Baudžiamoji byla Nr. PK-17-829/2017

Teisminio proceso Nr. 1-19-3-00009-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4; 2.11.3; 2.11.4;

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,

sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Eglei Kukienei,

dalyvaujant nukentėjusiajam ir nusikalstama veika kaltinamam A. M., jo atstovei ir gynėjai advokatei Irenai Haase,

nusikalstama veika kaltinamam ir nukentėjusiajam D. B., jo gynėjui ir atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalies padarymu;

- A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padarę nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

nukentėjusiojo A. M. privataus kaltinimo skundu D. B. kaltinamas tuo, kad būdamas neblaivus 2016-05-24 apie 23 val. 30 min. kiemo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, po to tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. keletą smūgių ranka į įvairias kūno vietas, tuo dėl kairės pusės 5 šonkaulio lūžimo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dėl vieno danties išnirimo – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Nukentėjusiojo D. B. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu A. M. kaltinamas tuo, kad 2016-05-24 apie 23 val. 30 min. pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. M. D. B. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, po to jį apkabinęs parmetė ant žemės, smaugė, laužė rankas. Šių A. M. veiksmų pasekoje krisdamas susimušė galvą ir nugarą, tai yra patyrė fizinį skausmą, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nusikalstama veika kaltinamas ir nukentėjęs D. B. dėl jam reiškiamo kaltinimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 21 val. grįžo namo ir užėjo pas sergančia motiną, kuri gyvena kaimynystėje su A. P. Su seserimi ir K. A., kuris yra šios draugas, išgėrė 0,7 l degtinės butelį. Išgėrus alkoholį, apie 23 val., norėjosi dar. Pasiėmęs piniginę nuėjo pas kaimynę, nes jam pasakė, jog ši kartais turi alkoholio. A. P. sėdėjo kieme su A. M. Pasisveikino ir paprašė kaimynės buteliuko, tačiau ši neturėjo. Jis dar šios paprašė paieškoti, kadangi buvo tamsus paros metas ir daugiau degtinės niekur nebūtų gavęs. Tada į jų pokalbį įsikišo A. M., kurį tą vakarą matė pirmą kartą. Šis jį žemino vadindamas „gaidžiu, pederastu bei ubagu“. Šiam atsakė, kad nesikištų į jo bei A. P. pokalbį ir paklausė, kodėl jį žemina. A. M. atžvilgiu jis nevartojo įžeidžiančių žodžių. A. P. liepė jam eiti namo, nes tuoj bus muštynės. A. P. atsistojus, iš už stalo atsistojo ir A. M., kuris išeidamas jį griebė. Tada abu susistumdė. Susistumdymą išprovokavo A. M. Pirmiausiai vienas kitam pagriebė už rankų, smūgių nesudavė. Smūgių negalėjo būti, kadangi jie buvo arti vienas kito. Susistumdymo metu parkrito, todėl ant skaldos susibraižė rankas. Tada A. P. pradėjo šaukti kaimyną M. P., kuris buvo pavėsinėje, kad juos išskirtų. Kadangi šis nėjo, nubėgo į kambarį ir pakvietė G. P., kuris atbėjęs juos išskyrė. Grumtynių metu jam buvo subraižytas veidas, į akmenį buvo prasiskėlęs galvą. Buvo smaugiamas tada, kai jį, laukiant kol atvažiuos policija, laikė A. M., kuris vieną jo ranką buvo užlaužęs, o kitą ranką buvo uždėjęs per kaklą. G. P. laikė jo dešinę ranką. Prašė šių, kad jį paleistų, tačiau jie nepaleido. Policijos pareigūnams atvažiavus konfliktas pasibaigė. Sužalojimai jam buvo padaryti imtynių veiksmais. Padaryti sužalojimai nebuvo reikšmingi, todėl dėl jų niekur nesikreipė. Patyrė fizinį skausmą, nes susimušė galvą. Pas ekspertą nuvažiavo tik tada, kai A. M. pateikė teismui privataus kaltinimo skundą. A. M. padaryti odos nubrozdinimai alkūnėje, alkūnės sąnaryje, poodinė kraujosruva krūtinėje, šonkaulio lūžimas ir danties išnirimas bei danties užpildo defektas negalėjo būti padaryti jų grumtynių metu. Atvažiavus policijai A. M. akcentavo, kad jam nuskeltas krūminis dantis. Jo veidas nebuvo kruvinas ar sumuštas, medicininės pagalbos jis atsisakė. Abu pūtė į alkotesterį. Jei A. M. būtų buvę sulaužyti šonkauliai, tai jis nebūtų galėjęs to padaryti. Policijos pareigūnai po konflikto jį parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Rytojaus dieną bendravo su A. P. Buvo kalba apie nuskeltą dantį, tačiau apie sulaužytus šonkaulius jokios kalbos nebuvo. Civilinį ieškinį pareiškė dėl to, kad reikėjo važiuoti pas ekspertą, patyrė nuostolius dėl darbo, nes jam neina suderinti darbo ir teismo posėdžių, kadangi dirba užsienyje 7 ar 8 savaites. Dėl to pykstasi su darbdaviais. Simbolinė 300 Eur suma atitinka jo patirtą žalą. Gailisi, kad nuėjo pas kaimynę. Su A. M. civiliniu ieškiniu nesutinka (I tomas, b. l. 153-155, 166).