Baudžiamoji byla Nr. 1S-1305-594/2016

  Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01483-2009-1

  Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.;

(S)

2.5.19.

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. P. (toliau – V. P.) skundą dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 93-630 (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta Nr. 93-360) taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

1. V. P. 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. 2010 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnį atidėtas 1 metams.

1.2. 2010 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. P. paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2010 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmių apėmimo būdu, V. P. nustatant galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.  Bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 19 d..

2. 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-630 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. P., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-630 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, kadangi iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų seka, jog ji sumažėjo nuo 52 iki 42 balų (pagal OASys metodiką). Šiuo metu išskiriami ir pagrindiniai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – tai teigiama darbinė motyvacija, tinkamos gyvenimo sąlygos bei socialiniai ryšiai. Pasak V. P., jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų, kas, nuteistojo įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, jog jis gali gyventi sąžiningai ir pareigingai atlikti jam pavestas darbines funkcijas net ir nebūdamas nuolatinėje priežiūroje ar juo labiau – izoliuotas. Be to, nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo motina ir patėviu, yra sukūręs šeimą, turi šešis nepilnamečius vaikus, jam yra leidžiamos trumpalaikės išvykos pas savo šeimos narius, kas vėlgi teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

3.2. Skundu pažymima, kad net ir dirbdamas pataisos namuose, jis stengiasi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o išėjęs į laisvę, tai galėtų įgyvendinti kur kas greičiau. Tuo tarpu tai, kad šiuo metu jis yra atlyginęs tik 414,99 eurus iš 12907,78 eurų, lėmė ne jam konstatuoti kriminogeniniai rizikos veiksniai, bet objektyvios priežastys –jis dirba pataisos namuose, kur gaunamų pajamų didesnėms išmokoms jam nepakanka. 

4. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš lygtinio paleidimo taikymui būtinų sąlygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. rugsėjo 7 d., atlikus nuteistojo V. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei (b. l. 2, 8). Ir nors skundžiama apylinkės teismo nutartimi konstatuota, jog analizuojamu atveju 2016 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra klaidinantis (atitinka ne 42, o 52 balus), tačiau tai patvirtinančių duomenų nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl įvertinus 2016 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, apibūdinančius nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam skirtus paskatinimus ir kitas, iš esmės su kitais apygardos teismui pateiktais duomenimis sutampančias aplinkybes, abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta pakartotinio V. P. nusikalstamo elgesio rizika (42 balai), nėra jokio objektyvaus pagrindo.

5.2. Sprendžiant V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kai pagal OASys metodiką nustatyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, leidžianti pagrįstai manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

6. Sutinkamai su 2016 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas bei nuteistojo mąstymas (pagalvoja ne visas savo elgesio pasekmes), neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

6.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas (pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) V. P. nėra vienintelis. 2010 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Šis nusikaltimas, kaip beje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas, buvo įvykdytas V. P. apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui, ir nors, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šiuo metu nuteistojo požiūris į alkoholį yra socialus, jis pripažįsta, jog būdamas laisvėje juo piktnaudžiavo (jo paties teigimu, alkoholio suvartodavo daugiau, nei reikėtų), tačiau įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog su šia priklausomybe susijusios problemos neturės neigiamos įtakos V. P. elgesiui ir lygtinio paleidimo atveju, objektyvaus pagrindo vis tik nėra. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, jog jokių pastangų, siekiant atsisakyti šio neigiamą įtaką jo elgesiui darančio veiksnio, būdamas pataisos namuose, nuteistasis nesiėmė, pataisos namuose nesigydė, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su problemų sprendimu dėl alkoholio vartojimo, pastaruoju metu nelankė. Tuo tarpu aplinkybė, jog pataisos namuose nuteistasis nebuvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, jokios esminės reikšmės, sprendžiant aptariamo neigiamo įpročio įtaką tolesnei nuteistojo elgesio korekcijai, vis tik neturi. Akivaizdu, jog alkoholinių gėrimų įsigijimas ir vartojimas pataisos namuose yra apsunkintas, todėl vien tik šios aplinkybės sprendžiant, ar V. P. sugebės atsisakyti šio neigiamo įpročio ir būdamas laisvėje, kur alkoholio įsigijimas jam nebus ribojimas, nagrinėjamu atveju nepakanka.

6.2. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo draugai, kurių netinkamas pasirinkimas, įvertinus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis) pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, neabejotinai gali paskatinti V. P. nusikalsti ir ateityje. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą V. P. įvykdė bendrininkaudamas su kitu, pilnametystės ribą vos peržengusiu, asmeniu, kas, įvertinus nuteistojo amžių jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį jo pavojingumą visuomenei bet ir pabrėžia saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Nors, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. P. neformalios nuteistųjų bendrijos taisyklės šiuo metu nėra svarbios, tačiau, įvertinus tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs ir geba bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų, pagrįstai abejotina, jog laisvėje V. P. gebės pasirinkti išimtinai socialų draugų ratą bei nebendrauti su kriminalinės orientacijos asmenimis. Juo labiau įvertinus tai, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas buvo įvykdytas jo gyvenamosios vietos, į kurią nuteistasis ketina grįžti ir lygtinio paleidimo atveju, prieigose.

6.3. Vertinant V. P. elgesio korekciją bei jo pastangas šalinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, įvertintinos ir jo mąstymo bei elgesio problemos netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, galintys įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą ateityje. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis linkęs veikti greitai, todėl pirmenybę dažniau teikia veiksmui, o ne planavimui. Jis ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, kartais pasielgia lengvabūdiškai ir neapgalvotai. Nors įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. kada nors būtų grasinęs siekdamas kitų žmonių paklusimo, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje ir nėra, tačiau, sutinkamai su 2016 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis tik buvo fiksuotas vienas jo savikontrolės praradimo faktas. Analizuojant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius svarbu pažymėti ir tai, kad V. P. geba atpažinti savo problemines sritis, įtakojusias jo nusikaltimą, tačiau savo problemoms spręsti jis vis tik ne visuomet pasirenka tinkamus būdus, ir nors šiuo metu savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 straipsnio 1 dalyje,  padaryme jis pripažįsta, tačiau yra linkęs ją minimalizuoti, kas aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog net ir šioje V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis nepakankamai adekvačiai vertina savo neteisėto elgesio pasekmes, ignoruoja savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ją sumenkindamas, ir tai neabejotinai labiau neigiamai apibūdina nuteistąjį bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje toks asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals.

7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
8. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir 4 (nors nuteistojo skunde įvardijami 6) V. P. už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir sąžiningą darbą pataisos namuose skirti paskatinimai ar aplinkybė, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. Konstatuojant šią išvadą, vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog paskatinimai jam nebuvo skiriami tolygiai (du paskatinimai skirti 2011 metais, vienas – 2015 metais ir paskutinis – 2016 metais), įžvelgiamas net 3 (trejų) metų laikotarpis, kurį pataisos namuose nuteistasis praleido neskatintas, kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju V. P. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme nebuvo nuosekli, kas neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja asmenį. Tuo tarpu perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę V. P. buvo tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. Šiame kontekste įvertinus Socialinio tyrimo išvados sudarymo datą – 2016 m. rugsėjo 7 d., manyti, jog toks trumpas, t. y. nepilno mėnesio, laikotarpis, sprendžiant apie nuteistojo elgesio korekciją jam paskirtą bausmę atlikinėjant lengvosios grupės sąlygomis yra pakankamas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus aukščiau išdėstytas V. P. elgesį viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes.
9. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Albinas Antanaitis

                                                                                                                  Giedrius Endriukaitis

                                                                                                        Daiva Jankauskienė