Civilinė byla Nr. 2-496-985/2021

                   Proceso Nr. 2-28-3-03732-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:                         2.6.10.6.;2.6.11.2.;3.2.3.1.;3.2.6.1.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 12 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Dainorai Petraitei, I. G., Eglei Valinčienei,  J. Š.,

dalyvaujant ieškovui N. S., 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui G. S., advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl paslėptų defektų remonto išlaidų padengimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

             ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3738,90 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.             Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 mėn. rugsėjo 19 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį. Automobilį apžiūrėjo išoriškai ir viskas atrodė pakankamai gerai, taip pat įmonės vadovas patikino, kad su automobilio mechanine dalimi taip pat viskas yra gerai ir automobilis jokių trūkumų neturi, patikrintas jų dirbtuvėse, rida tikra (234250 km.). Po keleto dienų po automobilio pirkimo jis pradėjo gesti. Pakeliui iš Vilniaus automagistralėje jis užgeso ir nebeužsivedė. Pradėjo aiškėti, kad pirkimo metu buvo apgautas ir automobilyje buvo daug paslėptų defektų. Automobilį patikrino UAB "(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)" autorizuotas (duomenys neskelbtini) servisas. Jie nustatė, kad automobilio rida atsukta. Realiai ji turėtų būti 313620 km, o pirkimo sutartyje užfiksuota 234250 km. Taip pat servisas nustatė, jog sugedęs aukšto slėgio kuro siurblys, ko pasėkoje buvo sugadinta visa kuro sistema. Išmontuojant kuro purkštuvus buvo nustatyta, kad jie sumontuoti netinkami minėtam automobiliui (paslėptas defektas), kas ir įtakojo kuro siurblio gedimą bei visos kuro sistemos sugadinimą. Remonto darbų kainos, remiantis sąskaitomis faktūromis: kuro sistemos remontas - 2817,69 Eur; variklio patikra - 41,75 Eur; diagnostika - 30 Eur; parametrų patikra, diagnostika - 258,46 Eur; purkštukai ir jų montavimas - 591 Eur. Taip pat ant pirkimo - pardavimo sutarties jam nematant uždėtas spaudas "Automobilio būklė tenkina pretenzijų neturiu", tačiau jis buvo uždėtas be jo žinios ant jo nėra parašo, kas daro jį juridiškai negaliojantį, o pardavėjo elgesį neatitinkantį geros moralės. Kalbėjo su įmonės vadovu G. S. telefonu ir jis aiškiai leidote suprasti, kad esu apgautas. Pokalbis telefonu yra užfiksuotas. Šiuo atveju buvo nurodyta klaidinga automobilio rida, ko pasėkoje buvo tikimasi automobilį parduoti didesne kaina, kad rida atsukta patvirtina autorizuoto serviso UAB "(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)" pažyma. Nagrinėjamu atveju yra gautos automobilio defektų nustatymo pažymos iš autorizuoto (duomenys neskelbtini) automobilių serviso UAB "(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)" bei sąskaitos už gedimų šalinimą pagrindžiančios reikalavimų dydį. Neatlikus specialios automobilio patikros ir diagnostikos, neišardžius, o atliekant įprastą apžiūrą aptariami trūkumai nebūtų išaiškėję. Tokią išvadą patvirtina ir faktinės aplinkybės, jog automobilio trūkumai pradėjo aiškėti tik jam užgesus ir nebeužsivedant ardant gedimui nustatyti. Tai reiškia, jog automobilio trūkumai pagal savo pobūdį buvo paslėpti, vizualiai nematomi ir nepastebimi.                Atsakovė atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad šalims sudarius transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ji įforminta 2020 m. rugsėjo 19 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Sutartyje buvo nurodyta transporto priemonės rida 234250 kilometrų. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), (VIN) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai (duomenys neskelbtini), ieškovui parduota be garantijos. Registracijos liudijime nurodyta pirma transporto priemonės registracijos data (B) - (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos Lietuvoje data (B.l) - (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo išdavimo data (I)-(duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad ieškovas įsigijo naudotą lengvąjį automobilį, kurio rida 234250 kilometrų, todėl yra logiška, kad ieškovas jį įsigydamas, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar transporto priemonės nepriekaištingos būklės, kokios galėtų tikėtis esant naujam automobiliui. Ilgalaikio ir nepertraukiamo transporto priemonės eksploatavimo eigoje, transporto priemonės agregatai ir ją sudarantys mechanizmai natūraliai dėvisi. Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis - naudotas lengvasis automobilis - lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama. Įsigydamas daugiau kaip 11 metų naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą, ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Ieškovas turėjo pats įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis. Atsakovas ieškovui buvo sudaręs visas sąlygas apžiūrėti parduodamą transporto priemonę bei atlikti jos nuodugnų patikrinimą. 