Civilinė byla Nr. e2S-752-618/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00297-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.3.5; 3.2.8.5; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1824-1032/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Debreceno valda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. J. 1 196,48 Eur skolos, 1,80 Eur metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.
3. 2022 m. birželio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nusprendė ginčą išspręsti taikiai ir žodžiu susitarė dėl taikos sutarties sąlygų, paprašė jų žodinę taikos sutartį patvirtinti, bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį. Teismo motyvai:
4.1. Konstatavo, kad taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ji tvirtintina.
4.2. Pabrėžė, kad atsakovė sutiko padengti skolą ir bylinėjimosi išlaidas – viso 1 946,79 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 79 centus) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.
4.3. Pažymėjo, jog ieškovė atsisakė reikalavimo iš atsakovės priteisti procesines palūkanas ir 25 procentų žyminio mokesčio atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodė, kad taikos sutartis sudaroma, kai šalys pilnai susitaria dėl visų byloje nagrinėjamų aplinkybių bei sąlygų, teismo išlaidų tarpusavio kompromisų pagrindu nepažeidžiant nei vienos iš šalių teisių bei teisėtų interesų. Pirmos instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis visus šiuos nurodytus teisės principus pažeidžia, priteista daug didesnė pinigų suma, nei nurodyta ieškinyje, priteistos visos teismo išlaidos, taikos sutartyje nurodytas skolos mokėjimo grafikas nepriimtinas.
5.2. Akcentavo, jog nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, gavo praėjus jos apskundimo terminui.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Akcentavo, kad atsakovės iniciatyva, derybų ir abipusių nuolaidų būdu, tarpininkaujant teismui, ieškovė sutiko su atsakovės pasiūlymu sudaryti taikos sutartį: leisti atsakovei padengti skolą dalimis, per jos pageidaujamą terminą - 13 mėnesių, ieškovė atsisakė procesinių palūkanų ir dalies žyminio mokesčio priteisimo. Teismas protokoline nutartimi užfiksavo šalių žodinio taikaus susitarimo sąlygas. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad yra susidaręs naujas atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. - 143,51 Eur ir pasiūlė dėl minėtos skolos taip pat susitarti šalių taikos sutartyje. Atsakovė su šiuo pasiūlymu sutiko, todėl šalys susitarė dėl 1 946, 79 Eur bendros skolos (atsakovės skola nuo 2016-11-01 iki 2022-04-30 ir bylinėjimosi išlaidos) grąžinimo per 13 mėnesių. Atsakovė su nurodyta skola ir bylinėjimosi išlaidomis sutiko.
6.2. Pabrėžė, jog derybų metu atsakovei taikos sutarties sąlygos tiko, buvo atsižvelgta į jos pageidavimus ir galimybes. Bylos nagrinėjamas iš naujo tik dar labiau padidins bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl teisių perėmimo
7. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės UAB "Debreceno valda" pranešimas dėl teisių ir pareigų perėmimo. Nurodo, kad nuo 2022 m. liepos 31 d. UAB „Civinity namai Klaipėda“ perėmė visą UAB „Debreceno valda“ turtą, teises ir pareigas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo perleidimas), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. liepos 29 d. tarp ieškovės UAB „Debreceno valda“, UAB „Būsto administravimas“, UAB „Kretingos būstas“ ir UAB „Civinity namai Klaipėda“ sudarytas turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo nuo 2022 m. liepos 31 d. UAB „Civinity namai Klaipėda“ perėmė visą UAB „Debreceno valda“, UAB „Būsto administravimas“, UAB „Kretingos būstas“ turtą, teises ir pareigas.
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė UAB „Debreceno valda“, civilinėje byloje Nr. e2S-752-618/2022 pakeistina į jos teisių ir pareigų perėmėją UAB „Civinity namai Klaipėda“ (CPK 48 straipsnio 1 dalis).
10. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į procesą ieškovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi ieškovei UAB „Debreceno valda“ (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
(nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje civilinio proceso stadijoje šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ir užkerta jam kelią ateityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).
14. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutartis sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
15. Nagrinėjamoje byloje parengiamajame teismo posėdyje šalys prašė teismo patvirtinti šalių sudarytą ir teismo posėdžio metu fiksuotą taikos sutartį. Teismas, nenustatęs jokių imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, skundžiama nutartimi šią taikos sutartį patvirtino, o civilinę bylą nutraukė. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, tvirtina, kad ji pažeidžia teisės principus, kad taikos sutartyje nurodyta atlyginti didesnę sumą, nei nurodyta ieškinyje.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju taikos sutarties sąlygos buvo derinamas žodinio proceso tvarka vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kad šalys derybas dėl taikos sutarties sudarymo vedė tarpininkaujant teismui, kol galiausiai sutarė dėl visų taikos sutarties sąlygų. Perklausius pirmos instancijos parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog būtent atsakovė pateikė prašymą dėl ginčo taikaus išsprendimo, nurodydama, jog jai yra aiškios taikos sutarties sudarymo sąlygos ir pasekmės, aiškus skolos dydis ir mokėjimo išdėstymo grafikas.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad sutikdama su taikos sutarties sąlygomis ir prašydama teismo šalių sudarytą taikos sutartį patvirtinti, ji buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ar jų valdyti, arba kad suklydo ir šis suklydimas buvo esminis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, kurios buvo derinamos parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvaujant atsakovei, nėra sudėtingos, yra aiškiai išdėstytos.
18. Kaip matyti iš ginčijamos taikos sutarties turinio, šia sutartimi teismas posėdžio metu daromu garso įrašu užfiksavo šalių taikaus susitarimo sąlygas, atsakovė su nurodyta skola ir bylinėjimosi išlaidomis sutiko. Ieškovė posėdžio metu patikslino, kad yra susidaręs naujas atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. - 143,51 Eur ir pasiūlė dėl šios skolos padengimo taip pat susitarti. Atsakovė su minėtu pasiūlymu sutiko. Taigi, šalys susitarė dėl atsakovės skolos (nuo 2016-11-01 iki 2022-04-30) ir bylinėjimosi išlaidų dydžio, viso 1 946, 79 Eur, išdėstant skolos mokėjimą 13 mėnesių laikoptarpiui.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai, kad ginčijamoje taikos sutartyje nėra pasiektas kompromisas, dėl teismo šališkumo apribota apeliantės teisė į teisingą teismą ir galimybė pačiai gintis teisme, neištirtos reikšmingos aplinkybės, netinkamai pritaikytas įstatymas ir dėl to padarytos klaidingos išvados, laikytini nepagrįstais. Apeliacinio teismo vertinimu, nustačius, kad abi šalys siekė taikaus ginčo sprendimo, abipusių nuolaidų būdu suderino taikos sutarties sąlygas, kurios yra sąžiningos, atitinka šalių valią ir tenkina visų proceso šalių interesus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties.
20. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji pavėluotai gavo teismo nutartį, kuria teismas patvirtino taikos sutartį. Nustatyta, kad atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prašymą, atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti, atskirąjį skundą priėmė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties sudarymo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos su atskiruoju skundu pateiktais priedais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl yra priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Civilinėje byloje Nr. e2S-752-618/2022 ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Debreceno valda“, juridinio asmens kodas 140524652, Danės g. 5-41, Klaipėda, pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėja uždarąja akcine bendrove „Civinity namai Klaipėda“, juridinio asmens kodas 140336910, Danės g. 5-41, Klaipėda.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. J. 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“.
Teisėja Larisa Šimanskienė