Civilinė byla Nr. e3K-3-307-421/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02755-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18, 3.3.1.18.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. (S. K.) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams likviduotai akcinei bendrovei ,,Vingriai“, Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovų ir dalyvių atsakomybę už įmonės padarytą žalą tretiesiems asmenims, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę į tinkamą procesą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė AB SEB bankas teismo prašė: priteisti solidariai iš atsakovų LAB ,,Vingriai“, Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. 618 004 Eur nuostolių atlyginimo, iš LAB ,,Vingriai“ – neviršijant 464 774 Eur sumos, iš Č. K. – neviršijant 213 460 Eur; priteisti solidariai iš visų atsakovų ir 6 procentų procesines palūkanas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2007 m. kovo 16 d. su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti iš UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nekilnojamąjį turtą – gamybos patalpas, esančias Vilniuje, Pramonės g. 141, ir perduoti jas valdyti bei naudotis UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Tą pačią dieną, t. y. 2007 m. kovo 16 d., ieškovė, atsakovė LAB ,,Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė trišalį susitarimą, kuriuo susitarė, kad jeigu ieškovė nutrauks lizingo sutartį, tuo pačiu metu pasibaigs ir LAB ,,Vingriai“ su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2005 m. rugsėjo 6 d. sudaryta ginčo turto nuomos sutartis. Lizingo sutartis dėl netinkamo jos vykdymo 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo nutraukta, o 2009 m. spalio 8 d. su UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ sudarytas susitarimas dėl turto grąžinimo ir jo atlaisvinimo tvarkos, pagal kurį turtas turėjo būti ieškovei grąžintas ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 30 d. Tačiau faktinį patalpų valdymą ieškovė tvirtina atgavusi tik 2016 m. rugsėjo 29 d.

4.       Pasak ieškovės, jai priklausančiomis patalpomis nuo 2010 m. vasario 1 d. nepagrįstai, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo naudojosi atsakovė LAB ,,Vingriai“, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ginčo patalpomis pradėjo naudotis kitas juridinis asmuo – UAB ,,Technometalas“. Taigi, dėl atsakovių bendrų neteisėtų veiksmų, laiku neatlaisvinus ieškovei priklausančio turto ir naudojusis šiuo turtu neatlygintinai, ieškovė patyrė nuostolius, lygius nuomos pajamoms, kurias būtų gavusi už patalpų nuomą.

5.       Ieškovės teigimu, kartu su faktine patalpų naudotoja LAB ,,Vingriai“ solidariai atsakingais laikytini ir kiti atsakovai, t. y. Č. K., kuris nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. buvo LAB ,,Vingriai“ vadovas, vienintelis LAB ,,Vingriai“ akcininkas „L&M International Trading Ltd“ ir šio akcininko vadovas Š. K.

6.       Ieškovės įsitikinimu, visų atsakovų atsakomybė yra solidari, nes visi jie tarpusavyje yra susiję, veikė kartu, siekdami bendro tikslo – neatlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tai patvirtina jų veiksmų visuma, nepagrįstai inicijuojant ne vieną teisminį ginčą dėl lizingo ir nuomos sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kuriuos sprendžiant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieškovei disponuoti turtu, taip pat net 6 kartus teikiant pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos LAB ,,Vingriai“ iškėlimo. Visi šie teisminiai procesai baigėsi atsakovų nenaudai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės AB SEB banko ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei: solidariai iš atsakovų LAB „Vingriai“ (sprendimo priėmimo metu – BAB ,,Vingriai“) ir Č. K. 462 477,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 462 477,82 Eur sumą, tačiau iš atsakovo Č. K. neviršijant 213 460 Eur sumos; subsidiariai iš atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ 615 708,62 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 615 708,62 Eur sumą; kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Teismas nesutiko su atsakovų „L&M International Trading Ltd“ bei Š. K. pozicija dėl ieškinio neatitikties kalbos reikalavimams, nepateikus jo vertimo į anglų kalbą, ir šių atsakovų procesinių teisių pažeidimo. Nurodė, kad atsakovas „L&M International Trading Ltd“ veikė Lietuvos Respublikoje, išviešinta jo veiklos vieta – Pramonės g. 141, Vilnius. Atsakovo vadovas Š. K. taip pat supranta lietuvių kalbą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo „L&M International Trading Ltd“ pasirašyta atstovavimo sutartis, teismui bei ieškovei adresuoti raštai, kurie yra surašyti būtent lietuvių kalba ir pasirašyti, – tik patvirtina, kad atsakovui lietuvių kalba yra suprantama.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015, jis įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodytose bylose teismai konstatavo, kad nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. atsakovė LAB ,,Vingriai“ naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis nesant tam jokio teisinio pagrindo ir nemokėdama atlygio už naudojimąsi jai nepriklausančiu turtu. Kadangi pirmiau išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje dalyvavo tie patys asmenys – ieškovė ir atsakovė BAB ,,Vingriai“, teismas pirmiau nustatytas aplinkybes pripažino prejudicinėmis ir iš naujo neįrodinėtinomis.

10.       Atsakovų atsikirtimus, kad net ir po lizingo sutarties nutraukimo atsakovė LAB ,,Vingriai“ ieškovės patalpomis naudojosi teisėtai, nes, inicijavus kitas civilines bylas, teismai jose taikė laikinąsias apsaugos priemones, teismas taip pat pripažino nepagrįstais. Visi reikalavimai, kuriems užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo atmesti kaip nepagrįsti, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

11.       Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalimi ir jos aiškinimo praktika, padarė išvadą, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nusprendė, kad tarp atsakovės LAB ,,Vingriai“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jei atsakovė LAB ,,Vingriai“ būtų tinkamai ir laiku perdavusi ieškovei patalpas tada, kai tik jai kilo pareiga jas grąžinti ir atlaisvinti, ir nebūtų neteisėtai jomis naudojusis, iki buvo iškeldinta įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė būtų galėjusi gauti pajamų už patalpų nuomą. Atsakovų argumentų, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, teismas pagrįstais nepripažino, pažymėjęs, jog vien toks faktas, kad ieškovė atgautų 2016 metais patalpų nenuomojo, nesudaro pagrindo teigti, jog jų nebuvo galima išnuomoti.

12.       Nustatydamas kompensuotinų ieškovei nuostolių dydį, teismas vadovavosi ieškovės į bylą pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Kaip nepagrįstus ir neįrodytus teismas atmetė atsakovų argumentus, jog šioje ataskaitoje pateikti duomenys nėra teisingi. Iš ataskaitos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ieškovė būtų galėjusi gauti 462 477,82 Eur nuomos mokestį, todėl būtent šią sumą laikė ieškovės nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų LAB ,,Vingriai“ veiksmų.

13.       Spręsdamas dėl atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės, teismas pažymėjo, kad jis nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. buvo LAB ,,Vingriai“ vadovu, per kurį bendrovė įgijo civilines teises ir pareigas ir kurio civilinės atsakomybės pagrindai nustatyti CK 2.87 straipsnyje. Nors byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad LAB ,,Vingriai“ jau 2009 m. buvo nemoki ir atsakovui Č. K., kaip vadovui, kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, vis dėlto, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja tokią išvadą, kad šis atsakovas piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodamas nepagrįstus teisminius procesus prieš ieškovę, nes jų metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios ieškovei žalos. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į ieškinių bankui inicijuotose civilinėse bylose netenkinimo faktą, taip pat į tai, kad šio atsakovo vadovavimo metu net 3 kartus buvo kreiptasi dėl restruktūrizavimo bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo, tačiau visi pareiškimai buvo atmesti.