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir nusikalstama veika kaltinamas A. M. dėl jam reiškiamo kaltinimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės taip pat neprisipažino ir teigė, kad 2016-05-24 su A. P. kalbėjosi pavėsinėje. Jis buvo išgėręs du butelius alaus ir apie 200 g. degtinės. Apie 23 val. 30 min. į pavėsinę įsiveržė D. B. ir atsisėdo priešais juos. D. B. A. P. reikalavo degtinės, tačiau ši pasakė, kad neturi. D. B. vis tiek prašė. Tada A. P. pasakė, kad gal vyno butelį ir turėtų, tačiau šis jam bus per silpnas. Tada D. B. jam pasakė: „- Gal tu, ožy, ar gaidy, turi ką parsivežęs, vis tiek važinėji“. Jis nesileido į kalbas. D. B. keletą kartų pasiūlė jam eiti iš pavėsinės pasiaiškinti santykių. Pokalbis truko apie 15 min. A. P. neapsikentė ir norėjo palikti D. B. vieną pavėsinėje. Jis taip pat atsistojo eiti, o pasukus į dešinę link išėjimo iš pavėsinės, pajuto smūgį į kairę veido pusę, žemiau skruosto. Tada su pečiu ir galva trenkėsi į mūrinę sieną ir nukrito stalo gale. D. B. prišoko ir sudavė stiprų smūgį į širdies plotą, dėl kurio jis ir atsigavo, nes pirmas smūgis jį buvo „išmušęs“. D. B. sudavė jam dar keletą smūgių. Tada šį prisitraukė link savęs, kad D. B. neturėtų kaip daugiau užsimoti. Jis jo nepermetė, nesmaugė, nebuvo suėmęs už plaštakų. Išgirdo kaip A. P. šaukia, kad jis yra mušamas. G. P. atbėgo ir nuplėšė D. B. nuo jo. Iš pavėsinės ant pievos G. P. stūmė D. B. nuo savęs, nes G. P. ant savęs D. B. užsimetė atitraukinėdamas nuo jo. Jie nesigrūmė. D. B. buvo sulaikytas: G. P. laikė vieną D. B. ranką, o jis – kitą. Tuo metu pajuto, kad jo dantis yra išmuštas. Paskambino policijai. D. B. iki atvažiuojant policijai gulėjo ant pievos. Prie namų yra tik trinkelės, tačiau jų plotas 40 cm. Buvo vartojami kalėjimo žargonai: gaidys, ožys, „pyderas“, kiti necenzūriniai žodžiai. Policijos pareigūnams atvažiavus, paleido D. B., kurį nusivedė į automobilį ir liepė papūsti į alkotesterį. Pareigūnai priėjo ir prie jo. Šiems pasakė, kad jam yra išmuštas dantis. Vaikščiojo užsiėmęs už šono, ant veido buvo kraujo. Jis taip pat pūtė į alkotesterį. Tuo tarpu ant D. B. nebuvo jokio kraujo. Policininkai sakė, kad jis gali kreiptis į teismą kaip privatus asmuo ir rašyti pareiškimą. Kitą dieną po įvykio kreipėsi į priėmimo skyrių, bet Jurbarke medikai pasakė, kad atvažiuotų pirmadienį, nes buvo užsiėmę. Tą pačią dieną į medikus nesikreipė dėl išgąsčio. Medikai nustatė danties išnirimą, danties nuskėlimą, nubrozdinimus, lūžusį šonkaulį. Civilinį ieškinį palaiko visiškai. Turtinė žala susideda iš važinėjimo pas gydytojus, vaistų pirkimo, mokėjimo už apžiūras, kuro išlaidų. Neturtinė žala pasireškia tuo, kiek jam kainuotų dantų taisymas. Kadangi turėjo išvažiuoti nuo 2016-06-01 dirbti į Vokietiją, dėl patirto sužalojimo prarado darbą. Taip pat patyrė fizinį, psichologinį stresą, negalėjo nei dirbti, nei laisvai bendrauti su žmonėmis. Jam padaryta didelė moralinė trauma. Dar ir dabar jam pagalvojus apie tą dieną, spaudimas sukyla. Jaučiasi blogai. Dantis iškrito iš karto, o dėl šonkaulių negalėjo tą naktį miegoti, buvo susisukęs tvarstomuoju bintu. Jaučia pasekmes ir dabar. Atsirado baimės jausmas, savijauta ir sveikta visai kita, negali normaliai dirbti, sunku valgyti, nes neturi dviejų dantų. Po sumušimo girdėjo, kad kažkas buvo atėję, tačiau su tuo asmeniu kalbėjo A. P. Jis pasakė, kad su niekuo nenori kalbėti (I tomas, b. l. 156-159, 166).

