Civilinė byla Nr. e2-20-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00397-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7; 3.4.3.7.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019, be kita ko, išnagrinėtas bei atmestas ieškovės BUAB „Arvi“ ir ko ieškinys atsakovei UAB „Belor“, kuriuo ieškovė BUAB „Arvi“ ir ko prašė 1) pripažinti UAB „Belor“ reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) iš BUAB „Arvi“ ir ko išieškojimo, priimtą antstolio 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. sausio 5 d. patvarkymais vykdymui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu; 2) panaikinti notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą dėl (duomenys neskelbtini) išieškojimo sumos iš BUAB „Arvi“ ir ko pagal pastarosios 2016 m. sausio 6 d. išduotą vekselį.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-234-236/2020 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir, be kita ko, ieškovės BUAB „Arvi“ ir ko ieškinį patenkino iš dalies – pripažino UAB „Belor“ reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) išieškojimo iš BUAB „Arvi“ ir ko, priimtą antstolio 2017 m. sausio 5 d. patvarkymu vykdymui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu; kitą ieškinio dalį atmetė.

3.       Pareiškėja UAB „Biovasto investicijos“, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 dalyje, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovės BUAB „Arvi“ ir ko ieškinys. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-555/2020 iškėlė bankroto bylą BUAB „Arvi“ ir ko. UAB „Belor“, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, pateikė tvirtinti (duomenys neskelbtini) dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje, teigdama, kad visa ši suma yra užtikrinta 2016 m. sausio 6 d. vekseliu, įskaitant ir BUAB „Arvi“ ir ko prievoles, kilusias praėjus keliems metams po vekselio išrašymo. Tačiau pareiškėja, taip pat būdama BUAB „Arvi“ ir ko kreditore ir siekdama didesnio savo reikalavimo patenkinimo, turi pagrindą abejoti UAB „Belor“ reikalavimo į BUAB „Arvi“ ir ko atsiradimo aplinkybėmis, jo pagrįstumu, taip pat šios kreditorės pozicija, kad visa jos reikalavimo suma yra užtikrinta 2016 m. sausio 6 d vekseliu.

4.       Pareiškėja pažymėjo, kad tik atnaujinus procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 būtų galima visapusiškai ir objektyviai įvertinti tiek UAB „Belor“ reikalavimo atsiradimo aplinkybes, tiek jo pagrįstumą, kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai yra nekonkretūs, neaiškūs ir dėl to sukuriantys neapibrėžtumą, leidžiantį UAB „Belor“ manipuliuoti savo finansinio reikalavimo dydžiu. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra identifikuoti „Arvi“ grupės bendrovių įsipareigojimai UAB „Belor“, buvę 2016 m. sausio 6 d. vekselio pasirašymo metu. Dėl to UAB „Belor“ reikalavimų į „Arvi“ grupės bendroves sandara ir tokius reikalavimus pagrindžiantys pirminiai įrodymai turėtų būti iš naujo nuodugniai peržiūrimi, siekiant nustatyti, kada jie atsirado, t. y. po ar prieš vekselio pasirašymą.

5.       Pareiškėja nurodė, kad vienintelė galimybė bankroto byloje ginčyti kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas įsiteisėjusiu teismo procesinius sprendimu, yra teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurios sprendimais remiasi toks kreditorius. Analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir susijusios UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, kurioje UAB „Biovasto investicijos“ įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu prašė patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Šį klausimą nagrinėję teismai nemokumo administratoriui, ginčijančiam pareiškėjos reikalavimą, pasiūlė pirmiausia kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje toks įsakymas buvo priimtas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė; priteisė iš pareiškėjos 1 305,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Belor.

7.       Teismas nurodė, kad UAB „Biovasto investicijos“ prašymą atnaujinti procesą pateikė kaip neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo ir kaip BUAB „Arvi“ ir ko kreditorė, kurios (duomenys neskelbtini) dydžio reikalavimą yra patvirtinęs Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-366-555/2021. Tačiau UAB „Biovasto investicijos“ (duomenys neskelbtini) reikalavimas yra atsiradęs iš 2021 m. vasario 8 d. tarp Alvator Management Limited ir UAB „Biovasto investicijos“ sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Remiantis šia sutartimi, UAB „Biovasto investicijos“ buvo perleista (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisė į BUAB „Arvi“ ir ko.

