Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-09-23][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2633-243-2016].docx
Bylos nr.: I-2633-243/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės 302561280 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Procesiniai terminai:
Skundas
Skundo priėmimas
Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme
Teismo pranešimai ir šaukimai
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas
Kiti proceso įstatymų aiškinimo ir taikymo atvejai

Administracinė byla Nr

Administracinė byla  Nr. I-2633-243/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05521-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

(S)



 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas E. B. skunde nurodo, jog atskirais laikotarpiais buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas teisės aktų numatytas minimalus plotas, ir kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Teigia, jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atskirti tik 1 metro aukščio sienele, tačiau neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, visą laiką jį galėjo matyti kiti asmenys. Be to, sanitarinio mazgo sienos nepadengtos plytelėmis, nepritaikytos valymui, kaip ir kamerų grindys išlūžusių medinių lentų. Teigia, jog patalpos nebuvo dezinfekuojamos, neatliekama dezinsekcija, deratizacija, iš grindų lysdavo pelės ir tarakonai, o valymo priemonėmis nebuvo aprūpintas. Sanitariniame mazge taip pat neįrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl iš jo nuolat sklido smarvė, o kamerose neįrengta vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas teigia, kad naudojosi ta pačia dušo patalpa kaip ir sergantieji užkrečiamomis ligomis (pvz. tuberkulioze) ir dėl to turėjo realią galimybę užsikrėsti. Teigia, jog nebuvo informuotas apie teisę išsiskalbti drabužius skalbykloje, todėl skalbė kameroje šaltu vandeniu, nebuvo džiovyklų. Nurodo, jog kamerose nebuvo pavojaus mygtukų, pagalbą galėjo prisikviesti orumą žeminančiu būdu – maistui skirtu šaukštu daužydamas į dubenėlį. Taip pat nurodo, jog dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimų, lempos buvo apdaužytos, aprūkusios. Argumentuoja, jog patyrė neturtinę žalą kaip ji apibrėžta CK, nes buvo laikomas garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Mano, jog adekvati suma patirtiems nepatogumams atlyginti yra 5000,00 Eur, kurią prašo priteisti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Nurodo, jog pareiškėjas gydytas nuo 2015-02-27 iki 2015-03-13 Chirurgijos skyriaus 17 (plotas 7,33 kv.m., 4 lovos) ir 26 (plotas 8,92 kv.m.) kamerų tipo palatose;  nuo 2015-07-17 iki 2015-07-24 Chirurgijos skyriaus 23 (plotas 8,80 kv.m., 4 lovos) kameros tipo palatoje; nuo 2015-08-20 iki 2015-08-28 Chirurgijos skyriaus 26 (8,92 kv.m., 4 lovos) kameros tipo palatoje. Argumentuoja, jog teisės aktai Ligoninei nenustato pareigos kaupti duomenis, koks ligonių skaičius buvo gydomas konkrečią dieną, todėl tokių duomenų pateikti negali. Nurodo, jog HN 76:2010 nenustato ploto normos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. Ligoninėje apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nenustato, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje pataisos įstaigoje. Nurodo, jog Ligoninės palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pagal HN 76:2010 2 punktą ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai / normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos. Nurodo, jog sanitariniai mazgai įrengti pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, nuo gyvenamosios patalpos atitverti 100x142 cm sienele. Ligoninės patalpų deratizacija ir dezinsekcijos darbai atliekami pagal sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ kartą per mėnesį arba dažniau pagal poreikį. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka sanitarai. Pažymi, jog laikomiems asmenims visada išduodamos švaros ir valymo priemonės. Pacientų maudymasis organizuojamas pagal Taisyklių 258 punkto ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus, t.y. ne rečiau kaip kartą per savaitę, o sergantieji tuberkulioze prausiasi duše jiems nustatytu laiku, po to dušo patalpos dezinfekuojamos. Taip pat nurodo, jog pagal Taisyklių 258 punkto ir HN 76:2010 67 punktą asmenys aprūpinami švaria patalyne ne rečiau kaip kartą per savaitę, o pacientai, kurių sveikatos būklė leidžia patiems apsitarnauti, gali rūbus išsiskalbti palatoje ar skyriaus prausykloje. Pacientams paprašius sanitarai išduoda indą skalbimui, o rūbai džiovinami kieme arba palatose. Pažymi, jog Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, hospitalizuojamiesiems išduodami Ligoninės drabužiai ir avalynė, kurie keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nurodo, jog vasaros metu palatose išimamas vienas lango rėmas, kad būtų užtikrinta ventiliacija, o žiemą įdedamas, kad būtų užtikrinta šiluma. Taip pat nurodo, kad pagal HN 76:2010 24 punktą kiekvienoje kameroje veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengtos ventiliacinės vėdinimo šachtos, užtikrinančios oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Nurodo, jog kamerų tipo palatose sumontuoti iškvietimo mygtukai ir visą parą budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos ir priežiūros pareigūnai (b.l. 11-14).

