technika. Atsakovė ginčo sandorį patvirtino faktiškai priimdama darbus, juos perduodama užsakovei (UAB „Litjada“) ir gaudama iš užsakovės pinigus už tai. Atsakovė, disponuodama visa informacija apie atliktus statybos rangos darbus, viso proceso metu elgėsi nesąžiningai, neteikė teismui visų su byla susijusių įrodymų, o apeliacinį skundą grindžia aplinkybių neįrodymu, nors pati turėjo galimybę teikti įrodymus ir paneigti tas aplinkybes, kurias procese įrodinėjo ieškovė. Atsakovė apklaustus liudytojus kritikuoja kaip suinteresuotus bylos baigtimi, bet pati nepasiūlė apklausti bent vieno liudytojo, kuris, jos nuomone, būtų objektyvus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
12.   CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens N. D. 2016 m. rugpjūčio 31 d buvo sudaryta terminuotoji  darbo sutartis, terminas – iki 2016-09-30, joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2016-09-01. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2016-10-31. „Sodros“ duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Gargždų rangos darbai“ dirbo nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31. Ieškovė savo reikalavimą įrodinėja rašytiniu įrodymu – 2016-09-16 išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra Nr. 00420 1716,99 EUR sumai. Šią sąskaitą priėmė trečiasis asmuo, kuris, kaip matyti iš paminėtos darbo sutarties, tuo metu buvo atsakovės darbuotojas.
14. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas); PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis); PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, kt.). Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas, o būtent sąlygą dėl atlygintinos paslaugos gavėjo, t. y. atsakovės kaip juridinio asmens PVM mokėtojo.
15. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita faktūra negali atsirasti prievolės išskaičiuoti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227). Nurodytos šios nutarties 14 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys duoda pagrindą išvadai, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
16. Tiek CK 6.514 straipsnis, reglamentuojantis transporto priemonių nuomos sutarties, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, formą, tiek CK 6.523 straipsnis, įtvirtinantis transporto priemonių nuomos sutarties, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, formos reikalavimus, numato, jog šios sutartys, nepaisant jų termino, turi būti rašytinės. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Nei bendrosiose nuomos sutarties nuostatose (CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus pirmasis skirsnis), nei CK teisės normose, kurios reglamentuoja transporto priemonių nuomos sutarties formą, nėra nustatyta, kad nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raštu, o tik žodžiu. Tai reiškia, kad transporto priemonės nuomos sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančios. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad nuomotojas perdavė nuomininkui transporto priemonę ir kad transporto priemone yra naudojamasi (arba valdoma ir naudojamasi) už nuomos mokestį.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tyrė ir vertino tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių atstovų, liudytojų paaiškinimus. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. LR CK 6. 523 straipsnis numato, kad transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. LR CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, kai draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai A. A. ir L. J. yra priešiškai nusiteikę dėl atsakovės, nes Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla e2-4697-980/2017. Paminėtą bylą iškėlė šios bylos atsakovė savo užsakovei UAB ,,Litjada“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo, byloje yra UAB ,,Litjada“ priešieškinis UAB ,,Gargždų rangos darbai“ dėl nuostolių atlyginimo. UAB ,,Litjada“ darbuotojai yra A. A. ir L. J.. Atsižvelgdama į CK 1.93 str. 1 d.  nurodytą teisinį reglamentavimą bei į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl paminėtų liudytojų objektyvumo teisėjų kolegija sprendžia, jog kitų byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę transporto priemonės nuomos teisiniai santykiai. Tuo tikslu teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, vertina visus įrodymus, išskyrus liudytojų parodymus.