Liudytoja R. S. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkiek atsimena įvykį. Vėlai vakare su kolega M. S. atvažiavo į kiemą pas A. M. Kieme buvo trys vyrai ir moteris. Du vyrai laikė vieną. Pas vieną vyrą delne buvo dantis, kurį sakė, jog išmušė kaimynas. Ar daugiau kuo nors A. M. skundėsi, neprisimena. Ant A. M. veido atrodo buvo kraujo. Siūlė kviesti medikus, tačiau šis atsisakė. Pareiškimo iš jo nepriėmė, kadangi liepė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Neprisimena ar šnekėjo su D. B. Tarnybiniame pranešime, kurį surašė kolega, viskas nurodyta teisingai. Neprisimena, ar buvo kilę problemų A. M. prapučiant į alkotesterį (I tomas, b. l. 159-160).

Liudytojas M. S. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad salėje sėdintys asmenys jam matyti, tačiau negali pasakyti kas ką mušė. Pamena, kad tamsoje atvažiavus į kiemą stovėjo trys asmenys ir moteris. Vienas asmuo buvo pargriautas ant žemės, o kitas rodė delne išmuštą dantį ir teigė, kad kažkuris išmušė. Nesimatė, kad asmenys yra sužaloti. Neprisimena, ar asmenys buvo kruvini. Vienas skundėsi, kad skauda šoną. Tarnybinis pranešimas surašytas teisingai. Vienam iš įvykio dalyvių nustačius girtumą jį parvežė namo. Buvo siūloma iškviesti GMP, tačiau atsisakė (I tomas, b. l. 160).

