Civilinė byla Nr. e2-204-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00517-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IT Helpas“ iškelta restruktūrizavimo byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Komotos sistemos“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „IT Helpas“.
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1589-221/2020 atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, tačiau klausimą dėl bankroto bylos UAB „IT Helpas“ iškėlimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3. Pareiškėjas M. B. 2020 m. spalio 14 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė atsakovei UAB „IT Helpas“ iškelti nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto bylą). Pareiškėjas nurodė, kad vykdo individualią veiklą, pagal tris sąskaitas faktūras atsakovei yra pateikęs prekių už bendrą 5 583,99 Eur sumą, šios sąskaitos nėra apmokėtos. Pareiškėjas atsakovei atliko avansinių mokėjimų už prekes ir paslaugas iš viso už 3 450 Eur sumą. Prekių ir paslaugų pagal šiuos avansinius mokėjimus atsakovė nepateikė. Pareiškėjas 2020 m. birželio 24 d. iš atsakovės pareikalavo grąžinti 9 033,99 Eur sumą iki 2020 m. liepos 31 d. atsakovė šios sumos negrąžino. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra UAB „IT Helpas“ vadovas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., kai teismui buvo pateikta paskutinė informacija apie UAB „IT Helpas“ finansinę ūkinę būklę, iki pareiškėjo pareiškimo teismui pateikimo dienos įvyko esminių pokyčių, kurie gali būti pagrindu iš naujo vertinti UAB „IT Helpas“ gyvybingumą – buvo sukaupta didelė suma pinigų sąskaitoje (beveik du kartus), išaugo apyvarta ir pelnas.
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi civilinę bylą Nr. eB2-1925-587/2020, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi perduotas spręsti bankroto bylos UAB „IT Helpas“ iškėlimo klausimas ir civilinę bylą Nr. eB2-1880-587/2020 pagal pareiškėjo M. B. patikslintą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „IT Helpas“ iškėlimo sujungė į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos Nr. eB2-1880-587/2020.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P., atsiliepimu į pareiškimą prašė atsakovei UAB „IT Helpas“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas atsakovei UAB „IT Helpas“ jau yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi. Šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra pablogėjusi, per mažesnį nei 5 mėnesių laikotarpį atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo 13 776 Eur suma. Pareiškėjo M. B. ir atsakovės UAB „IT Helpas“ byloje pateikti įrodymai bei paaiškinimai dėl galimybių ir priemonių UAB „IT Helpas“ toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio, neleidžiantys objektyviai įvertinti tokių priemonių efektyvumo ir realumo.
6. Atsakovė UAB „IT Helpas“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad per pastaruosius 5 mėnesius įmonės trumpalaikis turtas išaugo 30 400 Eur. Tai nulėmė po karantino atnaujintų projektų, už kuriuos apmokėjimai yra atidedami pagal sudarytas sutartis, užbaigimas, natūraliai pakilusi įmonės apyvarta. Įmonės pajamos per šį laikotarpį išaugo 39 551 Eur, bendrasis pelnas – 33 981 Eur, o pelnas prieš apmokestinimą – 7 334 Eur. Nuostolis iki 2020 m. gegužės 22 d. buvo susidaręs dėl žymių teisinių išlaidų 2020 m. sausio mėn. (1 460 Eur) bei neigiamos karantino įtakos kovo-gegužės mėnesiais. Įmonė nuo 2019 m. vidurio nutraukusi ydingą buvusio vadovo sudarytą patalpų nuomos sutartį bei perkėlusi veiklą į kitas patalpas iš esmės dirba pelningai (neskaitant karantino laikotarpio): sumažėjo išlaidos patalpų išlaikymui (virš 6000 Eur per metus), pradėta dirbti su didesniais užsakovais bei projektais. Pasikeitus įmonės veiklos pobūdžiui, pakeista personalo struktūra – nuo 2020 m. vasario mėnesio 0,5 etato sumažintas administratorės darbo krūvis bei vasarą sukurtos 1,5 etato technikų darbo vietos. Žymus sąnaudų sumažinimas leidžia įmonei dirbti pelningai. Esant galimybei disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, įmonė