 

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui E. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išskiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog jo gydymo laisvė atėmimo vietų ligoninėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Iš Ligoninės atsiliepimo ir pridėtų duomenų (b. l. 76) matyti, kad visas 29 pareiškėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje praleistas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šios kategorijos bylose tenka Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015, 2016-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1112-442/2016; 2016-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1013-556/2016, 2016-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1626-756/2016, kt.). Institucijos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra teisiškai reikšmingi. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįsti. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus.

Pareiškėjui skundžiantis kitais higienos normų pažeidimais, pažymėtina, jog Higienos reikalavimus, taikomus Laisvės atėmimo vietų ligoninei laikotarpiu, kuriuo joje buvo gydomas pareiškėjas, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 47:2010), galiojusi iki 2015-11-01. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012-05-28 (b. l. 50). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-07-29 leidime-higienos pase Nr. (12-16)12.12-390 išdavė šį leidimą vykdyti leidime-higienos pase nurodytą ūkinę komercinę veiklą (b. l. 65).

HN 76:2010 60 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad kenkėjų kontrolė Ligoninėje vykdoma nuolat pagal su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį ir atlikti darbai registruojami kenkėjų kontrolės žurnale (b.l. 23-45, 58-61). Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos direktorių su skundais dėl laikymo sąlygų (įskaitant ir dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) byloje nėra ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių žurnalo duomenis, todėl pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti nėra. Pažymėtina, jog ir Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo 2016-05-06 akte Nr. 13(15.3)-PA-1074 ir 2015-06-30 akte Nr. 13(15.3)-PA-1652 konstatuota, jog kameroje-palatoje Nr. 23 ir dušų  patalpoje atliktas remontas, sienų ir lubų paviršiai pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai (b.l. 46-47). Patikrinimo 2015-06-30 akte Nr. 13(15.3)-PA-1652 taip pat nurodyta, jog kamera Nr. 23 vėdinama per langą, paviršiai vizualiai švarūs, baldai nesulūžę, tinkami naudoti, sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, atskirtas nuo likusios patalpos nepermatoma polietileno užuolaida (b.l. 48-49). Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl palatų, kuriose jis buvo laikomas, neatitikimo higienos normų reikalavimams, o pareiškėjo gydymo kameroje Nr. 23 (iš karto po jos remonto) laikotarpiu, yra paneigti.

Pacientų maudymasis organizuojamas pagal Taisyklių 258 punktą, be to, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę; šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punktą, t. y. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę (b.l. 19-22). Pareiškėjui argumentuojant, jog ta pačia dušo patalpa naudojasi ir sergantieji užkrečiamomis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, pažymėtina, jog HN 76:2010 51 punktas nustatė, jog ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose tik jų sutikimu ir tik kai dėl sveikatos būklės jų negalima palikti gyvenamojoje vietoje arba gyvenamosios patalpos neatitinka higienos reikalavimų; sprendimas dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo priimamas teisės akto nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad asmuo serga užkrečiama liga, savaime nesuponuoja būtinybės jį izoliuoti, atitinkamai – ir užtikrinti, kad asmuo nesinaudotų bendro naudojimo sanitarinėmis patalpomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015). Elgiantis priešingai ir izoliuojant asmenį vien tuo pagrindu, kad jis serga užkrečiama liga, būtų traktuojama kaip tokio asmens diskriminacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012, 2016-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-492/2016). Duomenų, kad pareiškėjo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu būtų nesilaikoma HN 76:2010 51 punkto reikalavimų, nėra. Iš Ligoninės atsiliepimo duomenų matyti, kad dušo patalpos dezinfekuojamos kiekvieną kartą po to, kai jomis pasinaudoja sergantieji užkrečiamomis ligomis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir HN 76:2010 57 punkto pažeidimą. Pripažintini nepagrįstais pareiškėjo argumentai dėl grėsmės jo sveikatai, kilusios dėl naudojimosi tomis pačiomis dušo patalpomis kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis. Pareiškėjas nenurodo, kad užsikrėtė kokia nors liga. Pareiškėjo hipotetiniai teiginiai, jog baiminosi, kad galėjo užsikrėsti, nėra pakankami konstatuoti jo saugos ir sveikatos neužtikrinimą Ligoninėje.  