Liudytoja A. P. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra jos draugas. Apie 23 val. 30 min. sėdėjo kartu su A. M. lauke ir atėjo D. B. Jie buvo išgėrę. D. B. pradėjo reikalauti parduoti degtinės butelį. Jam A. M. pasakė, kad degtinės neturi ir čia ne parduotuvė. Tada ir prasidėjo konfliktas. Vyko įžeidinėjamas kalėjimo žargonu: „aš kaimo bosas, aš tave padėsiu, ožys, gaidys ir pan“. Buvo siūlyta kelis kartus eiti išsiaiškinti santykių. Kad išvengtų didesnio konflikto, norėjo išeiti. Ji atstotojo pirma. Tik paėjus už pavėsinės durų pasigirdo smūgis. Pirmas smūgis buvo suduotas A. M. į galvą. Tada A. M. atsimušė į sieną dešine puse. Tada jis pajuto, kad dantys iškrito, nes kraujas per burną bėgo. A. M. virto ant suolelio. Šiam besistojant buvo suduotas smūgis kumščiu į kairį šoną. A. M. griebė D. B. į glėbį ir prisitraukė prie savęs. Paskui jie nukrito į pavėsinės dešinį kampą. A. M. buvo po apačia, o D. B. ant viršaus. Iš viso buvo trys smūgiai suduoti A. M. į kairę pusę. Ji išbėgo pakviesti sūnaus, kad juo atskirų. Tą momentą nematė kas vyko. Ji įbėgo į kambarį ir pradėjo šaukti: „- G., muša A.!“. Atbėgęs G. P. nutraukė D. B. nuo A. M. D. B. virto ant G. P. ant žolės. G. P. kažkaip išsisuko ir prispaudė D. B. ranką. A. M. atbėgo ir prispaudė kitą pastarojo ranką. Metimo ant žemės tikrai nebuvo. Tuo metu ji skambino policijai. Kol atvažiavo policija vyrai laikė D. B. Nematė, kad A. M. būtų smaugęs D. B. Šiam nebuvo sužeista galva. A. M. veidas buvo kruvinas. Policijos pareigūnai liepė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. A. M. skundėsi, kad jam skauda paširdžius, jis sunkiai kvėpavo, skaudėjo burną. Jis jautėsi labai prastai. Pas ją kieme skaldos nėra, tik takeliai iš trinkelių. Pavėsinėje yra suplūkta žemė. Įvykio metu ji buvo šoke, labai išsigando. Kraują ir krūminį dantį, kuris buvo kruvinas ir jį laikė A. M. rankose, pamatė kai atvažiavo policija. D. B. buvo sveiktas, nesimatė, kad būtų sumuštas. Abiems vyrams buvo nustatytas girtumas. Policijos pareigūnai D. B. vedėsi į automobilį ir nuvežė namo (I tomas, b. l. 160-162).

Liudytojas G. P. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kambaryje jis kartu su drauge ruošėsi kalbėjimo egzaminui. Atėjo D. B., kuris paklausė kur yra A. M. Nurodė šiam, kad A. M. su jo motina sėdi pavėsinėje. Po kiek laiko išgirdo triukšmą: krentantį stalą, indus. Atbėgo motina ir šaukė „- G., padėk, išskirk“. Atbėgęs pamatė, kad A. M. guli ant žemės, o D. B. ant jo yra užvirtęs ir norėjo dar trenkti. Juos išskyrė. Apglėbė D. B. ir juodu pargriuvo ant pievelės. Kadangi D. B. buvo girtas, jėgos nereikėjo naudoti. D. B. nesudavė. D. B. negalėjo susižaloti, kadangi šis krito ant jo. Jis greitai paėmė D. B. ranką ir sušuko A. M., kuris buvo parkritęs pavėsinėje, kad ateitų ir palaikytų kitą D. B. ranką. Muštynės baigėsi, tačiau keiksmai nesibaigė. Motinai liepė iškviesti policiją. Viskas įvyko labai greitai. Kai atvažiavo policija, jie paleido D. B. rankas. Policijos pareigūnai nusivedė D. B. į automobilį. Dar pašnekėjo su A. M. D. B. matė, bet jis tikrai nebuvo sužalotas. A. M. veidas buvo kruvinas, nes dantis buvo nuskeltas, buvo kraujo. Dantį A. M. laikė rankoje. A. M. tikrai nesmaugė D. B. Buvo tėvuko laidotuvės, buvo daug visokių reikalų, todėl A. M. į medikus nesikreipė. Jam šoną skaudėjo labai, kosėjo. Šoną skauda ir dabar, skundžiasi, kad neina ant šono miegoti (I tomas, b. l. 162-163).