galėtų vykdyti stambesnius projektus, tai padidintų pajamas. Po pranešimo dėl pagalbos įmonei pateikimo su UAB „Komotos sistemos“ ir M. B. buvo sudaryti susitarimai, pagal kuriuos šie kreditoriai įsipareigojo atidėti savo kreditorinius reikalavimus bendrai 31 907,74 Eur sumai ne ankstesniam nei 2021 m. gruodžio 31 d. terminui su galimybe jį pratęsti. UAB „Komotos sistemos“, kuri yra pagrindinė UAB „IT Helpas“ akcininkė, valdanti 85 procentus akcijų, iniciatyva buvo parengtas UAB „IT Helpas“ restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarta 2020 m. spalio 5 d. UAB „IT Helpas“ akcininkų susirinkime. Sudarytos ir vykdomos UAB „IT Helpas“ veiklos tęstinumą ir įmonės gyvybingumą patvirtinančios sutartys. Be vienkartinių sutarčių konkretiems projektams įgyvendinti, įmonė turi nemažai ilgalaikių tęstinių sutarčių įmonių kompiuterinės įrangos, kompiuterių tinklų, telekomunikacijų, vaizdo stebėjimo ir apsaugos sistemų priežiūrai. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje Nr. eB2-1589-221/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2-1547-553/2020 išvados apie įmonės gyvybingumą buvo padarytos remiantis nepilna ir gauta iki 2020 m. rugpjūčio mėn. informacija apie įmonės veiklą, įmonės finansinei situacijai šių bylų nagrinėjimo metu ženklią neigiamą įtaką buvo padaręs pavasarį paskelbtas karantinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. iškėlė atsakovei UAB „IT Helpas“ restruktūrizavimo bylą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „IT Helpas“ balanso už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. spalio 13 d. laikotarpį duomenimis, įmonė iš viso turi turto už 49 579 Eur: iš jų ilgalaikio materialaus turto – už 1 119 Eur, trumpalaikio turto – už 48 460 Eur, kurį sudaro 180 Eur atsargos, 22 622 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 25 658 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 75 954 Eur, iš jų: 30 908 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos iki kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, 45 046 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 m. sausio 1 d. – spalio 13 d. laikotarpį duomenimis UAB „IT Helpas“ 2020 metais turėjo 8 958 Eur pelno.
9. Teismas taip pat nustatė, kad didžiausi atsakovės kreditoriai yra A. P. firma „Komota“ (kreditorių sąraše nurodytas 21 304,27 Eur sumos finansinis reikalavimas), UAB „Komotos sistemos“ (6 326,36 Eur ir 21 772,26 Eur sumos finansinis reikalavimas), M. B. (9 135,74 Eur finansinis reikalavimas), UAB „Justicija“ (3 388 Eur finansinis reikalavimas), iš viso įmonė turi 16 kreditorių. Atsakovės kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 367,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1 061 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2020 m. gruodžio 7 d. duomenimis – 1 399,53 Eur. Įmonėje yra 6 darbuotojai, kuriems atsakovė skolinga su darbo užmokesčiu susijusias sumas. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie sudarytas ir vykdomas kompiuterinės technikos priežiūros sutartis. Teismui pateiktos vertinti sutartys sudarytos laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. leidžia daryti išvadą, jog UAB „IT Helpas“ vykdo ūkinę komercinę veiklą. Atsakovės sąskaitoje banke AB Swedbank 2020 m. lapkričio 30 d. buvo 473,17 Eur sumos likutis, sąskaitoje AB Šiaulių banke – 13 480,62 Eur likutis, depozitinėje antstolio Artūro Auglio sąskaitoje saugoma nurašyta 9 204,81 Eur suma, kuri yra grąžintina atsakovei, kaip valstybės suteikta parama pagal COVID-19 programas.
10. Teismas konstatavo, kad UAB „IT Helpas“ laikytina nemokia, nes jos įsipareigojimai beveik du kartus viršija jos turto vertę, ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Teismas sprendė, kad UAB „IT Helpas“ turi finansinių sunkumų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5 dalis), todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga.
11. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad UAB „IT Helpas“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl konstatavo, jog tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.
12. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad faktinė situacija po to, kai Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė UAB „IT Helpas“ kelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitė. Teismas pripažino, kad pateikti duomenys apie išaugusias pajamas iš atsakovės ūkinės veiklos ir duomenys apie vykdomas paslaugų teikimo sutartis, leidžia spręsti, jog pagerėjus epidemiologinei padėčiai šalyje, buvo atnaujinti pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai. Duomenys apie įmonės darbuotojų skaičių, patvirtina, kad atsakovė ūkinę komercinę veiklą vykdo.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikti duomenys apie su dviem kreditoriais sudarytą susitarimą dėl pagalbos, kuriais kreditoriai įsipareigojo atidėti savo kreditorinius reikalavimus bendrai 31 907,74 Eur sumai ne ankstesniam nei 2021 m. gruodžio 31 d. terminui su galimybe jį pratęsti. Atsakovė nurodė priemones, kurių ėmėsi sumažinti savo veiklos kaštus ir padidinti veiklos efektyvumą. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2020 metais gavo 8 958 Eur pelno.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys ir jos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės gyvybingumą JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Konstatavus, jog yra sąlygos iškelti restruktūrizavimo bylą, atsisakytina atsakovei kelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
15. Teismas, išanalizavęs pateiktą restruktūrizavimo projektą, sprendė, kad jis formaliai atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Plane nurodyta, kad bendrovė restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu sieks padidinti pajamas vykdomomis ir numatomomis pasirašyti sutartimis, numatoma plėsti paslaugas – atidaryti internetinę parduotuvę. Bendrovė nenumato iš esmės keisti atliekamų paslaugų profilio dėl vertingos darbuotojų patirties šiame rinkos segmente. Restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.
16. Restruktūrizavimą inicijuojantis kreditorius M. B., teikdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, neišreiškė prašymo dėl nemokumo administratoriaus skyrimo ir jo kandidatūros. Byloje kitos šalys neišreiškė nuomonės dėl administratoriaus paskyrimo. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas išaiškino, kad prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą taip pat turi teisę juridinis asmuo ir kreditorių susirinkimas. Jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu (JANĮ 103 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „IT Helpas“ bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskirti nešališką asmenį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Atsakovės UAB „IT Helpas“ finansinė padėtis nėra pagerėjusi, priešingai – ji pablogėjusi ir atsakovės skolos toliau tendencingai didėja. Per 5 mėnesių laikotarpį, atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo 22 896 Eur suma. Taip sparčiai didėjant atsakovės skoloms, nėra pagrindo pripažinti, kad bendrovė yra gyvybinga.
17.2. Pareiškėjai UAB „Komotos sistemos“ ir M. B. atsakovės kreditoriais tapo sudarius su skolininku abejotinus sandorius, galimai pažeidžiant atsiskaitymo su kitais kreditoriais eiliškumą. Atsakovės įsiskolinimas M. B. valdomai UAB „Komotos sistemos“ susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. laikotarpiu, kol Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo bylą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo A. P. Firmai „Komota“ iš UAB „IT Helpas“ buvo priteista 23 264,38 Eur suma įsiskolinimo, teisėtumo klausimą. Atsakovės ir M. B. bei UAB „Komotos sistemos“ sudarytus sandorius iškėlus bankroto bylą yra būtina peržiūrėti.
17.3. Akivaizdu, kad realiai administratoriaus funkcijas pavedus atlikti vienam iš didžiausių atsakovės kreditorių – M. B., bus pažeistas kreditorių lygiateisiškumo bei nemokumo administratoriaus nepriklausomumo principai, kadangi nebus peržiūrimi galimai neteisėti M. B. sudaryti sandoriai, o prioritetas bus teikiamas atsiskaitymams su suinteresuotais asmenimis.
18. Pareiškėja UAB „Komotos sistemos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
18.1. Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo įsiskolinimo dinamikos patys savaime nereiškia, kad įmonė negyvybinga. Apelianto nurodyti tarpinių balansų eilučių duomenys turi būti vertinami visumoje kitų duomenų, taip pat ir tų, kurie atspindi įmonės pelningumą, turto augimą bei susitarimus dėl pagalbos.
18.2. Apeliantas 2020 m. spalio 5 d. vykusiame akcininkų susirinkime balsavo prieš kreipimąsi dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo. Todėl pateiktas atskirasis skundas su prašymu iškelti ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylą, vertinamas kaip apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant atidėti teismo priimtos nutarties įsiteisėjimą.
18.3. Pareiškėjus UAB „Komotos sistemos“ ir M. B. su atsakove UAB „IT Helpas“ sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai, o įsiskolinimų susidarymo pradžia siekia 2018 metus.
18.4. Atsakovės įsiskolinimas pareiškėjams susidarė būtent dėl to, kad buvo sutrikęs atsakovės atsiskaitymas su visais kreditoriais, tame tarpe ir su pareiškėjais. Vien apelianto noras peržiūrėti atsakovės anksčiau sudarytus sandorius, negali būti pagrindu iškelti bankroto bylą.