14.       Be to, atsakovui Č. K., kaip LAB ,,Vingriai“ vadovui, turėjo būti žinoma, kad, ieškovei nutraukus su trečiuoju asmeniu UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą lizingo sutartį, nutrūko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei atsakovės LAB „Vingriai“ sudaryta nuomos sutartis, atitinkamai atsakovei atsirado pareiga atlaisvinti užimamas patalpas nuo 2010 m. vasario 1 d. Atsakovas Č. K., būdamas LAB ,,Vingriai“ vadovas, turėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, elgtis sąžiningai, užtikrinti, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, bei savo veiksmais nedaryti žalos tretiesiems asmenims (CK 6.263 straipsnis). Veikdamas priešingai, t. y. reikšdamas LAB ,,Vingriai“ vardu nepagrįstus reikalavimus teismuose, atsakovas Č. K. elgėsi nesąžiningai ir prisidėjo prie ieškovei padarytos žalos.

15.       Spręsdamas dėl kitų atsakovų – „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad atsakovas Š. K. buvo ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (ši bendrovė bylos nagrinėjimo metu buvo išregistruota) tiesioginis akcininkas, jam priklausė 100 proc. šios bendrovės akcijų, taip pat jis yra LAB ,,Vingriai“ akcininko „L&M International Trading Ltd“ vadovas bei vienintelis akcininkas. Taigi, atsakovas Š. K. kontroliavo tiek UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“, tiek ir LAB ,,Vingriai“ veiklą, darė įtaką abiejų šių bendrovių valdymui per valdymo organus bei tiesiogiai (priimdamas strateginius sprendimus), todėl jis taip pat turėjo pareigą elgtis sąžiningai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnio 1 dalis), savo veiksmais nedaryti žalos ieškovei (CK 6.263 straipsnis).

16.       Teismo vertinimu, atsakovams „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. buvo žinomos faktinės LAB ,,Vingriai“ ir ieškovės ginčo aplinkybės dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų. Šie atsakovai nedėjo pastangų atlaisvinti patalpas ir perduoti jas ieškovei, bet, priešingai, atliko veiksmus, siekdami išlaikyti patalpas ir toliau naudotis jomis neatlygintinai. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 14 d. „L&M International Trading Ltd“ atstatydino LAB ,,Vingriai“ vadovą Č. K. iš vadovo pareigų, naujuoju vadovu paskirdamas Panamos Respublikos pilietį E. Q. de la R. M. (E. Q. de la R. M.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis asmuo realiai būtų vadovavęs bendrovei. Taip pat atsakovo „L&M International Trading Ltd“, kaip akcininko, sprendimu iš Vilniaus m. į Klaipėdos m. buvo perregistruota LAB ,,Vingriai“ buveinė, šiame mieste teismui buvo pateikti dar 3 pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo. Visi prašymai buvo netenkinti arba restruktūrizavimo procesai nutraukti.

17.       Įvertinęs tai, kad Š. K. buvo „L&M International Trading Ltd“ vadovas ir akcininkas, turėjęs galimybę kontroliuoti ir daryti įtaką LAB ,,Vingriai“ veiklai, teismas konstatavo, kad jis pritarė LAB ,,Vingriai“ veiksmams, t. y. tiek daugkartiniam restruktūrizavimo bylų procesų inicijavimui, tiek LAB ,,Vingriai“ vadovo pakeitimui, nepagrįstų ieškinių ir prašymų teismams pateikimui. Šie atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesąžiningai jomis naudojosi, tuo padarydami ieškovei žalą, todėl jos atlyginimas priteistinas subsidiariai už visą laikotarpį (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurį LAB ,,Vingriai“ neteisėtai naudojosi ieškovei priklausiančiomis patalpomis (CK 2.50 straipsnis, 6.245 straipsnio 5 dalis). Pagal ieškovės pateiktą ataskaitą nuomos rinkos vertė laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. siekė 615 708,62 Eur, taigi teismas šią sumą ir priteisė subsidiariai iš atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei AB SEB bankui iš atsakovės LAB ,,Vingriai“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikino ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas nuostolių, priteistinų ieškovei AB SEB bankui iš solidariojo atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. bei „L&M International Trading Ltd“, dydis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsakovams „L&M International Trading Ltd“ bei Š. K. nepateikus procesinių dokumentų vertimo į anglų kalbą, šių atsakovų procesinės teisės nebuvo pažeistos. Kolegija pažymėjo, kad atsakovui „L&M International Trading Ltd“ šio proceso metu atstovavo Lietuvos Respublikos teritorijoje praktikuojantys advokatai, užtikrinę jo teisę susipažinti su procesiniais dokumentais, teikti savo poziciją.

20.       Atsakovams „L&M International Trading Ltd“, Š. K. ir Č. K. tvirtinant, kad egzistuoja dar ir kitas – CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas – absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byloje nėra 2019 m. lapkričio 13 d. įvykusio teismo posėdžio tinkamos kokybės garso įrašo, kolegija su tokiu atsakovų teiginiu nesutiko. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2019 m. lapkričio 13 d. įkeltąjį teismo posėdžio įrašą mp3 formatu, sutiko su atsakovų argumentais, kad jo kokybė nėra tinkama. Vis dėlto iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad kai 2020 m. balandžio 29 d. buvo gautas atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. atstovo prašymas dėl tinkamos kokybės teismo posėdžio garso įrašo pateikimo, tą pačią dieną į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO buvo įkeltas kitas 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio įrašas WMA formatu, o anksčiau su šiuo garso įrašu šalys susipažinti nepageidavo ir tokių savo ketinimų teismui neįvardijo. Todėl kolegija nesutiko su atsakovais, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo (šio posėdžio garso įrašo). Be to, nė vienas byloje dalyvaujantys asmuo dėl to, kad nebuvo anksčiau įkeltas teismo posėdžio garso įrašas, neprašė pratęsti termino apeliaciniam skundui pateikti.

21.       Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės LAB ,,Vingriai“ ir su ja susijusių asmenų, kitų šios bylos atsakovų, elgesys po to, kai buvo nutraukta lizingo sutartis ir atsakovei kilo pareiga atlaisvinti ginčo patalpas, sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad buvo siekiama ir toliau patalpomis naudotis neatlygintinai, tokių veiksmų visiškai nederinant su patalpų savininke AB SEB banku.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad LAB ,,Vingriai“ teisėtai naudojosi ginčo patalpomis, siejant tai išimtinai su teismų priimtomis nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėtas naudojimasis negali būti interpretuojamas kaip visiškai neatlygintinis svetimo turto naudojimas, juo labiau tokį ilgą, skaičiuojamą metais, terminą. Kadangi teisėtas naudojimasis kartu lemia ir pareigą atsiskaityti, atsakovė negalėjo turėti lūkesčių, kad už naudojimąsi svetimu turtu per visą bylinėjimosi laikotarpį jai atsiskaityti nereikės. Todėl būtent toks atsakovės LAB ,,Vingriai“ pasirinktas elgesio modelis, neatlygintinį naudojimąsi siekiant pateisinti vien jos pačios ar su ja susijusių asmenų inicijuotuose civiliniuose ginčuose pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis taikyti tik draudimai, susiję su jos iškeldinimu, negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo asmens elgesio standartus ir pagrįstai teismo buvo įvertintas kaip nuostolių turto savininkei sukėlęs elgesys.