Liudytoja L. R. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. M. Jokių giminystės ryšių su juo nėra. A. M. draugauja su jos vaikino motina. Santykiai normalūs. 2016 m. gegužės mėnesį, tarp 23 val. ir 0 val., su vaikinu jo namuose ruošėsi mokslams. Į svečius atėjo D. B., kurio ji asmeniškai nematė, tačiau girdėjo, kad šis paprašė pakviesti A. M. Jos vaikinas liepė šiam eiti į pavėsinę. Po kiek laiko išgirdo smūgius, dužimą. Tada atbėgo G. P. motina ir pakvietė šį ateiti išskirti vyrus. Ji pati į įvykio vietą nuėjo vėliau. Atėjusi matė, kad D. B., kuris gulėjo ant nugaros, už rankų laikė G. P. ir A. M. Buvo iškviesta policija. D. B. sakė, kad jiems blogai baigsis. Atvažiavę policijos pareigūnai D. B. įsodino į automobilį. Jis nebuvo kraujuotas, tik murzinas. A. M. kosėjo, sakė, kad skauda ties krūtine, buvo kraujo, nes tikriausiai jam buvo išmuštas dantis. Nematė, kad D. B. būtų smaugiamas. Po įvykio A. M. skundėsi, kad jam skauda (I tomas, b. l. 163-164).

Liudytojas K. A. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad draugauja su D. B. seserimi. Jiedu gyvena kartu ir buvo namie, kai atėjo D. B., su kuriuo išgėrė 0,7 l degtinės. Tada jo draugė pasakė, kad pas A. P. būtų galima alkoholio gauti, kadangi matė, kad namuose dega šviesa. D. B. išėjo. Po kiek laiko jis išėjo į laukinį tualetą. Eidamas išgirdo triukšmą: „blusiau, kurva, durniau, gaidy“. Paskui ir A. P. šauksmą: „policiją“, paskui „M.“, dar vėliau – „G., ateik“. Balsai buvo girdėti tik A. P. ir A. M.. Nuėjo miegoti, nors D. B. ir neparėjo. Ryte D. B. nuėjo pas A. M. atsiprašyti. D. B. atrodė nesveikas: galva kiaura, žandas nubrozdintas, nubrozdintos ir rankos virš alkūnės. Jis niekur nėjo gydytis. Jis pats įvykio aplinkybių nematė, tačiau D. B. jam pasakojo, kad nuėjo pas A. P. ir A. M. paprašyti parduoti butelį degtinės, tačiau jie neturėjo. Paskui A. P. draugas pasakė: „- Dink, blusiau“. Kartą ir jam tą patį pasakė. D. B. pažįsta 3 metus. Jis visada padės, yra ramus žmogus. A. M. taip pat pažįsta 3 metus. Jis yra konfliktiškas, vakarais pas juos girdimi konfliktai, triukšmai (I tomas, b. l. 164-165).

Liudytoja K. I. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. yra jos brolis. Ji, brolis ir jos sugyventinis šventė, nes D. B. retai grįžta į Lietuvą. Pasistatė butelį, kurį išgėrė. Brolis prieš vidurnaktį išėjo pas kaimynus pasiskolinti butelio, tačiau grįžtant jo nesulaukė. Brolis grįžo tik ryte. Jo plaukai buvo kruvini, buvo praskelta galva, visas nubrozdintas, nors iš namų išėjo sveikas. Sakė, kad susipyko su kaimynės sugyventiniu. Konflikto pati nematė. Brolis pirmas niekada nepuls muštis, nes yra ramus, nekonfliktiškas. A. M. pažįsta 2 metus, o su A. P. buvo geros draugės, kol ji susirado sugyventinį. A. M. yra konfliktiškas, juos yra išvadinęs blusiais ir ubagais (I tomas, b. l. 165-165).