18.5. Administratoriaus funkcijų pavedimo UAB „IT Helpas“ vadovui M. B. klausimas byloje buvo išspręstas laikantis visų įstatymo reikalavimų. Apelianto argumentai, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą ir nepaskyrus UAB „IT Helpas“ nemokumo administratoriaus, kuris patikrintų restruktūrizuojamos įmonės veiklą ir aktualiu laikotarpiu sudarytus sandorius, būtų iš esmės pažeisti visų įmonės kreditorių interesai, yra nepagrįsti. Įstatymas nenumato tokios nemokumo administratoriaus restruktūrizavimo procese pareigos – patikrinti įmonės veiklą ir jos sudarytus sandorius.
19. Atsakovė UAB „IT Helpas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Apeliantas nurodo tik neigiamus įmonės 2020 m. gegužės 22 d. – 2020 m. spalio 31 d. finansinių ataskaitų pokyčius, sąmoningai nutylėdamas faktą, kad įmonės turtas per tą patį laikotarpį išaugo 30 400 Eur suma, iš kurios net 21 823 Eur padidėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų, o ne kito mažiau likvidaus turto. Iš tų pačių finansinių ataskaitų matyti, kad minimu laikotarpiu įmonės pajamos siekė 39 551 Eur, o pelnas prieš apmokestinimą – 7 334 Eur.
19.2. Apelianto nurodomas įsiskolinimo padidėjimas susidarė dėl antstolio areštuotų įmonės sąskaitų – disponuojamais grynaisiais pinigais buvo atliekami tik būtiniausi einamieji mokėjimai. Nuo gegužės mėnesio, kuomet buvo areštuotos įmonės sąskaitos, jose, įskaitant ir antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias nepaskirstytas lėšas, yra sukaupta 29 967 Eur suma.
19.3. Per 2020 m. lapkričio mėnesį įmonė gavo 6 490,94 Eur pajamų, o pelnas prieš apmokestinimą sudarė 1 234,73 Eur. Įmonė yra atsiskaičiusi su darbuotojais, Socialinio draudimo fondu, neturi pradelstų prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai.
19.4. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai išaiškino, kad prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą taip pat turi teisę juridinis asmuo ir kreditorių susirinkimas.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
22. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė atsakovės UAB „IT Helpas“ 2020 m. balansus, kurie jau yra byloje, todėl nėra pagrindo pakartotinai juos priimti.
23. Atsakovė UAB „IT Helpas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų AB Šiaulių banke ir AB „Swedbank“ ataskaitas, antstolio 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymą, UAB „IT Helpas“ akcininkų sąrašą, UAB „Komotos sistemos“ akcininkų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
24. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „IT Helpas“ vadovą iki 2021 m. sausio 28 d. pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus įrodymus, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes apie pasikeitusią įmonės finansinę situaciją, pavasarį neįgyvendintų ir pristabdytų projektų atnaujintą vykdymą, įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui panaikinimą; pasiūlė apeliantui A. P. iki 2020 m. vasario 2 d. pateikti papildomus paaiškinimus, susijusius su galimu naujų įrodymų pateikimu vykdant šią nutartį.
25. Vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties įpareigojimus, 2021 m. sausio 29 d. atsakovės vadovas pateikė apeliacinės instancijos teismui pranešimą, kuriame išdėstė savo papildomus paaiškinimus, taip pat pateikė naujus įrodymus – atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, atsiskaitomųjų sąskaitų AB Šiaulių banke ir AB „Swedbank“ ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras, paslaugų teikimo sutartis, VĮ Registrų centro pažymą, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sąvadą.
26. Apeliantas A. P. 2021 m. vasario 2 d. apeliacinės instancijos teismas pateikė papildomus paaiškinimus ir papildomus įrodymus – išrašus iš rekvizitai.lt tinklapio.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas pranešimas (rašytiniai paaiškinimai) ir nauji rašytiniai įrodymai, į apeliacinę bylą pateikti vykdant teismo įpareigojimą, yra susiję su bylos esme. Apeliantas turėjo galimybę pasisakyti ir 2021 m. vasario 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose pasisakė dėl šių paaiškinimų ir įrodymų turinio vertinimo, todėl atsakovės pateikti nauji paaiškinimai ir įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Atitinkamai priimami ir apelianto rašytiniai paaiškinamai kartu su papildomais įrodymais, dėl šių naujų įrodymų turinio vertinimo.