23.       Nors teisėjų kolegija sutiko, kad savaime prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikomas neteisėtu, nes tai viena iš atitinkamą reikalavimą pareiškiančio asmens teisių, kuria siekiama užtikrinti jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę, vis dėlto pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant iškeldinti atsakovę LAB ,,Vingriai“ iš ginčo patalpų ir ją paskiriant patalpų saugotoja, nebuvo naudojimosi patalpomis neatlygintinai privilegija ir neleido jai ar kitiems atsakovams tikėtis, kad teisėta savininkė ateityje nepareikš dėl to turtinių pretenzijų.

24.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų ir sprendime aptartų faktinių aplinkybių visuma, kai patalpų valdytoja LAB ,,Vingriai“, atsisakydama bendradarbiauti su jų savininke, su kitais asmenimis, reiškė nepagrįstus reikalavimus teismuose, ne tik susijusius su ginčo turtu, bet ir dėl LAB ,,Vingriai“ restruktūrizavimo, leidžia sutikti su teismo pozicija, kad civilinio proceso teisėmis buvo naudojamasi ne galimai savo pažeistų teisių gynybos tikslu, bet turint ketinimą išvengti iškeldinimo iš patalpų ir neatlygintinai naudotis jomis savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Šią bylą nagrinėjusio teismo išvadą pagrindžia ir šešis kartus, tris iš jų – pakeitus atsakovės buveinės registravimo vietą iš Vilniaus m. į Klaipėdos m., inicijuotas atsakovės restruktūrizavimo procesas, kai net ir teismui priėmus pareiškimą vėliau nebuvo pateikiami restruktūrizavimo planai.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad vienas iš atsakovų – LAB ,,Vingriai“ 2020 m. gruodžio 2 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovės LAB ,,Vingriai“ atžvilgiu yra patenkintas, panaikino ir šią bylos dalį nutraukė CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, pažymėjęs, kad faktinės aplinkybės, susijusios su LAB ,,Vingriai“ atsakomybės sąlygomis, vertintinos ir į jas atsižvelgtina sprendžiant kitų atsakovų, kuriems buvo pareikštas reikalavimas taikyti solidariąją su LAB ,,Vingriai“ atsakomybę, civilinės atsakomybės klausimą.

26.       Pasisakydama dėl atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės sąlygų, kolegija nurodė, kad LAB ,,Vingriai“, kuriai ginčo laikotarpiu vadovavo būtent atsakovas Č. K. (jis taip pat vadovavo ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“), pažeidė bendrąją pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Tos pačios aplinkybės yra aktualios ir sprendžiant Č. K. civilinės atsakomybės klausimą. Atsakovas Č. K. nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. vadovavo AB ,,Vingriai“. Taigi, jam turėjo būti žinoma apie banko reiškiamas pretenzijas, susijusias su turto atlaisvinimu, ir pačios bendrovės inicijuotus ginčus. Būtent atsakovas Č. K., veikdamas bendrovės vardu kaip jos atstovas, priėmė atitinkamus sprendimus. Prevencinis ieškinys dėl uždraudimo ieškovei nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti LAB ,,Vingriai“ iš patalpų bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateikti atsakovo Č. K. vadovavimo šiai bendrovei metu. Dvi iš trijų Vilniaus apygardos teisme pradėtų LAB ,,Vingriai“ restruktūrizavimo bylų buvo nutrauktos būtent dėl to, kad nustatytais terminais nebuvo pateikti restruktūrizavimo planai, o tai reiškia, kad atsakovas Č. K., kaip bendrovės vadovas, neteikė ir galimai net nerengė restruktūrizavimo planų, nors ir deklaravo veiklos vykdymo tęstinumą tose patalpose, dėl kurių nuomos santykiai jau buvo pasibaigę ir už kurias nebuvo mokamas joks mokestis.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Č. K. veiksmai, valdant bendrovę, kai ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis buvo naudojamasi neatlygintinai, laikytini tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama padaryti ir padaryta jai nuostolių. Atsakovui Č. K., kaip bendrovės vadovui, turėjo būti žinoma ir suprantama, kad tokie neteisėti veiksmai, iš kurių LAB ,,Vingriai“ gavo naudos (sutaupė mokėtiną nuomos mokestį), lėmė atitinkamus turto savininkės turtinius praradimus. Jam turėjo būti žinoma ir suprantama, kad tokiu būdu bendrovė savo veiklą iš dalies vykdė ir ieškovės sąskaita, o toks elgesys nėra suderinamas su sąžininga verslo praktika, su teisėtų lūkesčių ar kitais principais.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl LAB ,,Vingriai“ akcininko „L&M International Trading Ltd“ ir jo vadovo bei vienintelio akcininko Š. K. atsakomybės pagrindų, iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, pirma, per „L&M International Trading Ltd“ yra susijusios visos bendrovės (ji yra jų visų akcininkė), kurios vienu ar kitu metu naudojosi bankui priklausančiomis patalpomis, antra, atsakovas Š. K. taip pat neabejotinai buvo gerai susipažinęs su faktine situacija ir savo veiksmais prisidėjo prie jos susidarymo. Jam galėjo ir turėjo būti žinomos aplinkybės, susijusios su turto naudojimu, kaip ir tai, kad juo LAB ,,Vingriai“ naudojasi neatlygintinai, prieš turto savininko valią. Nustatyta, kad vienu metu teismams buvo pateikti beveik identiški atsakovės LAB ,,Vingriai“ bei atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. ieškiniai AB SEB bankui, susiję su ginčo patalpomis.

29.       Kolegija nusprendė, kad tokie faktai patvirtina, jog ir LAB ,,Vingriai“ akcininkui, ir akcininko vadovui Š. K. neabejotinai buvo žinoma (suprantama), kad atsakovė LAB ,,Vingriai“, net ir nutrūkus nuomos santykiams bei minėtu susitarimu lizingo gavėjai UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojus grąžinti šias patalpas jų savininkei, iš patalpų neišsikraustė. Savo ieškiniu bei prašytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis akcininkas ir jo vadovas siekė išsaugoti tokią padėtį, atitinkamai turėjo suvokti ir padarinius, kurie galėtų atsirasti tokio jų ieškinio nepatenkinimo atveju.