Liudytojas M. R. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. pažįsta, nes jis yra jo būsimas uošvis. Žino apie įvykį, tačiau jo nematė. Žino, kad pas A. P. pavasarį buvo atėjęs D. B. ir įvyko konfliktas. Jis buvo pas Ž. P. namuose, kur gyvena ir A. P., ir matė juose A. M. Nematė jokių randų ar sumušimo žymių ant A. M. Jei būtų iškritę dantys ar lūžę šonkauliai – matytųsi. A. M. jautėsi gerai, kartu su jais šventė. Jam A. M. sakė, kad susidoros, į namus atsiųs kauniškius. Teigė, kad ir jam bus blogai, nes gyvena tuose pačiuose namuose. Iš D. B. apie konfliktą nieko negirdėjo (I tomas, b. l. 165-166).

Liudytojas M. P. 2017-04-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. B., A. P., kuri yra jo kaimynė, ir A. M.. Gegužės mėnesio pavakare ėjo rūkydamas ir girdėjo riksmus. Vyko konfliktas. Girdėjo A. P. ir A. M. riksmus. Girdėjo, kad kažkas kažkam nuskėlė dantį. Buvo ištarti žodžiai: „debile, ubage“. Dar girdėjo, kad ir jis buvo kviečiamas ateiti, tačiau jis nėjo ir į konfliktą nesikišo. Paskui išgirdo G. P. Po kiek laiko atvažiavo policija. Nei vieno asmens iš arti nematė. Rytojaus dieną matė A. M., kuris buvo namuose, nors buvo A. P. tėvo laidotuvės (II tomas, b. l. 7).

Ekspertas A. J. 2017-04-04 teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir patvirtino, jog tam, kad būtų išmuštas dantis nebūtinai turi būti suduotas smūgis į galvą ar veidą. Dantis galėjo būti išmuštas dėl atsitrenkimo, prasikeitus žandikauliams. Ne kiekvienas sužalojimas palieka išorinį sužalojimo požymį. Dėl danties yra tokia praktika, kad dėl danties visada pateikiame atskirą kvalifikaciją. Kai lūžta šonkauliai, jaučiamas skausmas, kvėpavimas yra apsunkinamas, tačiau galima pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra dėl šonkaulio lūžimo (II tomas, b. l. 5-7).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G157/2016(10) nustatyta, kad A. M. padaryta odos nubrozdinimai dešinė alkūnės sąnaryje, poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, kairės pusės V šonkaulio lūžimas, 28 danties išnirimas, 24 danties užpildo defektas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokias tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje apie 6-8 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 5 šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų dėl vieno danties išnirimo prarasta 5 (penki) procentai pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b. l. 3).

E. B. protezavimo įmonės išraše nustatytas A. M. stovis po sumušimo (traumos) (I tomas, b. l. 4).

Iš VšĮ „Jurbarko ligoninė“ įdėtinio lapo matyti, kad A. M. nustatytas šonkaulio lūžimas (I tomas, b. l. 5).

Iš 2016-05-24 tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, jog buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas D. B. ką tik kieme pranešėjos sugyventiniui A. M. išmušė dantį. Pranešėjos sūnus su sugyventiniu paguldė ant žemės ir laiko girtą kaimyną. Nuvykus minėtu adresu rado du vyriškius A. M. ir D. B. Vyrai paaiškino, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, o po žodinio konflikto įvyko ir grumtynės, kurių metu D. B. A. M. išmušė dantį ir sumušė krūtinę. D. B. nustatytas 1.62 prom. girtumas, o A. M. nustatytas 1.28 prom. girtumas. A. M. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (I tomas, b. l. 34).

Iš 2016-05-25 0 val. 05 min. asmens blaivumo testo matyti, kad A. M. nustatytas 1.28 promilių girtumas (I tomas, b. l. 35).

Iš 2016-05-25 0 val. 08 min. asmens blaivumo testo matyti, kad D. B. nustatytas 1.62 promilių girtumas (I tomas, b. l. 36).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 863/2016(09) nustatyta, kad D. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei D. B. 2016-05-24 buvo stipriai suimta už kaklo ir rankų, jis krisdamas susimušė galvą ir nugarą, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (I tomas, b. l. 74).