2020 m. rugsėjo 19 d. pažymoje-sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas patvirtintas ieškovo parašu; „Nurodytą transporto priemonę, kėbulą, variklį gavau. Automobilio būklė tenkina. Pretenzijų neturiu“. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo atsakovas organizavo transporto priemonės valstybinę techninę apžiūrą. Tai patvirtinantis dokumentas ieškovui buvo perduotas kartu su automobiliu. Techninė apžiūra buvo atlikta likus vienai ar dviem dienoms iki sandorio sudarymo. Techninę apžiūrą atlikę specialistai nenustatė jokių transporto priemonės gedimų ir konstatavo, kad transporto priemonę galima eksploatuoti. Taip pat atkreiptinas į tai, kad ieškovas įsigytą transporto priemonę eksploatavo nuo (duomenys neskelbtini) iki gedimo dienos, t. y. iki 2020-10-30. Minėta, kad pardavimo metu transporto priemonės rida buvo 234250 kilometrų, o iš ieškovo pateiktos fotografijos galima suprasti, kad 2020-11-30 transporto priemonės rida buvo 237224 kilometrų. Tai reiškia, kad nuo transporto priemonės įsigijimo iki jos sugedimo ieškovas su ginčo automobiliu nuvažiavo 2974 kilometrus. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie transporto priemonei jau po jos pardavimo nustatytus techninius trūkumus. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas prisidėjo prie transporto priemonės techninių trūkumų atsiradimo, ar nuslėpė nuo jo trūkumų buvimo faktą. Ieškovo nurodyti kuro sistemos gedimai tiesiogiai priklauso nuo transporto priemonės ridos. Minėta, kad perdavimo momentu transporto priemonės rida buvo 234250 kilometrų, kas taip pat netiesiogiai liudija, kad ieškovo nurodyti gedimai galėjo atsirasti bet kuriuo tolesnio automobilio eksploatavimo momentu, kitaip tariant, jau po sandorio sudarymo. Be to, iš ieškovo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AMT 4747 matyti, kad remonto paslaugas teikusi įmonė ginčo automobiliui atliko kuro bako valymą. Iš to galima spręsti, kad kuro bake buvo priemaišų, kurias privalu buvo išvalyti. Tuo pačiu spręstina, kad ieškovo nurodyti kuro sistemos gedimai galėjo atsirasti dėl to, kad ieškovas naudojo netinkamą kurą arba kitaip užteršė kuro baką. Be to, ieškovo nurodytų nuostolių suma sudaro daugiau kaip pusė viso automobilio kainos ir yra neprotingai didelė. Ieškovas užsimena, kad pardavimo sutartyje yra nurodyta neteisinga transporto priemonės rida. Atsakovas su tokiu ieškovo kaltinimu nesutinka ir atsikirsdamas į minėtą ieškovo teiginį, teikia teismui sutartį, pagal kurią atsakovas yra įsigijęs ginčo transporto priemonę iš ankstesnio savininko. Minėtoje sutartyje yra nurodyta, kad transporto priemonės rida - 234000 kilometrų.                                    Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad automobilio skelbimą rado internete, autoplius.lt. Paskambinęs pardavėjui dėl automobilio, klausė dėl automobilio defektų, pardavėjas atsakė, kad automobilis puikios būklės, sakė, sėdi ir važiuoji. Jis atvažiavo į Marijampolę, automobilis buvo aikštelėje, be numerių, neregistruotas, todėl automobilio negalėjo išbandyti, vėliau nurodė, kad važiavo aikštelėje, tik į kelią neišvažiavo. Automobilio išvaizda buvo puiki, automobilis buvo išvalytas, išblizgintas vašku, kaip iš salono, atlikta techninė apžiūra. Pinigus sumokėjo pardavėjui banko pavedimu, tuo pačiu metu, kai apžiūrėjo automobilį. Sudarė sutartį rugsėjo 19 d., pildė pardavėjas, dėl spaudo automobilio būklė tenkina pretenzijų neturiu, tai šis spaudas uždėtas, kai jis atliko pavedimą. Tada su pardavėju vyko į Regitrą užregistruoti automobilio, ir važiuodamas namo į (duomenys neskelbtini) rajoną, spausdamas greičio pedalą pastebėjo, kad užsidegė pašiltinimo lemputė, dingo trauka, automobilis nevažiavo greičiau kaip 100 km/h. Tada jis paskambino pardavėjui, pasakė apie gedimą, grįžo pas pardavėją, kuris nurodė, kad viskas gerai, reikia perprogramuoti suodžių filtrą. Jis patikėjo, kadangi senesniame jo turėtame automobilyje buvo ta pati problema. Iki jo namų apie 200 km, lėtai važiuojant gedimų nerodė, tik mirksėjo lemputė. Rugsėjo 21 d. automobilio techninę būklę tikrino servise, atliko diagnostiką, parodė, kad automobilis stipriai „čipuotas“, tai yra 25 procentais pakelta galia, didelis slėgis, smarkiai dūmino, 3 purkštukai visiškai sugedę. Pakeitė 3 purkštukus, gedimas nedingo. Automobilį vežė patikrinti į 5 servisus. Automobiliu nuvažiavo apie 2000 km, kol jis visiškai sustojo, tada atidavė į (duomenys neskelbtini) servisą, nustatė kuro sistemos gedimą, tačiau buvo per brangu taisyti, atidavė į servisą Panevėžyje. Nurodė, kad buvo sudėti ne tie purkštukai, o skirti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), meistras išėmė senus ir jis pagal juos nupirko, tačiau kaip vėliau paaiškėjo jie buvo netinkami. Nurodė, kad skambino pardavėjui, kalbėjo apie purkštukus, pripažino, kad pardavėjas sakė pristatyti automobilį taisymui, sutiko ir parduoti automobilį, tada grąžinti pinigus, tačiau jis nepasitikėjo pardavėju, manė, kad pataisys tik laikinai, o vėliau išryškės gedimai, todėl taisė savo iniciatyva.

        Atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, papildomai direktorius nurodė, kad automobilis buvo 11 metų senumo, dėl to, gedimų buvo neįmanoma paslėpti. Automobilio sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo supažindintas su vokiška sutartimi. Pildant sutartį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadybininkas į paruoštą kontraktą surašė ieškovo duomenis, o žaliąją sutarties grafą užpildė bendrovės direktorius. Automobilio pirkimo metu, ieškovas bendravo tik su įmonės vadybininku, pretenzijų dėl automobilio neturėjo.

        Liudytojas M. S. nurodė, kad jis perdavė ieškovui automobilį, automobilis buvo tikrai tvarkingas, guolis pakeistas, kadangi kitaip nebūtų perėją techninės apžiūros. Ieškovui buvo leista pravažiuoti automobilio aikštelėje. Įvykus pirmajam automobilio gedimui, ieškovas jam skambino, buvo pranešta apie lemputės užsidegimą, spiralę bei traukos sumažėjimą. Pokalbio metu, jie diskutavo dėl gedimo, jis nurodė, kad tai buvo suodžių filtras, kurį reikia keisti. Kadangi ieškovui buvo nutikęs toks pat gedimas su senesniu automobiliu (duomenys neskelbtini), tai ieškovas išvažiavo namo. Po 2-3 savaičių po pirkimo, jis sulaukė skambučio iš ieškovo, jog jis turi bėdų su neseniai nupirktu automobiliu. Ieškovas nurodė, jog mašina yra čipuota, taip pat paminėjo, jog buvo apsilankęs servisuose. Tada jis pasiūlė pakeisti purkštukus bei suteikti pagalbą, grąžinti pinigus, kai automobilis bus parduotas, tačiau ieškovas atsisakė.

        Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

        Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. tarp N. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašant pažymą sąskaitą Serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas N. S. už 6800 Eur nupirko 2008 metų gamybos naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)  pardavė minėtą automobilį (b. l. 4). Automobilio defektai neužfiksuoti, nurodyta, „Automobilio būklė tenkina. Pretenzijų neturiu“, nurodytą transporto priemonę, kėbulą, variklį gavau (b. l. 4). Automobilis parduotas su technine apžiūra,  techninė apžiūra atlikta 2020 m. rugsėjo 8 d., techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2022 m. rugsėjo 8 d., pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini) d., rida 234 245 km, dūmingumas 0,01 (b. l. 68). 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų, nurodydamas, jog automobilio paslėpti trūkumai – sumontuoti netinkami purkštukai, dėl ko buvo sugadinta visa kuro sistema.