30.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad byloje esančioje turto vertinimo ataskaitoje turto nuomos rinkos vertė buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į sąnaudas, t. y. į pelno mokesčio ir kitas veiklos išlaidas, padarė išvadą, kad vien šioje ataskaitoje įvardyta nuomos rinkos verte negalėjo būti vadovaujamasi nustatant iš atsakovų priteistiną nuostolių atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant kitų įrodymų, išskyrus ieškovės užsakymu 2017 m. sausio 26 d. atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateikti skaičiavimai neatitinka nuostolių, kaip negautų pajamų, apskaičiavimui keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti ir jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neturėdamas leistinų įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį, šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali, todėl teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas nuostolių dydis ir jų atlyginimo atitinkami dydžiai priteisti iš atsakovų, panaikintina ir byla dėl šios ginčo dalies grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

31.       Kasaciniais skundais atsakovai „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį ir ieškinį šiems atsakovams atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi; priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių atsakovų kasacinių skundų argumentai iš dalies yra analogiški, todėl šie argumentai išdėstomi apibendrinti. Kasaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

31.1.                      Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik dėl žalos dydžio nustatymo, skundžiamoje nutartyje nusprendęs, kad kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos egzistuoja. Teismas išskaidė faktiškai nedalomų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimą ir iš esmės imperatyviai nurodė pirmosios instancijos teismui, kaip reikia išspręsti bylą (iš atsakovų bet kuriuo atveju priteisti tam tikrą sumą ieškovei), nors to negalėjo daryti.

31.2.                      Apeliacinės instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apribota atsakovų teisė apskųsti teismo nutartį, nes kasacinį skundą būtina pateikti ne per trijų, bet per vieno mėnesio terminą.

31.3.                      Teismai, padarydami išvadą dėl BAB „Vingriai“ akcininko „L&M International Trading Ltd“ ir jo vadovo neteisėtų veiksmų buvimo, pažeidė CK 2.50 straipsnio 3 dalį, įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo jas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai privalėjo tinkamai ir išsamiai įvertinti ieškovės pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir jos vadovo neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė, o tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad „L&M International Trading Ltd“ ar jos vadovas būtų apskritai dalyvavę AB „Vingriai“ veikloje ir (ar) priėmę kokius nors sprendimus, įskaitant dėl AB „Vingriai“ naudojimosi ieškovės patalpomis. Nacionalinė teisė įtvirtina visišką juridinio asmens ir jo dalyvių (ypač akcininkų) atskirumo principą. Teismai, spręsdami dėl atsakovo Š. K. civilinės atsakomybės, vadovavosi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi. Nei ši, nei kita teisės norma nenustato įmonės akcininko vadovo civilinės atsakomybės už įmonės, kurios akcininko vadovas jis yra, veiksmus, todėl Š. K. civilinės atsakomybės klausimas apskritai negalėjo būti keliamas. AB „Vingriai“ visą laiką turėjo realiai veikiantį direktorių. Teismai negalėjo vienu metu nustatyti tiek AB „Vingriai“, tiek jos direktoriaus, tiek akcininko, tiek ir akcininko vadovo neteisėtų veiksmų. Turėjo būti įvertinta, kokias pareigas pažeidė kiekvienas iš atsakovų: ar valdymo organo pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 straipsnis), ar akcininkų pareigą elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

31.4.                      Teismai, pažeisdami rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, netinkamai aiškino ir taikė CPK 113 straipsnį bei nepagrįstai nusprendė, kad procesinių dokumentų vertimai į užsienio subjektui „L&M International Trading Ltd“ suprantamą kalbą neteiktini, motyvuodami tuo, kad jam atstovauja Lietuvos Respublikoje dirbantys advokatai, jo veikla buvo nurodoma Vilniaus adresu, o jo direktorius moka lietuvių kalbą. Šie motyvai nepateisina CPK 113 straipsnio nuostatos netaikymo. „L&M International Trading Ltd“, būdamas užsienio subjektas, turi įstatyme nustatytą teisę susipažinti su bylos dokumentais jam suprantama kalba, o tokią teisę jis turi nepriklausomai nuo to, ar jam procese atstovauja Lietuvos advokatai.

32.       Atsakovas Č. K. pareiškė prisidėjimą prie atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. kasacinių skundų.

33.       Kasaciniu skundu atsakovas Č. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį bei ieškinį Č. K. atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Pirmosios instancijos teismas surašė teismo sprendimą byloje nesant teismo posėdžio protokolo – 2019 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo klausyti dėl trikdžių neįmanoma. Dėl to buvo pažeista Č. K. teisė apeliaciniame skunde tinkamai pasisakyti dėl esminių bylos aspektų, t. y. įgyvendinti teisę į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento pasisakė tik tame kontekste, kiek tai susiję su kitų atsakovų, o ne Č. K. galimu teisių (ne)pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs šalių prašymą, iš karto įkėlė tinkamą įrašą, o anksčiau su šiuo garso įrašu šalys susipažinti nepageidavo ir tokių savo ketinimų teismui neįvardijo, tačiau tai buvo paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti, o Č. K. apeliacinis skundas jau buvo išsiųstas apeliacinės instancijos teismui. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktu, dėl to, kad nėra tinkamai užfiksuotas teismo posėdis, skundžiamas sprendimas turėjo būti panaikintas, konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

33.2.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepagrįstais kreipimaisis į teismą AB „Vingriai“ vardu atsakovas Č. K. padarė ieškovei žalą kartu su AB „Vingriai“ bendrais veiksmais. Tokios neaiškios ir neapibrėžtos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog Č. K. padarė žalą ieškovei ar atliko neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė naujas pirmosios instancijos teismo apskritai nenagrinėtas atsakovo civilinę atsakomybę tariamai pagrindžiančias aplinkybes, todėl buvo pažeista ir Č. K. teisė į apeliaciją, nes jis neturėjo galimybės apeliaciniame skunde pasisakyti dėl naujų apeliacinio teismo nustatytų ir vertintų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas Č. K. civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir tik dėl nuostolių dydžio grąžinęs bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paneigė atsakovo teisę į apeliaciją ir kitų, apeliacinės instancijos teismo tariamai nustatytų atsakovo civilinės teisinės atsakomybės sąlygų peržiūrą.

33.3.                      Ieškovė būtų vis tiek, nepriklausomai nei nuo AB „Vingriai“, nei nuo Č. K. veiksmų, įvardytų skundžiamoje nutartyje, neturėjusi galimybės naudotis patalpomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, trečiųjų asmenų prašymu pritaikytų civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 ir galiojusių nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d. Taigi nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp Č. K. veiksmų ir atsiradusių padarinių.

33.4.                      Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.87 ir 6.263 straipsnius, kurių pagrindu nustatė Č. K. civilinę atsakomybę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo atitinkamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Vien faktas, kad Č. K. vadovavo AB „Vingriai“ ir jos vardu priiminėjo sprendimus, savaime nesuponuoja to, kad jis atsakingas už įmonės padarytą žalą ar atliko neteisėtus veiksmus. Priešinga išvada galėtų būti padaryta tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas, akivaizdus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus aplaidumas arba suteiktų įgaliojimų viršijimas, tačiau tai nebuvo vertinama. Teismai nenustatė, kas buvo faktinis AB „Vingriai“ vadovas, kada įmonė tapo nemoki ir kada jos vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

34.       Atsakovai „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. pareiškė prisidėjimą prie atsakovo Č. K. kasacinio skundo.

35.       Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovė prašo juos atmesti ir solidariai priteisti iš atsakovų kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

35.1.                      Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas nenurodė pirmosios instancijos teismui konstatuoti atsakovų civilinę atsakomybę, nes visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (išskyrus konkretų žalos dydį) jau yra konstatuotos ir patvirtintos atsakovų skundžiamais sprendimu ir nutartimi.