18. Iš paminėtos kitos civilinės bylos Nr. e2-4697-980/2017 nustatyta, jog šios bylos atsakovė statybos rangos darbus vykdė objekte Svajonės g. 24, Klaipėdoje, ir šių darbų užsakovė buvo UAB ,,Litjada“. Šioje byloje atsakovė nenuginčijo ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kurie įrodo ieškovės technikos perdavimą atsakovės darbui paminėtame objekte.  Šiuose žiniaraščiuose yra nurodyta technikos rūšis, jos darbo valandos, technikos darbo dienos, tačiau esminė aplinkybė, įrodanti šios technikos perdavimą atsakovei, yra atsakovės darbuotojo N. D. parašai, patvirtinantys darbų su ieškovės technika vykdymo faktą. Šių žiniaraščių analizė leidžia padaryti išvadą, jog juose nurodytų darbų apimtį patvirtino atsakovės darbuotojas N. D., t. y. šios bylos trečiasis asmuo, kuris pripažįsta ieškovės technikos nuomos faktą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog kiti asmenys – Jurkus ir Urnikas, pasirašę žiniaraštyje, nebuvo jos darbuotojai, nepaneigia šios bylos trečiojo asmens paaiškinimo ir kitų žiniaraščio įrašų, kuriuos pasirašė N. D.. Žiniaraščiuose nurodytos technikos 54 darbo valandos sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodytomis darbo valandomis. Ieškovė šioje PVM sąskaitoje faktūroje papildomai nurodė 6 technikos transportavimo valandas, kurias trečiasis asmuo tuo metu, būdamas atsakovės darbuotoju, pripažino. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, su kokia technika ji dirbo objekte, kuris buvo nurodomas civilinėje byloje Nr. e2-4697-980/2017, yra nepaneigta ieškovės pozicija, paremta N. D. pasirašytais rašytiniais įrodymais ir jo paaiškinimu. Apeliaciniame skunde nurodomos atsakovo darbų apimtys užsakovės UAB ,,Litjada“ objekte nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šioje byloje nepaneigia ieškovės žiniaraštyje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ieškovės technikos darbo valandų.
19. Kadangi šiuo atveju įstatyme (CK 6.523 str.) nėra nurodyta, jog formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, todėl, remiantis ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, laikytina, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė transporto priemonių nuomos sutartis. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, o atsakovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nuginčyti.
20. Šioje byloje atsakovė įrodinėja aplinkybę, jog pas ją dirbęs N. D. neturėjo teisės jai atstovauti, priimti ir pasirašyti PVM sąskaitos faktūros, ir aplinkybę, jog ieškovės techniką N. D. nuomojosi savo, o ne atsakovės veiklai vykdyti. Tačiau šios aplinkybės yra paneigtos iškelta civiline byla Nr. e2-4697-980/2017, kurioje rangove yra nurodoma šios bylos atsakovė , ir šios nutarties 13 p. nurodytais įrodymais, įrodančiais, jog N. D. dirbo pas atsakovę statybos darbų vadovu.
21. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantami iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilines teises ir pareigas.
23. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 79 p. statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Todėl paminėta įstatymo nuostata ir trečiojo asmens užimamos pareigos pas atsakovę davė pagrindą ieškovei protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis turi teisę atstovauti atsakovei priimant išnuomojamą  techniką, PVM sąskaitą faktūrą dėl šios technikos atsakovės vardu, pildyti technikos darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta išsinuomotos technikos rūšis, nurodyta darbo valandų apimtis, todėl ieškovė turėjo pagrindą protingai manyti, jog įteikia pasirašytinai šią sąskaitą tinkamam atsakovės atstovui, kuris organizavo atsakovės darbus šioje srityje.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė sudarė žodinę sutartį, pagal kurią išnuomojo transporto priemones. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, su kuo faktiškai buvo sudaryta ši sutartis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikosi pozicijos, kad sutartį sudarė su atsakove kaip juridiniu asmeniu, o atsakovė nurodo, jog tokia sutartis buvo sudaryta ne su ja, o galbūt su jos darbuotoju N. D. kaip fiziniu asmeniu. Ieškovės poziciją palaiko trečiasis asmuo. Įstatymas numato ir numanomą atstovavimą, kai atstovo teisės suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), tokiu atveju atstovavimas nėra aiškiai išreikštas. Trečiasis asmuo gali atsisakyti traktuoti konkretų asmenį kaip atstovą tik tada, kai jis nepateikia įgaliojimo ar kito aiškiai išreikštą atstovavimą patvirtinančio dokumento buvimą patvirtinančio įrodymo ir iš aplinkybių visumos negalima daryti išvados, kad egzistuoja numanomas atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010). Šioje byloje įvertinus trečiojo asmens užimamas pareigas, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo neatstovauja atsakovei. Todėl šioje byloje nustačius, jog ieškovė turėjo pagrindą remtis numanomo atstovavimo aplinkybe, apeliacinio skundo 9 p. nurodomais įgalinimais, kuriuos atsakovė suteikė trečiajam asmeniui, atmesti ieškinį nėra teisinio pagrindo. Apeliantės motyvai dėl suteiktų įgaliojimų trečiajam asmeniui viršijimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
25. Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
26. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d. 3 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti UAB ,,Kasmitra“ iš UAB ,,Gargždų rangos darbai“ 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                                                           Irma Čuchraj

                                                                                                                              Erika Misiūnienė

                                                                                                            Almantas Padvelskis