Dėl įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Tiek A. M., tiek D. B. šioje baudžiamojoje byloje, pradėtoje privataus kaltinimo tvarka, yra ir nukentėjusieji, ir nusikalstama veika kaltinami asmenys, todėl akivaizdu, kad jie abu yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant A. M. ir D. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad šių asmenų – nukentėjusiųjų ir tuo pačiu metu nusikalstama veika kaltinamų asmenų – parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Dėl D. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje D. B. privataus kaltinimo skundu yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu (b. l. 2; 2017-02-20 posėdžio garso įrašas 23:53 min.).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino nukentėjusio asmens sveikatą.

BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas – privataus kaltinimo bylos, tame tarpe bylos dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BPK 409 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.

Iš nukentėjusiojo A. M. skundo bei paaiškinimų, specialisto išvados bei eksperto A. J. paaiškinimų nustatyta, kad A. M. įvykio metu galimai buvo padarytas ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas dėl danties išnirimo, tačiau ir nesunkus – dėl šonkaulio lūžio, todėl ši A. M. skunde nurodyta veika atitinka ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius. Dėl šių priežasčių baudžiamasis procesas dėl A. M. skundo nutrauktinas, o bylos medžiaga perduotina prokurorui procesiniam sprendimui priimti (BPK 409 straipsnio 4 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-07 nutartis byloje Nr. 1S-374-557/2010).

Dėl A. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Šiuo atveju nukentėjusysis D. B. išreiškė savo skausmo pojūtį duodama parodymus. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymus apie jam konflikto su A. M. metu sukeltą fizinį skausmą būtina vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neišskiriant jų iš kitų byloje surinktų įrodymų, turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma bei tarpusavio atitikimas ir vienas kito papildymas.

D. B. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu ir duodamas parodymus teisme teigė, kad A. M. 2016-05-24 jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kadangi grumtynių metu parkrito ir į akmenį prasiskėlė galvą, susibraižė veidą, o ant skaldos – rankas. G. P. išskyrus jį su A. M. ir laikant vieną jo ranką, A. M. buvo smaugiamas, nes šis buvo vieną ranką uždėjęs per kaklą, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių smurto panaudojimo faktą, teismui jis nepateikė. Visų pirmą, įvykio metu iškviestiems policijos pareigūnams jis nepranešė apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, taip pat smurto panaudojimo faktui užfiksuoti dėl galimo sužalojimo mąsto konstatavimo po įvykio nesikreipė į medicinos ekspertą. Specialisto išvada Nr. G 863/2016(09) D. B. kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintinas (b. l. 74). Policijos pareigūnai R. S. bei M. S., kurie buvo apklausti liudytojais, nepatvirtino, kad D. B. po įvykio būtų buvęs sumuštas. Priešingai, jie nurodė, kad A. M. skundėsi išmuštu dantimi, o M. S. papildomai nurodė, kad A. M. skundėsi ir skaudamu šonu. Būtent šiam asmeniui jie pasiūlė į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Šių liudytojų parodymai objektyviausi iš visų įvykyje dalyvavusių asmenų ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Jų suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Antra, nors liudytojais apklausta D. B. sesuo K. I. bei šios draugas K. A. patvirtino ryte matę D. B. sužalotą, tačiau pareigūnas M. S. savo parodymuose nurodė, kad D. B. jis iš karto po konflikto parvežė į jo paties namus, o ne į kaimynystėje esančius pastarojo tėvų namus, iš kurių jis nuėjo pas A. P. D. B. sesuo ir K. A. patvirtino, kad į tėvų namus jis parėjo tik ryte, todėl nėra aišku kur D. B. po įvykusio konflikto buvo 6-8 valandas (iki ryto). Trečia, D. B. nurodo, kad grumtynių su A. M. metu, jis į kieme ant žemės papiltą skaldą nusibrozdino ranką, tačiau liudytoja apklausta A. P. patvirtino, jog kieme ant žemės pas juos nėra papiltos skaldos. Kiti byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino, jog D. B. įvykio metu buvo sumuštas, ar iš karto po įvykio jį matę sumuštą. Kad D. B. ryte į tėvų namus atėjo būdamas sužalotas nurodė liudytojai K. I. bei šios sugyventinis K. A., tačiau nepatvirtino, kad D. B. jiems būtų sakęs, jog sužalotas buvo A. M..