28. Atsakovė UAB „IT Helpas“ 2021 m. vasario 4 d. pateikė teismui pranešimą (rašytinius paaiškinimus) ir papildomus įrodymus. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad atsakovė siekia atsikirsti į apelianto 2021 m. vasario 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi tokios teisės ar įpareigojimo atsakovei nebuvo nustatęs. Be to, pranešimas ir nauji įrodymai yra pateikti pasibaigus teismo nustatytam terminui. Todėl atsakovės 2021 m. vasario 4 d. pranešimą ir prie jo pridėtus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
29. Pagal JANĮ 2 straipsnio 10 dalį juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Taigi, iškėlus restruktūrizavimo bylą, bendrovei turi būti sudaromos kuo palankesnės sąlygos toliau tinkamai vykdyti ir plėtoti savo veiklą, siekti, kad laikini finansiniai sunkumai netaptų nuolatiniais ir tokiu būdu būtų išvengiama bankroto.
30. Spręsdamas dėl pagrindo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą egzistavimo, teismas vertina, ar tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei ar nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms bent vienai esant teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad egzistuoja visos UAB „IT Helpas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktinė situacija po to, kai Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė UAB „IT Helpas“ iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitė. Teismo vertinimu, pateikti duomenys apie išaugusias pajamas iš atsakovės ūkinės veiklos ir duomenys apie vykdomas paslaugų teikimo sutartis, leidžia spręsti, kad pagerėjus epidemiologinei padėčiai šalyje, buvo atnaujinti pavasarį neįgyvendinti ir pristabdyti projektai.
32. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tačiau atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu atsakovės gyvybingumu.
33. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.
34. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų.
36. Nagrinėjamu atveju bendrovės gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą; yra sudarytos naujos ir vykdomos esamos sutartys, projektai; išaugo įmonės pajamos iš atsakovės ūkinės veiklos. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad atsakovės UAB „IT Helpas“ finansinė padėtis nėra pagerėjusi, priešingai – ji pablogėjusi ir atsakovės skolos toliau tendencingai didėja, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra gyvybinga.
37. Byloje nustatyta, kad UAB „IT Helpas“ turtas nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. padidėjo nuo 19 349 Eur iki 61 094 Eur, o įsipareigojimai nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. padidėjo nuo 53 058 Eur iki 80 689 Eur. Iš 2020 m. gruodžio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2020 metais gavo 10 953 Eur pelno. Taigi, nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. Priešingai, iš pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės turtas augo sparčiau, nei kreditoriniai įsipareigojimai, bendrovė veikia pelningai.
38. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti į bylą pateikti įrodymai paneigia (leidžia pagrįstai abejoti) balansuose nurodytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-469-381/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė atsakovės UAB „IT Helpas“ balansuose nurodytų duomenų teisingumo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovo į bylą teikiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi tikrosios bendrovės finansinės būklės.
39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad didelę dalį atsakovės turto sudaro debitorių skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, debitoriniams įsiskolinimams sudarant didžiąją dalį atsakovės deklaruojamo turto, vertinant atsakovės turtinę padėtį, yra labai svarbus šių įsiskolinimų (ne)priskyrimo atsakovės turtui klausimas. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Taigi nagrinėjamu klausimu esant suformuotai tokiai teismų praktikai, turi būti itin išsamiai ištirti ir įvertinti visi į bylą pateikti duomenys, susiję su atsakovės debitoriniais įsiskolinimais, bei (ne mažiau svarbu) tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta.
40. Apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nepaisant viešojo intereso nulemtų bankroto proceso teisme ypatumų, šiame procese nepraranda reikšmės rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją. Sprendžiant dėl debitorinių reikalavimų priskyrimo įmonės turtui, atsakovė privalo įrodyti, kad turi turto, įskaitant debitorinius įsiskolinimus (jei šie įeina į jos turto sudėtį), o ieškovė, nurodanti, kad debitoriniai įsiskolinimai neturi būti įskaičiuojami į atsakovės turto masę vertinant mokumą – kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių galimybės šiuos įsiskolinimus realiai išsiieškoti yra apribotos, menkos arba toks išieškojimas neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje e2-371-585/2020, 22 p.).
41. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti jos turimų debitorinių įsiskolinimų dydis, kilmė, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo debitorinius įsiskolinimus susigrąžinti nėra realu. Todėl, ieškovei nepateikus jokių duomenų apie atsakovės debitorinių įsiskolinimų išsiieškojimo negalimumą, nepagrindus ir neįrodžius savo reikalavimo faktinio pagrindo (CPK 178 straipsnis), labiau tikėtina, jog atsakovės debitorines skolos arba reikšminga jų dalis gali būti susigrąžinta. Todėl, nepaisant to, kad įmonė disponuoja debitoriniais savo skolininkų įsipareigojimais, o ne pagal juos gautinomis lėšomis, debitorinės skolos yra įmonės turtas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės debitorių skolos įtrauktinos į bendrą atsakovės turto vertę.
42. Pagal viešai prieinamus duomenis įmonėje dirba 6 darbuotojai. Atsakovė pateikė teismui jos sudarytas ir (ar) vykdomas sutartis, duomenis apie sukauptas pinigines lėšas. Atsakovė nurodė, kad be vienkartinių sutarčių konkretiems projektams įgyvendinti, ji turi ilgalaikių tęstinių sutarčių įmonių kompiuterinės įrangos, kompiuterių tinklų, telekomunikacijų, vaizdo stebėjimo ir apsaugos sistemų priežiūrai. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie naujai po skundžiamos nutarties priėmimo sudarytas sutartis su naujais klientais, pateikė įrodymus apie esamiems ir naujiems klientams išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ji vykdo ūkinę–komercinę veiklą. Atsakovės veiklos dinamika rodo tiek apyvartos ir pajamų, tiek ir įsiskolinimų augimą, tačiau pajamų augimas yra akivaizdžiai spartesnis už įsiskolinimų augimą. Tokie duomenys patvirtina teigiamus, pajamas didinančius dinaminius atsakovės veiklos rezultatų pokyčių rodiklius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB „IT Helpas“ yra gyvybinga.
43. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
44. Atsakovė pateikė įrodymus, kad neturi įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš į bylą pateikto atsakovės kreditorių sąrašo (2020 m. spalio 13 d.) matyti, kad atsakovė neturi įsiskolinimo darbuotojams. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų.
Dėl nemokumo administratoriaus skyrimo
45. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovei UAB „IT Helpas“ restruktūrizavimo bylą, tačiau nemokumo administratoriaus nepaskyrė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepaskyrus nemokumo administratoriaus, jo teises ir pareigas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) įgyvendina juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu (JANĮ 103 straipsnio 3 dalis).
46. Apeliantas atskirajame skunde prašo nemokumo administratoriumi paskirti nešališką asmenį. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad realiai administratoriaus funkcijas pavedus atlikti vienam iš didžiausių atsakovės kreditorių – M. B., bus pažeistas kreditorių lygiateisiškumo bei nemokumo administratoriaus nepriklausomumo principai, kadangi nebus peržiūrimi galimai neteisėti M. B. sudaryti sandoriai, o prioritetas bus teikiamas atsiskaitymams su suinteresuotais asmenimis.
47. JANĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius. Sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo byloje priima teismas (JANĮ 35 straipsnio 2 dalis). Taigi JANĮ nenumato teismo pareigos skirti nemokumo administratorių bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą.
48. Restruktūrizavimą inicijavęs atsakovės kreditorius M. B., teikdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nepareiškė prašymo dėl nemokumo administratoriaus skyrimo ir jo kandidatūros. Byloje kitos šalys neišreiškė nuomonės dėl administratoriaus paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą taip pat turi teisę ir juridinis asmuo bei kreditorių susirinkimas (JANĮ 35 straipsnio 3 dalis). Taigi, tai, kad skundžiama nutartimi nebuvo paskirtas nemokumo administratorius, neužkerta kelio juridiniam asmeniui ar kreditorių susirinkimui restruktūrizavimo proceso metu teikti prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą iš įrašytų į Nemokumo administratorių sąrašą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kreditorė UAB „Komotos sistemos“ pateikė prašymą priteisti 495 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Kadangi ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytos maksimalios priteistinos sumos, todėl šios išlaidos kreditorės UAB „Komotos sistemos“ naudai priteistinos iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. P. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ naudai 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vytautas Zelianka