35.2.                      Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai kasatorius kasaciniu skundu skundžia tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuriai apskųsti taikytinas vieno mėnesio apskundimo terminas, tiek ir dalį, kuriai apskųsti taikytinas trijų mėnesių terminas, o skundžiamos teismo procesinio sprendimo dalys yra glaudžiai susijusios, būtų neracionalu reikalauti iš kasatoriaus paduoti du atskirus kasacinius skundus. Todėl vienu kasaciniu skundu skundžiant glaudžiai susijusias apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis taikomas ilgesnis kasacinio skundo padavimo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo teisę kasacinius skundus pateikti per 3 mėn. laikotarpį.

35.3.                      Teismai pagrįstai konstatavo tiesioginį ir nesąžiningą LAB „Vingriai“, „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. veikimą prieš ieškovę, siekiant užkirsti kelią jai atgauti patalpas, t. y. kad atsakovai inicijuodavo teisminius ginčus ir reikšdavo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys, jie veikė bendrai, siekdami nesąžiningų ir neteisėtų tikslų, o tikrasis naudos gavėjas yra Š. K.. Teismai pagrįstai konstatavo, kad visi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus CK 6.263 straipsnio, 1.5 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, savo veiksmais nedaryti žalos ieškovei. 

35.4.                      CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kreditorių teisių bei interesų užtikrinimo tikslais jau yra įtvirtinta minėta dalyvio atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kuri gali būti panaudojama kaip efektyvi teisinė priemonė, ginant kreditorių interesus nuo nesąžiningų patronuojančiosios įmonės, kaip patronuojamųjų įmonių dalyvės, veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai <...> reikšminga yra ne vien tik aplinkybė, ar jis žinojo, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, bet ir aplinkybės, ar jis (juridinio asmens dalyvis) negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Nagrinėjamu atveju susiklostytų ydinga situacija, jei atsakovams „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. būtų sudarytos sąlygos išvengti civilinės atsakomybės taikymo, nors šie atsakovai savo tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.

35.5.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Č. K. kyla deliktinė atsakomybė, nes jis pažeidė imperatyvius reikalavimus veikti sąžiningai ir savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos ieškovei. Atsakovas kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 2.87 ir 6.263 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tačiau neidentifikavo nė vieno konkretaus jo teisių pažeidimo.

35.6.                      Atsakovo Č. K. kasaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimo dalis, aptarianti motyvus dėl šio atsakovo civilinės atsakomybės taikymo, yra neišsami, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu jis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė aktualias faktines aplinkybes, pasisakė dėl jau įsiteisėjusių teismų sprendimų, vertino atsakovų pateiktus argumentus, kvalifikavo atsakovų neteisėtus veiksmus ir nustatė jų turinį.

35.7.                      CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Vedant bylą per advokatą, kuriam valstybinė lietuvių kalba yra suprantama, procesiniai dokumentai įteikiami lietuvių kalba ir atsakovo interesai nėra pažeidžiami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 nurodyta: „kadangi advokatė moka valstybinę kalbą, nuo atsakovo pranešimo teismui apie pasirinkimą vesti bylą per advokatę momento visi byloje dalyvaujančių asmenų pateikti procesiniai dokumentai pagrįstai buvo teikiami lietuvių kalba“. Nagrinėjamu atveju teismai nepažeidė CPK 113 straipsnio 3 dalies, nes atsakovas „L&M International Trading Ltd“ yra patvirtinęs, kad įmonės vadovui Š. K. yra suprantama lietuvių kalba, o bendrovės santykiuose su kitais asmenimis jos vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis); kiti teismo procesai, kuriuose dalyvavo tie patys asmenys, vyko lietuvių kalba ir reikalavimų versti dokumentus į užsienio kalbas šalys nereiškė; kitose bylose atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. vardu teikiami dokumentai yra surašyti lietuvių kalba; „L&M International Trading Ltd“ bylą veda per atstovą advokatą, kuriam lietuvių kalba suprantama.

35.8.                      Č. K. teigia, kad egzistuoja absoliutus teismo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes 2019 m. lapkričio 13 d. vykusio esminio teismo posėdžio garso įrašas yra sugadintas ir negali būti panaudotas pagal tikslinę paskirtį. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad absoliutus sprendimo negaliojimas gali būti konstatuotas tik tada, kai byloje apskritai nėra jokio teismo posėdžio įrašo. Be to, atsakovai nuo teismo posėdžio dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki paskutinės dienos apeliaciniam skundui pateikti (2020 m. balandžio 29 d., t. y. beveik pusę metų) nesikreipė į teismą dėl netinkamos garso įrašo kokybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 113 straipsnio aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

36.       Atsakovo „L&M International Trading Ltd“ kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 113 straipsnį bei nepagrįstai nusprendė, kad procesinių dokumentų vertimai į jam, kaip užsienio subjektui, suprantamą kalbą neteiktini. Kasatoriaus teigimu, šie motyvai nepateisina CPK 113 straipsnio nuostatos netaikymo, „L&M International Trading Ltd“, būdamas užsienio subjektas, turi įstatyme nustatytą teisę susipažinti su bylos dokumentais jam suprantama kalba, o tokią teisę jis turi nepriklausomai nuo to, ar jam procese atstovauja Lietuvos advokatai.

37.       CPK 113 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų kalbą ir skaičių, 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK nustatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

38.       Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikti operatyviau.

39.       Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 101 punktas).

40.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas „L&M International Trading Ltd“ veikė Lietuvos Respublikoje, jo veiklos vieta buvo nurodoma Vilniuje, atsakovo vadovas Š. K. supranta lietuvių kalbą, byloje pateikta šio atsakovo pasirašyta atstovavimo sutartis, teismui bei pačiai ieškovei rašyti raštai, surašyti lietuvių kalba ir pasirašyti, nusprendė, kad atsakovui lietuvių kalba yra suprantama ir jo procesinės teisės nėra pažeidžiamos.

41.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovui buvo paskirtas kuratorius – Lietuvoje praktikuojantis advokatas, jam ir buvo išsiųsti bei įteikti atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai. Po mėnesio nuo kuratoriaus paskyrimo, t. y. 2019 m. liepos 9 d., teisme buvo gautos atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. su advokatų kontoros „Zeta Law“ advokatais 2019 m. liepos 8 d. sudarytos atstovavimo sutartys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad atsakovui „L&M International Trading Ltd“ šio proceso metu atstovavo Lietuvos Respublikos teritorijoje praktikuojantys advokatai, kuriems neabejotinai yra suprantama lietuvių kalba ir žinomi nacionalinės teisės aktai, patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju neatsirado pagrindas išversti procesinius dokumentus į anglų kalbą. Teismas taip pat nusprendė, kad šis atsakovas apie prasidėjusį prieš jį civilinį procesą buvo informuotas tinkamai, būtent ta kalba, kuria Lietuvoje ir vyksta bylinėjimasis, teisė susipažinti su procesiniais dokumentais, teikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu buvo užtikrinta per jam atstovavusius teisininkus, t. y. kuratorių, o vėliau ir jo paties pasirinktus advokatus.