8.       Teismas nustatė, kad BUAB „Arvi“ ir ko tapo skolinga Alvator Management Limited Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties pagrindu, kai teismas panaikino tarp šių bendrovių 2015 m. sudarytą finansinio turto perleidimo sandorį ir taip finansinis turtas buvo grąžintas BUAB „Arvi“ ir ko, o pastaroji buvo įpareigota grąžinti gautus pinigus už perleistą turtą.

9.       Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėją prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė kaip civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 dalyvavusios šalies – Alvator Management Limited teisių perėmėja, todėl negalima konstatuoti, kad teismai procesiniais sprendimais yra pasisakę dėl į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Atitinkamai nėra ir pagrindo išvadai, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nes civilinėje byloje dalyvavusiai Alvator Management Limited pareiškėjos nurodomos esminės aplinkybės nagrinėjant bylą buvo žinomos.    

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos teismų nutartys, kuriose buvo atnaujinti procesai, šiuo atveju nelaikytinos turinčiomis precedento galią, nes nurodytose bylose, kitaip nei šioje, reikalavimai dėl skolų priteisimo buvo išnagrinėti ne ginčo tvarka, priimant teismo įsakymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Pareiškėja UAB „Biovasto investicijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl dalies proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:      

11.1.       Skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėja prašyme nurodė argumentus, kurie susiję su teisės taikymu ir aiškinimu, santykių kvalifikavimu, pagrįsdama aiškią teismų padaryta teisės taikymo klaidą, kurios nebūtų, jei tokie argumentai būtų buvę pateikti iki galutinio bylos išnagrinėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nei vieno pareiškėjos argumento, pateikto prašyme, ir dėl jų visiškai nepasisakė.

11.2.       Skundžiamoje nutartyje pareiškėjos prašymo argumentai nebuvo vertinti, pats prašymas atmestas išimtinai vieninteliu motyvu, kad neva UAB „Biovasto investicijos“ prašymą teikia kaip byloje dalyvavusio asmens Alvator Management Limited teisių ir pareigų perėmėjas. Tačiau UAB „Biovasto investicijos“ prašymą pateikė kaip BUAB „Arvi“ ir ko kreditorė, kuri siekia ginčyti UAB „Belor“ finansinį reikalavimą. UAB „Biovasto investicijos“ nėra Alvator Management Limited teisių perėmėja. Pareiškėja neteikė reikalavimo teisių perleidimo sutarties į šią bylą, taip pat neprašė pirmosios instancijos teismo pakeisti vienos šalies kita.

11.3.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi netiesiogiai buvo nuspręsta ir dėl UAB „Biovasto investicijos“ materialinių teisių ir teisėtų interesų, kadangi šie procesiniai sprendimai turės teisinių padarinių visiems BUAB „Arvi“ ir ko kreditoriams jos bankroto byloje. UAB „Belor“ teismų procesinių sprendimų pagrindu pareikštas reikalavimas BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje mažina kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes, o tai patvirtina bylos atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. 

11.4.       Teismų procesiniais sprendimai buvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ta apimtimi, kiek tai susiję su bankroto procedūrų tinkamu vykdymu, kreditorių teisėmis bankroto procese, būtinumu užtikrinti, kad bankroto byloje nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai. Todėl egzistuoja visos būtinosios sąlygos atnaujinti procesą užbaigtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, išklausyti pareiškėją ir panaikinti teismų procesinius sprendimus bei perduoti pareiškėjos prašymą nagrinėti į BUAB „Arvi“ ir ko bankroto bylą.   

11.5.       Priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo laikomasi nepagrįstos pozicijos, kad vekselis užtikrina prievoles kilsiančias ateityje neribotame laike, kuri pažeidžia aktualią kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Todėl UAB „Belor“ reikalauja BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje patvirtinti (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises į kitas „Arvi“ grupės bendroves pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį, nors tokios reikalavimo teisės atsirado žymiai vėliau nei buvo išduotas pats vekselis, t. y. vekselio išrašymo metu tokios reikalavimo teisės net nebuvo sukurtos. Pavyzdžiui, kreditorė UAB „Belor“ prašo BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje patvirtinti (duomenys neskelbtini) reikalavimo dalį pagal UAB „Baltkalis“ įsipareigojimus UAB „Belor“. Toks reikalavimas kildinamas iš 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos prekių pirkimo pardavimo sutarties, kuri buvo pasirašyta jau po vekselio išdavimo. Tačiau UAB „Belor“ teigia, kad ir tokia jos reikalavimo teisė yra užtikrinta vekseliu, o tą neva patvirtina teismų procesiniai sprendimai.