Pareiškėjui teigiant, jog naudojantis tualetu buvo pažeistas jo privatumas, pažymėtina, jog iš atsakovės atstovės atsiliepimo matyti, kad visose kamerų tipo palatose ir palatose yra įrengta 1,5 m sienelė, skirianti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekimo kamerose teisės aktai nenumato. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Duomenų apie tai, kad Ligoninėje būtų atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai byloje nėra. HN 76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas gali būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Pareiškėjui teigiant, jog nebuvo informuotas apie galimybę skalbti drabužius Ligoninės skalbykloje, pažymėtina, jog HN 76:2010 64 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsakovė atsiliepime į skundą patvirtino, kad Ligoninėje yra sudarytos sąlygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai išskalbtą patalynę, kaip nustatyta Taisyklių 258 punkte. Pagal HN 76:2010 67 punkto reikalavimus lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę. Ligoninės direktoriaus 2012-11-23 įsakymu Nr. V-206 patvirtintame Ligoninės pacientų asmeninių rūbų skalbimo tvarkos apraše nustatyta, jog pacientų, kurie dėl sveikatos būklės negali išsiskalbti patys, asmeniniai drabužiai surenkami ir skalbiami centralizuotoje skalbykloje, o kurių sveikatos būklė leidžia apsitarnauti patiems, asmeninius rūbus gali išsiskalbti palatoje arba prausykloje. Tam tikslui paprašius sanitarai išduoda indą, kuriame gali būti skalbiami drabužiai. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, taip pat nustatyta, jog hospitalizuotiems pacientams išduodami ligoninės darbužiai ir avalynė, kurie keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šiuo požiūriu nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą. Taip pat laikytini nepagrįstais pareiškėjo teiginiai, jog kamerose neįrengti pavojaus mygtukai. Iš atsiliepimo duomenų matyti, jog Ligoninės kamerų tipo palatose yra sumontuoti iškvietimo mygtukai, o rėžiminiame korpuse visą parą budi medicinos personalas, apsaugos ir priežiūros pareigūnai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, juo labiau, jog atsakovė pripažįsta kai kuriuos pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas pakankamai išsamiai išanalizavęs pareiškėjo laikymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas, plačiau ir detaliai neanalizuoja kiekvieno pareiškėjo teiginio. 

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiškose savo pobūdžiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 29 paras su pertraukomis pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neužtikrintas minimalaus ploto reikalavimas, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo gydymo sąlygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 7 eurus už vieną pažeidimo parą, 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016; vidutiniškai po 5-7 Eur, žr. 2016-06-13 nutartys administracinėse bylose Nr. A-876-556/2016, A-1651-624/2016, 2016-06-17 nutartys administracinėse bylose Nr. A-906-146/2016, Nr. A-1062-146/2016, Nr. A-1016-146/2016, 2016-08-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2569-520/2016, kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto neužtikrinimo mastą ir trukmę, pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus dėl tualeto įrengimo, kitų pažeidimų,  pareiškėjui jų neindividualizuojant, o dėstant tik bendro pobūdžio teiginius, nesant teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 300,00 Eur. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01). Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteistinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

patenkinti iš dalies pareiškėjo E. B.skundą,

priteisti pareiškėjui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės,

atmesti kitoje dalyje skundą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                    Vida Stonkuvienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • BVK
  • A-190-442/2015
  • A-1112-442/2016
  • A-1013-556/2016
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • A-2227-624/2015
  • A-520-492/2016
  • A-651-575/2015
  • A-588-858/2015
  • A-41-442/2015
  • A-1009-442/2015
  • A-821-442/2015
  • A-811-442/2015
  • A-801-442/2015
  • A-2711-520/2015
  • A-2277-520/2015
  • A-2168-520/2015
  • A-2029-624/2015
  • A-2185-520/2015
  • A-542-146/2016
  • A-482-756/2016
  • A-876-556/2016
  • A-1062-146/2016
  • A-1016-146/2016
  • A-2569-520/2016