42.       Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio1 dalis). Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas „L&M International Trading Ltd“ teismui būtų raštu aiškiai nurodęs, jog jis pats pageidauja gauti procesinius dokumentus. Nurodytos bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės, kad šis atsakovas veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą procesinių dokumentų kalbą reglamentuojančią proceso teisės normą, todėl atsakovo teisė susipažinti su procesiniais dokumentais, teikti savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais buvo užtikrinta tinkamai.

Dėl proceso teisės normų, nustatančių terminą kasaciniam skundui paduoti, taikymo

43.       Atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad, apeliacinės instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apribota jų teisė apskųsti teismo nutartį, nes kasacinį skundą būtina pateikti ne per trijų, bet per vieno mėnesio terminą.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK

45.       Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas ieškovei priteistinų nuostolių dydis, ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei nutarties dalis, kuria kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nustatymo), neabejotinai yra glaudžiai susijusios. Todėl atsakovai turėjo galimybę savo kasacinius skundus paduoti per įstatymo nustatytą ilgesnį skundo padavimo terminą, nustatytą CPK 345 straipsnio 1 dalyje, – per trijų mėnesių terminą. Atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. kasacinis skundas paduotas per vieną mėnesį nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Todėl spręstina, kad ir toks terminas šiems užsienio valstybės subjektams buvo pakankamas jų teisei apskųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį įgyvendinti. Taigi, atsakovų argumentas, kad buvo apribota jų teisė apskųsti teismo nutartį, yra nepagrįstas.

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo egzistavimo nagrinėjamoje byloje

46.       Atsakovo Č. K. kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas surašė teismo sprendimą, byloje nesant teismo posėdžio protokolo, – 2019 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo klausyti dėl trikdžių neįmanoma, dėl to buvo pažeista šio atsakovo teisė įgyvendinti teisę į apeliaciją. Atsakovo teigimu, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktu, dėl to, kad nėra tinkamai užfiksuotas teismo posėdis, skundžiamas sprendimas turėjo būti panaikintas, konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

47.       CPK 329 straipsnio

48.       Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti ir išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir juos būtų galima išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2), 4, 6, 9.3, 9.4, 9.6, 11 punktų nuostatas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose išnagrinėtose bylose padarytais garso įrašais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirti asmenys posėdžio protokole, o kai jis nerašomas, šio Aprašo 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromą garso įrašą, užfiksuoja garso įrašymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, išjungimo laiką; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelia garso įrašą į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną; kai daromas garso įrašas civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, surašo šio Aprašo 16 punkte nurodytą informacinę pažymą, įsega ją į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įrašą daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iš įrenginių padarytas garso įrašas.

49.       Spręsdamas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai dėl civilinio proceso normų reikalavimų pažeidimo. Konstatavus šiose dalyse nustatytą civilinio proceso normų pažeidimą, teismo procesinis sprendimas visas ar iš dalies turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Kitais atvejais proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, kad yra įkelta informacinė pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą, tačiau pats teismo posėdžio garso įrašas įkeltas nebuvo ir jo byloje nėra, todėl neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio, taigi byloje nesant teismo posėdžio garso įrašo, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu, kai byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tokias aplinkybes kasacinis teismas pripažino absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-969/2018 19, 22 punktus).

50.       Šios nutarties 47–49 punktuose nurodytų proceso teisės normų bei kasacinio teismo praktikos analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka – yra konstatuojamas tada, kai byloje iš viso nėra teismo posėdžio garso įrašo, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu: bylos nagrinėjimas nėra užfiksuotas teismo posėdžio garso įrašu ir (ar) toks garso įrašas, pasibaigus teismo posėdžiui, nėra perkeltas į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną, ir todėl neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio.

51.       Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė tokias aplinkybes: 2019 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio informacinė pažyma pasirašyta ir įkelta į LITEKO kitą dieną po teismo posėdžio – 2019 m. lapkričio 14 d. 8 val. 53 min.; teismo posėdžio garso įrašas mp3 formatu įkeltas teismo posėdžio dieną – 16 val. 36 min.; šio garso įrašo kokybė nėra tinkama: beveik viso įrašo metu, išskyrus jo pabaigą, girdimi tik pašaliniai garsai, neįmanoma identifikuoti proceso eigos, šalių paaiškinimų; 2020 m. balandžio 29 d. buvo gautas atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. atstovo prašymas dėl tinkamos kokybės teismo posėdžio garso įrašo pateikimo; tą pačią dieną į LITEKO sistemą buvo įkeltas kitas 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio įrašas WMA formatu; anksčiau su šiuo garso įrašu šalys susipažinti nepageidavo ir tokių savo ketinimų teismui neįvardijo; nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo neprašė pratęsti termino apeliaciniam skundui pateikti dėl to, kad nebuvo anksčiau įkeltas teismo posėdžio garso įrašas.

52.       Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, gavęs šalių prašymą, pirmosios instancijos teismas iš karto ištaisė klaidą, t. y. įkėlė tinkamą įrašą, todėl tiek bylos šalims iki apeliacinių skundų pateikimo, tiek apeliacinės instancijos teismui buvo užtikrinta galimybė išklausyti ir susipažinti su 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašu, bei padarė išvadą, kad buvusio netinkamos kokybės garso įrašo įkėlimo į LITEKO sistemą faktas neatitinka absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo sąlygų.

53.       Kasacinis teismas konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padaryta tinkamai išaiškinus bei pritaikius šioje nutartyje nurodytas teismo posėdžio eigos fiksavimą reglamentuojančias ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus nustatančias proceso teisės normas. Minėta, kad su teismo posėdžio garso įrašu, kuris yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas, o dėl techninių priežasčių nepavykus tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Nustačius, kad atsakovas savo teise susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu nepasinaudojo, o 2020 m. balandžio 29 d. atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. prašymu į LITEKO sistemą buvo įkeltas kitas, tinkamas 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio įrašas WMA formatu, spręstina, kad bylos nagrinėjimas buvo užfiksuotas teismo posėdžio garso įrašu ir perkeltas į LITEKO, todėl byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti bei nustatyti vykusio teismo posėdžio turinį. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamą garso įrašą įkėlė paskutinę termino apeliaciniam skundui paduoti dieną, o jo apeliacinis skundas jau buvo išsiųstas apeliacinės instancijos teismui, bei apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad anksčiau su šiuo garso įrašu šalys susipažinti nepageidavo ir tokių savo ketinimų teismui neįvardijo bei neprašė pratęsti termino apeliaciniam skundui pateikti dėl to, kad nebuvo anksčiau įkeltas teismo posėdžio garso įrašas, tik patvirtina apeliacinės instancijos išvadą, kad buvusio netinkamos kokybės garso įrašo įkėlimo į LITEKO sistemą faktas neatitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų, nes bylos nagrinėjimas buvo užfiksuotas teismo posėdžio garso įrašu, toks garso įrašas buvo perkeltas į LITEKO ir šalys turėjo galimybę su šiuo įrašu susipažinti, kai toks poreikis joms kilo, bei nustatyti vykusio teismo posėdžio turinį.