11.6.       UAB „Belor“ pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį siekia užsitikrinti ir kitų „Arvi“ grupės bendrovės prievolių įvykdymą, kurios kilo po keturių, penkių metų ar net ir vėliau. Tačiau toks aiškinimas yra akivaizdžiai nelogiškas, teisiškai negalimas, sukeliantis visišką teisinį neapibrėžtumą, o kartu pažeidžiantis ir kitų BUAB „Arvi“ ir ko kreditorių interesus. Pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką vekseliu galima užtikrinti tik įvykusį konkretų sandorį, kuomet kreditorius vekselio pagrindu užsitikrintų konkrečios prievolės įvykdymą.

12.       Atsakovė UAB „Belor“ atsiliepimu prašo pareiškėjos UAB „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą atmesti; sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-366-555/2021 pagal Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd prašymą dėl BUAB „Arvi“ ir ko kreditorių sąrašo patikslinimo, t. y. UAB „Biovasto investicijos“ išbraukimo iš BUAB „Arvi“ ir ko kreditorių sąrašo; esant būtinybei, pakeisti Alvator Management Limited jo teisių perėmėja UAB „Biovasto investicijos“. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.       UAB „Biovasto investicijos“ (duomenys neskelbtini) reikalavimą BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje grindė 2021 m. vasario 8 d. tarp Alvator Management Limited ir UAB „Biovasto investicijos“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Remiantis šia sutartimi, Alvator Management Limited perleido UAB „Biovasto investicijos“ (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į UAB „ARVI“ ir ko. Pagal UAB „Biovasto investicijos“ paaiškinimą, BUAB „Arvi“ ir ko tapo skolinga Alvator Management Limited, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikinus tarp šių bendrovių 2015 m. sudarytą finansinio turto perleidimo sandorį ir taikius restituciją. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis yra teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka peržiūrėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą, t. y. civilinėje byloje, kurioje UAB „Biovasto investicijos“ inicijuoja proceso atnaujinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai laikė UAB „Biovasto investicijos“ siekiamoje atnaujinti civilinėje dalyvavusios šalies – Alvator Management Limited teisių perėmėja.

12.2.       UAB „Belor“ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-366-555/2021 yra iškėlusi 2021 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo klausimą. UAB „Belor“ nuomone, Alvator Management Limited perleido UAB „Biovasto investicijos“ fiktyvią (duomenys neskelbtini) dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Arvi“ ir ko. Šis klausimas yra reikšmingas sprendžiant ir UAB „Biovasto investicijos“ pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nuo tokio sandorio galiojimo priklauso, ar UAB „Biovasto investicijos“ yra (nėra) Alvator Management Limited teisių perėmėja. UAB „Belor“ 2021 m. lapkričio 4 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-366-555/2021 pagal Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd prašymą dėl UAB „Biovasto investicijos“ išbraukimo iš BUAB „Arvi“ ir ko kreditorių sąrašo. Šis prašymas teismo 2021 m. lapkričio 5 d. rezoliucija buvo atmestas.

12.3.       Tarp Alvator Management Limited ir UAB „Biovasto investicijos“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis ir kiti įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti UAB „Belor“ iniciatyva. Tai, kad UAB „Biovasto investicijos“ nepateikė reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir tokios sutarties pagrindu neprašė pakeisti Alvator Management Limited į UAB „Biovasto investicijos“, tik patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą, inicijuojant proceso atnaujinimą, tačiau neatskleidžiant tikrosios situacijos.