        Byloje kilo ginčas dėl to, ar parduotas nenaujas kilnojamasis daiktas – automobilis – turėjo trūkumų (defektų), dėl kurių nebuvo galima jo naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė verčiasi automobilių prekyba, tai yra šiuo atveju laikomas (profesionalus pardavėjas), o ieškovas - pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs iš profesionalaus pardavėjo automobilį, reikalingą jo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, patenkinti. Šiuo atveju laikytina, kad tarp šalių sudaryta 2020 m. rugsėjo 19 d. automobilio pirkimo sutartis yra vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.350 str. 1 d.).

        Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

        Nurodytina, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse.

        Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl naudoto daikto kokybės, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 pateiktas išaiškinimas, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, jog daiktas gali tuoj pat sugesti, ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

        Taigi kaip nurodė ieškovas esminiai automobilio trūkumai, kuriuos jis vertina kaip paslėptus, tai yra netinkamai sumontuoti kuro purkštukai, nes išmontuojant kuro purkštuvus buvo nustatyta, kad jie sumontuoti netinkami minėtam automobiliui, kas ir įtakojo kuro siurblio gedimą bei visos kuro sistemos sugadinimą, neteisingai nurodyti ridos duomenys, taip pat pakelta galia. Ieškovas nurodė, kad automobilio gedimai prasidėjo tik išvykus iš Regitros, Marijampolėje, kai užsidegė pašildymo lemputė, sumažėjo trauka, automobilis nevažiavo daugiau kaip 100 km/h, buvo susisiekta su pardavėju, kuris nurodė, kad reikia perprogramuoti/keisti kietojo kuro filtrą. Ieškovas nurodė, kad po kelių dienų, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į autoservisą, kur atlikus diagnostiką nustatyta, kad trys purkštukai visiškai sugedę, purkštukai buvo pakeisti, tačiau gedimas nedingo. Atsakovė teigia pardavusi techniškai tvarkingą automobilį, kuriuo iki gedimo ieškovas nuvažiavo 2974 km, o ieškovui nurodžius apie galimus gedimus, siūlė automobilį taisyti, ieškovui pareikalavus grąžinti pinigus, pasiūlė automobilį parduoti, tačiau ieškovas pagalbos nesikreipė.

Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Bylos duomenimis ieškovas automobilį įsigijo 2020 m. rugsėjo 19 d., kaip matyti iš 2020 m. spalio 19 d. specializuoto automobilio serviso (duomenys neskelbtini) Keturi žiedai patvirtinimo apie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidavimo į saloną laiką 2020 m. spalio 19 d., 07:30, išdavimo laikas 2020 m. spalio 19 d. 19:00, automobilio rida nurodyta 236 790 km, įsigytas – 234 250 km (b. l. 6), taigi nuvažiuota 2 540 km po įsigijimo; iš ieškovo pateiktos foto nuotraukos, 2020 m. lapkričio 30 d., matyti, kad automobilis buvo nuvažiavęs 237 224 km, įsigytas – 234 250 km, taigi nuvažiuota 2 974 km po įsigijimo, kas vertintina, jog automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją automobilis atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. 

Automobilis

        Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas įvertino automobilį taip, kaip jis pageidavo – apžiūrėjo, pavažiavo juo, nors turėjo galimybę atlikti nuodugnesnę apžiūrą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovui prieš perkant automobilį buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę ir būklė ieškovą tenkino. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje serija ir Nr. AMT 4747, nurodytų autodetalių gedimas ir jų remontas 2817,69 Eur buvo padaryti būtent iki ieškovui įsigyjant automobilį, o atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus, kadangi kaip jau minėta automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuojamas, maždaug prieš mėnesį laiko pargabentas iš (duomenys neskelbtini). Bylos šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės, iš byloje surinktų įrodymų spręstina, kad netinkamos kokybės daikto faktas neįrodytas. Variklio patikra - 41,75 Eur, diagnostika - 30 Eur; parametrų patikra, diagnostika - 258,46 Eur atlikti po netinkamų purkštukų sumontavimo; purkštukai ir jų montavimas - 591 Eur, kaip paaiškėjo buvo nupirkti ir sudėti ieškovo iniciatyva; be to nustačius, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti su pardavėju dėl gedimų, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas pardavė automobilį su paslėptais defektais, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, ir yra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų automobilio remontui, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 6.363 str., CPK 178 str., 185 str.). 

        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš ieškovo valstybei priteistinos 12,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.) ir 250 Eur atsakovės turėtų advokato padėjėjo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 151130687, ir 12,26 Eur (dvylika eurų 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.  

Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                        Ingrida Navickienė