Kaip matyti, byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl A. M. veiksmų nukentėjusysis D. B. iš tiesų būtų jautęs tokį fizinį skausmą, kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Šioje situacijoje, nors nukentėjusysis ir teigė, kad pajuto skausmą stipriai suėmus jam už kaklo ir rankų, ko pasekoje nukritus susimušė galvą ir nugarą, bet šios aplinkybės nepatvirtino kiti bylos duomenys. Teismas sutinka, kad D. B. grumtynių su A. M. metu, po to G. bei A. M. suėmus ir laikant jam rankas kol atvažiuos policija galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų būti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme, teismo vertinimu, vienareikšmės išvados daryti tikrai negalima. Tokią nuomonę suponuoja po įvykio susidariusi situacija – nukentėjusysis D. B. policijos pareigūnams neminėjo apie galimai patirtą fizinį skausmą, sužalojimus krentant, o pas tėvus į namus galimai sužalotas grįžo tik ryte, tai yra po įvykio praėjus maždaug po 6-8 val., sugrįžęs neminėjo, jog buvo sužalotas būtent A. M., kad dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą. Dėl medicininės pagalbos D. B. taip pat nesikreipė. Taigi, įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog A. M. veiksmai nebuvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad A. M. siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, niekas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad jis mušė nukentėjusįjį ar kitaip smurtavo, tai yra darė poveikį jo kūnui siekdamas sukelti fizinį skausmą. Iš bylos medžiagos (liudytojų parodymų) matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, ko pasėkoje įvyko susistumdymas, grumtynės. Teismas vertina, kad kaltinamasis grumtynių metu už rankų nukentėjusiajam sugriebė daugiau instinktyviai, kad užkirsti kelią galimam tolimesniam konfliktui, kol atvažiuos policija, tai yra veikdamas išimtinai tik iš gynybos pozicijų, o ne siekdamas nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar kokius nors kitokius nukentėjusiosios sveikatai neigiamus padarinius. Jo atliktų veiksmų pobūdis (sugriebimas už rankų ir laikymas kol atvažiuos iškviesti policijos pareigūnai), įvertinus nustatytas aplinkybes, rodo, kad kaltinamojo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo visiškai adekvati ir visiškai nepavojinga reakcija ir atitinkamai elgesys, dėl ko jam inkriminuojami padariniai – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam, yra tik prielaidų pobūdžio. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. M. veiksmai nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu nėra tiek pavojingi BK prasme, už kurį kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas daro išvadą, jog bylą nagrinėjant teisme objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog A. M. sukėlė fizinį skausmą savo nukentėjusiajam D. M., nenustatyta. Kadangi baudžiamojoje byloje A. M. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo D. B. parodymai apie smurto panaudojimo jo atžvilgiu aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, ir šie parodymai negali būti apkaltinamojo nuosprendžio A. M. atžvilgiu, pagrindu, todėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A. M. išteisintinas.

Dėl civilinių ieškinių ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. pareiškė kaltinamajam A. M. 300 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 700 Eur advokato išlaidų (I tomas, b. l. 142-143, 174), o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. pareiškė kaltinamajam D. B. civilinį ieškinį dėl 91,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 15 860 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 600 Eur advokato išlaidų (I tomas, b. l. 116-118).

BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kadangi A. M. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo išteisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, D. B. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas tik iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi A. M. privataus kaltinimo byloje yra išteisintasis, BPK normos nenumato galimybės iš tokio asmens išieškoti nukentėjusiojo D. B. turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Dėl A. M. pareikšto ieškinio bus priimtas procesinis sprendimas byloje, kuri šiuo metu perduodama prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 305-307 straipsniais, 409 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

procesą dėl nukentėjusiojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuriuo jis prašė dėl jam sukelto fizinio skausmo ir padarytų nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nubausti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti, nes nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėjo, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, privataus kaltinimo bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. B. pareikštą 300 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Loreta Masevičiūtė