12.4.       Pirmosios instancijos teismas įvertino UAB „Biovasto investicijos“ prašymo argumentus, o teismo motyvai, būdami glausti ir apibrėžti, leidžia vienareikšmiškai suprasti, kodėl buvo nuspręsta atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos prašymą. Todėl negalima teigti, kad neatsakyta į esminius bylos klausimus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

12.5.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad UAB „Biovasto investicijos“ nėra Alvator Management Limited teisių perėmėja, t. y. jos prašymas atnaujinti procesą pateiktas neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Tai reiškia, kad neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens prašymas atnaujinti procesą pagal kitą prašomą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą savaime yra nepagrįstas.

12.6.       Kita vertus, prašomoje atnaujinti bylos dalyje niekaip nebuvo nuspręsta dėl UAB „Biovasto investicijos“ ar  Alvator Management Limited materialiųjų teisių bei pareigų, todėl prašymas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą negalėtų būti tenkinamas.

12.7.       Iš UAB „Biovasto investicijos“ prašyme išdėstytų argumentų atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą matyti, kad iš esmės yra nesutinkama su šią civilinę bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl vekseliu užtikrintų įsipareigojimų apimties, todėl pateikiamas subjektyvus pareiškėjos teismo išnagrinėtų aplinkybių vertinimas. Tačiau proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

12.8.       Nors pareiškėja akcentuoja, kad savo prašyme nurodė ir argumentus dėl aiškios teisės taikymo klaidos, o teismas turi kvalifikuoti teisinius santykius ir pats, tačiau CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-234-236/2020. Todėl prašymas atnaujinti bylos procesą pagal šį punktą taip pat negalėtų būti patenkintas.

13.       Ieškovė BUAB „Arvi“ ir ko atsiliepimu prašo pareiškėjos UAB „Biovasto investicijos“ atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.       UAB „Belor“ siekia patvirtinti (duomenys neskelbtini) reikalavimą BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje, teigdama, kad visas šis reikalavimas yra užtikrintas vekseliu, nors didžioji dalis UAB „Belor“ reikalavimo į „Arvi“ grupės bendroves susiformavo po to, kai buvo pasirašytas vekselis. UAB „Belor“ reikalavimo tvirtinimo klausimas bankroto byloje nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1207-555/2021. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje patvirtino UAB „Belor“ (duomenys neskelbtini) reikalavimą. Ši nutartis buvo apskųsta, todėl dar nėra įsiteisėjusi.

13.2.       BUAB „Arvi“ ir ko, įvertinusi UAB „Biovasto investicijos“ teikiamus argumentus, neprieštarauja dėl UAB „Biovasto investicijos“ 2021 m. lapkričio 12 d. atskirojo skundo tenkinimo ir prašo tokio atskirojo skundo (ne)tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Atsakovė UAB „Belor“ kartus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1207-555/2021, kuria BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje patvirtintas UAB „Belor“ (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas. Atsakovė nurodė, kad teikiamas teismo procesinis dokumentas atitinka CPK 314 straipsnio išimtį dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl turi būti priimtas į nagrinėjimą bylą.

15.       Įstatymų leidėjas apriboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 

16.       Kita vertus, teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl jų priėmimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas. Kitose bylose priimami teismų procesiniai dokumentai yra prieinami visiems teismams, o juose nustatytais faktais teismai gali vadovautis ir be atskiro šalių prašymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir nepasisako dėl poreikio į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą priimti teikiamą Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

17.       Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

18.       Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 dalyje, atnaujinimo pagrindais įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus. Grįsdama šių normų taikymą apeliantė nurodė, kad ji, kaip BUAB „Arvi“ ir ko kreditorė, turi suinteresuotumą kvestionuoti išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, kadangi jais kita BUAB „Arvi“ ir ko kreditorė – UAB „Belor“ – grindžia savo finansinį reikalavimą, kurio patvirtinimas, o vėliau ir patenkinimas proporcingai lemtų tiek apeliantės, tiek ir kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių sumažėjusias galimybes patenkinti savo reikalavimus. Apeliantė savo prašyme pažymėjo, kad jai paaiškėjo aplinkybės, jog įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo laikomasi nepagrįstos pozicijos, kad 2016 m. sausio 6 d. vekselis, kuriuo UAB „Belor“ grindžia savo reikalavimą, užtikrina prievoles kilsiančias ir ateityje neribotą laiką, o tai, jos manymu, neatitinka teismų praktikos, aiškinančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones.