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo tik žalos dydžio nustatymo apimtimi, kai nustatytos kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

54.       Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas nuostolių atlyginimo, priteistino ieškovei iš solidariojo atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“, dydis, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad, siekiant nustatyti priteistino nuostolių atlyginimo dydį, turėtų būti renkami nauji įrodymai, užtikrinant abiejų šalių teisių į įrodinėjimo procesą lygiavertį įgyvendinimą, ši reikalavimo dalis turėtų būti nagrinėjama iš naujo, teisiniu tokio savo procesinio sprendimo pagrindu nurodydamas CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje įtvirtintas proceso teisės normas, nustatančias pagrindus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo bei materialiosios teisės normų pažeidimo.

55.       Atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. teigimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik dėl žalos dydžio nustatymo, skundžiamoje nutartyje nusprendęs, kad kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos egzistuoja; teismas išskaidė faktiškai nedalomų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimą ir iš esmės imperatyviai nurodė pirmosios instancijos teismui, kaip reikia išspręsti bylą (iš atsakovų bet kuriuo atveju priteisti tam tikrą sumą ieškovei), nors to negalėjo daryti.

56.       Spręsdamas dėl šių kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, kasacinis teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą pagal ieškovo reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo, nustačius, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, tačiau dėl  teismų atlikto nepagrįsto žalos dydžio nustatymo pripažinus, kad ši bylos dalis neatskleista ir šis proceso trūkumas negali būti pašalintas kasaciniame teisme (kasacinis teismas negali spręsti dėl ieškovei priteistinų nuostolių (negauto pelno) atlyginimo dydžio), bylos dalis dėl priteistinos žalos atlyginimo dydžio buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Analogiškai spręsta ir kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo – žalos, padarytos ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, atlyginimo: padaręs išvadą dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (nesąžiningo elgesio) ir priežastinio ryšio – egzistavimo, tačiau dėl bylą nagrinėjusių teismų atlikto nepagrįsto atsakovės ikisutartinės atsakomybės nustatymo pripažinęs, kad teismai iš esmės nesprendė dėl žalos ir šis proceso trūkumas negali būti pašalintas kasaciniame teisme, bei konstatavęs, kad kasacinis teismas negali spręsti dėl ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo dydžio, bylos dalį dėl ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydžio perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsiantis dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, neribojamas atsižvelgti į kitas šalių nurodomas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-469/2020).

57.       Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, kasaciniame procese nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su jų pasekmėmis (padaryta žala) egzistavimą, bet neturint galimybės išspręsti žalos dydžio klausimo, bylos dalis dėl žalos atlyginimo dydžio gali būti perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš naujo sprendžiantis dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, neribojamas atsižvelgti į kitas šalių nurodomas aplinkybes, t. y. tiek, kiek spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas turi patikimai nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes jų nustatymas glaudžiai susijęs žalos dydžio nustatymu. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas.

58.       Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad nors skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir panaikinta bei perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik ta šio teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas nuostolių atlyginimo, priteistino ieškovei iš solidariojo atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. bei „L&M International Trading Ltd“, dydis, tačiau reikalavimas priteisti ieškovei padarytos žalos atlyginimą iš šių atsakovų reiškia, kad sprendimui dėl tokio reikalavimo tenkinimo būtina nustatyti visas būtinąsias civilinei atsakomybei taikyti sąlygas – nagrinėjamu atveju tiek atsakovų konkrečius neteisėtus veiksmus, tiek ieškovei atsiradusios žalos faktą bei jos dydį, tiek priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tinkamai nenustačius visų šių sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo lieka neišspręstas. Taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismui perduota bylos dalis dėl žalos dydžio nustatymo, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismui yra imperatyviai nurodyta, kaip reikia išspręsti bylą, t. y. bet kuriuo atveju iš atsakovų priteisti tam tikrą sumą ieškovei. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių nustatytinų nuostolių dydžio ribų, reiškia, kad atlygintinas jų dydis gali svyruoti nuo 0 iki ieškovo ieškiniu reikalaujamos sumos. Toks apeliacinės instancijos teismo nurodymo dėl bylos nagrinėjimo apimties turinys nesuponuoja imperatyvaus įpareigojimo bet kuriuo atveju priteisti tam tikrą sumą ieškovei. Be to, kaip minėta, iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, teismas neribojamas atsižvelgti į kitas šalių nurodomas aplinkybes.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo atsakomybę už juridinio asmens padarytą žalą kreditoriui, taikymo ir aiškinimo nagrinėjamoje byloje

59.       Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo juridinio asmens valdymo organui – įmonės vadovui – šioje byloje pareiškė ne juridinis asmuo, kurio vienasmenis valdymo organas buvo atsakovas, o įmonės kreditorius, todėl aktualus yra klausimas dėl pagrindo taikyti civilinę atsakomybę įmonės vadovui, kaip vienasmeniam valdymo organui, kai žala yra padaryta įmonės kreditoriui.

60.       Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61.       Kreditoriaus ieškinys šioje byloje pareikštas pačiai bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, bei vienasmeniam jos valdymo organui – įmonės vadovui dėl žalos negautų pajamų forma, padarytos laiku neatlaisvinus ir neperdavus ieškovei jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gamybinių patalpų bei jomis neteisėtai naudojantis. Byloje nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, kad ginčo patalpos priklausė būtent ieškovei ir kad dėl jų grąžinimo tarp šalių kilo ginčų. Taigi, akivaizdu, kad ieškinyje nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai, kaip pagrindas taikyti jiems civilinę atsakomybę, tiesiogiai siejami su ieškovės teisių pažeidimu, t. y. nukreipti būtent į ieškovės, kaip konkrečios kreditorės, teisių pažeidimą, ir byloje įrodinėjamas šių veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs specifiškai, tik šios kreditorės atžvilgiu. Todėl byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė, kaip įmonės kreditorė, turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui, kaip vienasmeniam valdymo organui, dėl jai padarytos žalos, įrodinėdama šios žalos atsiradimą dėl vadovo neteisėtų veiksmų bei kitas būtinąsias vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Kadangi ieškovės teisė reikšti tiesioginį ieškinį tiek bendrovės vadovui, tiek jos dalyviui kasaciniais skundais nėra ginčijama, kasacinis teismas dėl šio teisės egzistavimo plačiau nepasisako.

62.       Pagal CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

63.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25, 26 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

64.       Spręsdamas dėl įmonės valdymo organų narių atsakomybės, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

65.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

66.       Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės atsakovui Č. K., kaip buvusiam įmonės vadovui, už ieškovei padarytą žalą taikymo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jo neteisėtais veiksmais pripažino šio atsakovo piktnaudžiavimą teise į teisminę gynybą, nepagrįstų teisminių procesų prieš ieškovę inicijavimą, nes jų metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios ieškovei žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, jog LAB „Vingriai“ jau 2009 metais buvo nemoki ir atsakovui Č. K. kaip vadovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

67.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas LAB ,,Vingriai“ civilinės atsakomybės klausimą, pripažino, kad ši bendrovė, be teisinio pagrindo neatlygintinai naudodamasi patalpomis, pažeidė ieškovės teisėtą lūkestį gauti pajamų iš šio turto nuomos mokesčio forma, be to, imdamasi veiksmų, apsunkinančių ieškovei galimybę šias patalpas atgauti, pažeidė bendrąją pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas Č. K., būdamas LAB ,,Vingriai“ vadovas, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. elgėsi neteisėtai, o jo ir jau likviduotos dėl bankroto bendrovės (LAB ,,Vingriai“) bendri veiksmai bei neveikimas lėmė ieškovės nuostolių negauto nuomos mokesčio forma atsiradimą, neteisėtais šio atsakovo veiksmais teismas pripažino sprendimus, priimtus jam vadovaujant LAB ,,Vingriai“, ir jo neveikimą, atsisakius bendradarbiauti su turto savininke, atlaisvinti patalpas, naudojimąsi jomis neatlygintinai nepripažino paprastu neatsargumu, susijusiu su ūkinės komercinės veiklos rizika, šiuos veiksmus laikė tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama padaryti ir buvo padaryta jai nuostolių.