20.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą atmetė remdamasis vieninteliu argumentu, kad apeliantė, nors ir ne pati tiesiogiai, tačiau dalyvavo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 nagrinėjime, kadangi jos (duomenys neskelbtini) reikalavimas į BUAB „Arvi“ ir ko atsirado 2021 m. vasario 8 d. tarp Alvator Management Limited ir apeliantės sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Teismas nurodė, kad Alvator Management Limited buvo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 šalimi, o jos perleista reikalavimo teisė atsirado kaip civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 priimtų teismų procesinių sprendimų rezultatas, todėl negalima konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai priimtais procesiniais sprendimais yra pasisakę dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens – apeliantės teisių ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo argumentai negalėjo lemti teismo atsisakymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi jie nėra susiję su faktiniais proceso atnaujinimo pagrindais, kurias buvo grindžiamas apeliantės prašymas.

21.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik šiuo vieninteliu pagrindu. Todėl tokiems asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

22.       Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

23.       Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

24.       Kaip matyti, apeliantės siekis atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 dalį išimtinai yra nulemtas siekio ginčyti kito BUAB „Arvi“ ir ko kreditoriaus – UAB „Belor“ reikalavimą, kuris grindžiamas minėtoje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Apeliantė akcentuoja, kad vienintelis būdas nuginčyti UAB „Belor“ finansinį reikalavimą yra išnagrinėtos civilinės bylos dalies, kuri, jos vertinimu, buvo išspręsta neteisingai, peržiūrėjimas. Nors apeliantė remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau neįrodinėja šiai normai taikyti esminių faktinių aplinkybių, t. y., kad prašomoje atnaujinti civilinės bylos proceso dalyje buvo tiesiogiai pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantės prašymas atnaujinti procesą civilinės bylos dalyje ir teisins suinteresuotumas tokiam prašymui pateikti faktiškai buvo grindžiamas ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymu, kurį vienintelį ir įvertino pirmosios instancijos teismas, o apeliantės, kaip BUAB „Arvi“ kreditorės, statusu tokiam prašymui pareikšti ir kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais atnaujinimo pagrindais.

25.       Šiame kontekste kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors įstatyme nėra įtvirtintas draudimas kreditoriui skųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartį, kuria į kreditorių reikalavimų sąrašą įtrauktas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, siekdamas tokį reikalavimą nuginčyti, kreditorius turi nuginčyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą kaip kreditoriaus reikalavimo pagrindą. Tai negali būti padaryta kitaip, nei padavus kasacinį skundą ar atnaujinus procesą byloje, kurioje šis sprendimas priimtas, nes jokių kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai neįtvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Todėl kreditorius turi teisę inicijuoti išnagrinėtų bylų proceso atnaujinimą ir įrodinėti, kad teismai neteisingai išsprendė bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

26.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kreditorius, ginčijantis kito kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, paprastai nėra materialinio teisinio santykio tarp įmonės skolininkės ir kito jos kreditoriaus, iš kurio kilęs ginčas išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, subjektas, t. y. nėra šio teisinio ginčo šalis, ir, nesant įmonės skolininkės bankroto situacijos, apskritai negalėtų teisme reikšti jokių su šiuo ginču susijusių reikalavimų. Ginčydamas kito kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje kreditorius prašo ne išspręsti tarp jo ir bankrutuojančios bendrovės (ar jo ir kito šio bendrovės kreditoriaus) kilusį ginčą, o peržiūrėti teisinius santykius tarp šio kito kreditoriaus ir įmonės skolininkės, t. y. išspręsti tarp šių subjektų, kaip bylos šalių, kilusį ginčą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditoriui bankroto byloje ginčijant kito kreditoriaus teismo sprendimu patvirtintą reikalavimą yra keliamas naujas teisinis ginčas, kuris nėra tapatus teismo sprendimu jau išspręstam ginčui tarp įmonės skolininkės ir jos kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

27.       Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktiką suponuoja išvadą, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus prašymu gali būti atnaujintas procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimto įsiteisėjusio teismo procesiniu sprendimo pagrindu yra grindžiamas kito kreditoriaus reikalavimas, net ir tuo atveju, jeigu prašymą atnaujinti procesą pateikęs kreditorius jokiais materialiniais teisiniais santykiais iki skolininko bankroto bylos iškėlimo nebuvo susijęs su prašomos atnaujinti civilinės bylos šalimis ir (ar) ginčo dalyku. Kita vertus, tiek teisinis reguliavimas, tiek ta pati nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokį prašymą pateikęs kreditorius turi nurodyti aplinkybes, kodėl civilinė byla, kurios procesą siekiama atnaujinti, galėjo būti išspręsta neteisingai – nurodyti ir pagrįsti CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris tokiam kreditoriui negalėtų būti taikomas.

28.       Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

29.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, jog apeliantė ar, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, pradinė jos reikalavimo teisės į BUAB „Arvi“ ir ko turėtoja Alvator Management Limited dalyvavo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 nagrinėjime, tik tokia aplinkybė pati savaime nesudarė pagrindo atmesti jos prašymą dėl proceso civilinės bylos dalyje atnaujinimo, juo labiau kad ir apeliantės – ieškovės BUAB „Arvi“ ir ko kreditorės – prašymas nebuvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (teismo pasisakymu dėl į civilinės bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų (konkrečiai – apeliantės) materialiųjų teisių ar pareigų). Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą identifikuoti kreipimosi į teismą tikslą ir tinkamai pritaikyti įstatymą, neatliko išsamaus apeliantės pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo, kitaip tariant, neidentifikavo tikrųjų proceso atnaujinimo pagrindų, kuriais savo prašymą grindė apeliantė. Teismas prašymą atmetė pasisakydamas tik dėl tokio proceso atnaujinimo pagrindo, kuris apskritai nebuvo apeliantės prašymo dalykas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teisme liko neįvertinti faktiniai proceso atnaujinimo pagrindai, kuriuos apeliantė buvo nurodžiusi teismui.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek apeliantės prašymo dėl proceso civilinės bylos dalyje atnaujinimo turinį, tiek atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad faktinis apeliantės prašymo atnaujinti procesą teisinis pagrindas yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto norma.

31.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

32.       Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

33.       Būtent tokias aplinkybes apeliantė, siekdama proceso civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 dalyje atnaujinimo, ir yra nurodžiusi savo prašyme bei apeliaciniam teismui teiktame atskirajame skunde. Apeliantė akcentuoja, kad civilinę bylą nagrinėję Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose laikėsi teisiškai nepagrįstos pozicijos, kad BUAB „Arvi“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. vekselis, išrašytas UAB „Belor“ naudai, užtikrina ir visas jos prievoles, kilsiančias ateityje. Apeliantės vertinimu, tokia teismų pozicija prieštarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai, suformuotai aiškinant prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai yra nekonkretūs, neaiškūs ir dėl to sukuriantys neapibrėžtumą, leidžiantį UAB „Belor“ manipuliuoti savo finansinio reikalavimo dydžiu. Apeliantės vertinimu, teismų procesiniuose sprendimuose nėra identifikuoti „Arvi“ grupės bendrovių įsipareigojimai UAB „Belor“, buvę 2016 m. sausio 6 d. vekselio pasirašymo metu, dėl to UAB „Belor“ reikalavimų į „Arvi“ grupės bendroves sandara ir tokius reikalavimus pagrindžiantys pirminiai įrodymai turėtų būti iš naujo nuodugniai peržiūrimi, siekiant nustatyti, kada jie atsirado, t. y. po ar prieš vekselio pasirašymą.

34.       Kitaip tariant, apeliantė savo prašyme nurodė tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normų pažeidimus, kurie, apeliantės vertinimu, buvo padaryti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1702-467/2019. Taigi, apeliantei iš esmės prašant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, šį klausimą nagrinėjančiam teismui yra svarbu nustatyti, ar procesinis sprendimas byloje, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, jeigu ne, tai ar tame procesiniame sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

35.       Ir nors pirmosios instancijos teismas šių CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto normos taikymo sąlygų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tačiau iš paties apeliantės prašymo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) akivaizdžiai matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 priimtas 2019 m. kovo 26 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-234-236/2020, o dėl šių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo paduoti net 4 kasaciniai skundai, kuriuos, nenustačius kasacijos pagrindų, visais atvejais buvo atsisakyta priimti nagrinėti.