68.       Minėta, kad, įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, o pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Tik suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus, o įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas vienos iš esminių sąlygų taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę prieš kreditorių nenustatė – teismai nenustatė, kada įmonės finansinė būklė tapo tokia, kad atsirado jos vadovo fiduciarinė pareiga kreditoriams, įskaitant ieškovą, taigi nenustatė, kada ši pareiga buvo pažeista ir kiek ji lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškovu. Taigi, nors bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas ir pripažino šio atsakovo veiksmus tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama padaryti ieškovei nuostolių, tačiau nenustačius, kad šie veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą ieškovei, t. y. dėl šių veiksmų ieškovė neteko galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės, kuri naudojosi ieškovei priklausančiu turtu, negalima spręsti dėl visų būtinųjų įmonės vadovo civilinės atsakomybės kreditoriui taikymo sąlygų egzistavimo.

Dėl juridinio asmens dalyvio bei su juo susijusių asmenų atsakomybės už juridinio asmens padarytą žalą kreditoriui

69.       CK 2.50 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles, 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

70.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 30 punktą).

71.       Bylą nagrinėję teismai atsakovo ir „L&M International Trading Ltd“, kaip akcininko, neteisėtais veiksmais, sukėlusiais ieškovei žalą, pripažino šiuos veiksmus: ieškinių AB SEB bankui, susijusių su ginčo patalpomis, ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimus teismui; sprendimą dėl LAB ,,Vingriai“ buveinės pakeitimo ir naujai paskirto šios įmonės vadovo pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; akcininko pritarimą restruktūrizavimo plano metmenims; priemonių nutraukti neteisėtą naudojimąsi ginčo patalpomis neatlygintinai nesiėmimą. Nustatę, kad atsakovas ir „L&M International Trading Ltd“ buvo tiek atsakovės LAB ,,Vingriai“ (buvusios nuomininkės), tiek ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ (lizingo gavėjos, buvusios nuomotojos) vienintelis akcininkas, teismai nusprendė, kad toks akcininko elgesys pažeidė ieškovės turtines teises ir buvo naudingas jam pačiam, ir padarė išvadą, kad šie akcininko veiksmai yra nesąžiningi, neatitinka bendrojo pobūdžio pareigos elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės, ir jie priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei padarytais nuostoliais.

72.       Šioje nutartyje minėta, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas juridinio asmens dalyvis atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Kasacinis teismas pagrįsta pripažįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą dėl nustatytų akcininko veiksmų nesąžiningumo. Tačiau nustačius tokius akcininko veiksmus, kaip pagrindą taikyti jam civilinę atsakomybę, būtina sąlyga tokiai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad žala atsirado būtent dėl akcininko nesąžiningų veiksmų, t. y. būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp tokių akcininko veiksmų ir kreditoriui atsiradusios žalos, ne tik tai, kad ieškovė, kaip kreditorė, neturi galimybės savo reikalavimą patenkinti iš bendrovės turto. Byloje nustatyta, kad LAB ,,Vingriai“ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu, priimtu bankroto byloje, pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei ginčo patalpos buvo perduotos 2016 m. rugsėjo 29 d. Taigi, bendrovė, neatlygintinai naudojusi ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, buvo likviduota praėjus ketveriems metams po patalpų grąžinimo ieškovei. Bylą nagrinėjusiems teismams konstatavus, kad ieškovės patirti nuostoliai yra tiesioginė LAB ,,Vingriai“ neteisėtų veiksmų pasekmė, bet nenustačius, kad būtent akcininko nesąžiningi veiksmai sąlygojo ieškovei padaryta žalą, t. y. neindividualizavus, kokie būtent bendrovės akcininko, o ne jos valdymo organų narių veiksmai, lėmė žalos atsiradimą, negalima spręsti, kad yra nustatytos visos akcininko civilinės atsakomybės kreditoriui sąlygos.

73.       Nagrinėjamoje byloje taip pat pareikštas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės LAB ,,Vingriai“ kreditoriui taikymo buvusiam akcininko „L&M International Trading Ltd“ (juridinio asmens) LAB ,,Vingriai“ vadovui ir dalyviui (vieninteliam akcininkui) Š. K.. Bylą nagrinėję teismai neteisėtais šio asmens veiksmais pripažino ieškinių, susijusių su ginčo patalpomis, ieškovei AB SEB bankui ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioms patalpoms pareiškimą teismui. Spręsdami dėl šio atsakovo atsakomybės pagrindų, teismai nurodė, kad per šį asmenį yra susijusios visos bendrovės (jis yra jų visų akcininkas), kurios vienu ar kitu metu naudojosi bankui priklausančiomis patalpomis; atsakovas Š. K. neabejotinai buvo gerai susipažinęs su faktine situacija bei savo veiksmais prisidėjo prie jos susidarymo; jam galėjo ir turėjo būti žinomos aplinkybės, susijusios su turto naudojimu, kaip ir tai, kad juo LAB ,,Vingriai“ naudojasi neatlygintinai, prieš turto savininko valią; jis pritarė LAB ,,Vingriai“ veiksmams (nepagrįstų ieškinių ir prašymų pateikimui, restruktūrizavimo bylų iškėlimui). Todėl teismai nusprendė, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesąžiningai jomis naudojosi. Pažymėję, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo to, jog visi atsakovai veikė kaip faktiniai LAB ,,Vingriai“ vadovai, teismai padarė išvadą, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ akcininkas „L&M International Trading Ltd“ ir jo vadovas bei vienintelis akcininkas Š. K. yra subsidiariai atsakingi kartu su pagrindiniais skolininkais, ir ją grindė CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

74.       Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai atsako juridinio asmens dalyvis. Juridinio asmens dalyvio (kai šis taip pat yra juridinis asmuo) vadovui ar akcininkui ši norma atsakomybės neįtvirtina. Taigi, bylą nagrinėję teismai, nustatydami šio atsakovo civilinę atsakomybę, ją reglamentuojančią materialiosios teisės normą taikė netinkamai.

Dėl bylos procesinės baigties

75.       Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovų Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. civilinės atsakomybės ieškovei, kaip LAB ,,Vingriai“ kreditorei, taikymo sąlygų, netinkamai taikė šią atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenustatė tokiai atsakomybei taikyti visų svarbių faktinių aplinkybių, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šie pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir perduodant bylą dėl civilinės atsakomybės taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76.       Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas nuostolių atlyginimo, priteistino ieškovei AB SEB bankui iš solidariojo atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. bei „L&M International Trading Ltd“, dydis, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Andžej Maciejevski

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Donatas Šernas