36.       Šios aplinkybės neabejotinai paneigia apeliantės prašymo atnaujinti procesą civilinės bylos dalyje, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grindžiamas išimtinai CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto normos taikymu, pagrįstumą. Nors apeliantė turi bankrutuojančio juridinio asmens kreditorės statusą, kuris pagal minėtą aktualią teismų praktiką jai suteikia teisę inicijuoti išnagrinėtų savo skolininkės (bankrutuojančios bendrovės) ir kitų kreditorių tarpusavio bylų procesų atnaujinimus, tačiau vien toks jos teisinis statusas nesudaro pagrindo nesilaikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto normoje įstatymo leidėjo nustatytų imperatyvių sąlygų, kurioms esant ir galėtų būti atnaujinamas procesas dėl teismo procesiniame sprendime galimai padarytos teisės normos taikymo klaidos. Nei ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika neleidžia teigti, kad išnagrinėta ir užbaigta civilinė byla, kurioje priimtas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, galėtų būti atnaujinama ir peržiūrima vien pagal tokioje byloje (ne)dalyvavusio bankrutuojančio skolininko kreditoriaus prašymą, kuriame dėstomos, jo subjektyviu vertinimu, teismų padarytos materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo klaidos.

37.       Apeliantė kaip savo prašymo teisinį pagrindą taip pat buvo nurodžiusi ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

38.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

39.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

40.       Tačiau šiuo aspektu apeliantė nepateikė (nenurodė) jokių naujų faktinių duomenų, kurie egzistavo, tačiau šalims ir (ar) teismui nebuvo žinomi civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 nagrinėjimo metu. Apeliantė tik akcentuoja galimai, jos vertinimu, teismų padarytas teisės normų taikymo klaidas, nepagrįstai jas įvardijusi kaip naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes. Kaip buvo šioje nutartyje nurodyta pirmiau, apeliantės naujomis pavadintos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte apibrėžiamą proceso atnaujinimo pagrindą (jeigu toks būtų įrodytas ir jeigu egzistuotų šios normos taikymo prielaidos – sprendimo neperžiūrėjimas apeliacine tvarka), bet jos niekaip nėra susijusios su naujomis aplinkybėmis ir (ar) jų paaiškėjimu, kaip tai suprantama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymo prasme. Apeliantės nurodoma aplinkybė ir kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo teikti dokumentai, kad UAB „Belor“ siekia pasitvirtinti savo finansinį reikalavimą BUAB „Arvi“ ir ko bankroto byloje, yra tik civilinės byloje Nr. e2-1702-467/2019 priimtų procesinių sprendimų rezultatas – teisinė pasekmė.

41.       Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, nors ir teisiškai ydingais motyvais, visgi apeliantės prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1702-467/2019 dalyje buvo atmestas pagrįstai (kitaip tariant, šis procesinis klausimas išspręstas teisingai), paliktina nepakeista (CPK 328, 338 straipsniai).

42.       Atsižvelgdamas į tokią bylos baigtį, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir atskirai nepasisako dėl atsakovės UAB „Belor“ procesinio prašymo sustabdyti šią civilinę bylą, kadangi toks procesinis veiksmas neturėtų jokios reikšmės teisingam šio procesinio klausimo išsprendimui. Jokios reikšmės šiuo atveju neturėtų ir atsakovės UAB „Belor“ prašymas dėl Alvator Management Limited pakeitimo jos teisių ir pareigu perėmėja – apeliante, todėl toks jos prašymas, be kita ko, ir pareikštas jo negalinčio reikšti subjekto, taip pat nenagrinėjamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43.       Atskirąjį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė UAB „Belor“ patyrė 1 777,49 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, ir kurias sudaro: 1 730,30 Eur susipažinimas su atskiruoju skundu ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas; 47,19 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas.

44.       Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.16 punkte numatytus maksimalius dydžius bei tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl šių išlaidų kompensacija mažinama iki didžiausios leistinos sumos, t. y. iki 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4).

45.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Todėl šiuo atveju kitos atsakovės patirtos išlaidos atskirai neatlyginamos, jas kompensuoja už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisiama suma.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“, juridinio asmens kodas 304444913, 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė