Civilinė byla Nr. e2-839-592/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10687-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

atsakovės atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesgvytis“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės 4 580,39 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. atsakovė išdavė ieškovei Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą, patvirtinantį Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties Nr. TPD 613376 sudarymą. Draudimo sutartimi atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 15 d. nuo visų rizikų apdraudė ieškovei priklausančią transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio metu automobilis BMW X5 susidūrė su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Įvykio metu automobilis buvo sugadintas. Ieškovė informavo atsakovę apie įvykį, pranešė apie įvykį policijos įstaigai, sudarė galimybę atsakovei apžiūrėti automobilį, pateikė visą atsakovės prašomą informaciją ir dokumentus. Atsakovė įvertino automobiliui padarytą žalą ir 2019 m. spalio 30 d. išmokėjo 4 532,06 Eur (4 682,06 - 150 (besąlyginė išskaita)) draudimo išmoką, 2019 m. gruodžio 30 d. papildomai išmokėjo 615,25 Eur draudimo išmoką. Atsakovė iš viso išmokėjo 5 147,31 Eur (4532,06+615,25) draudimo išmoką.

Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. pristatė automobilį apžiūrai į atsakovės partnerių įmonę UAB „Auto bodyshop“. Pagal 2019 m. liepos 31 d. UAB „Auto bodyshop“ sudarytą remonto sąmatą BMW X5 remonto kaina yra 10 928,53 Eur. 2019 m. spalio 25 d. ieškovė pristatė automobilį apžiūrai į UAB „Krasta Auto Vilnius“. Pagal 2019 m. spalio 10 d. UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarytą remonto sąmatą BMW X5 remonto kaina – 10 241,55 Eur. 2020 m. gruodžio 4 d. teismo ekspertizės akte Nr. TE20-1043 pateikta išvada, kad transporto priemonei BMW X5 atliktini remonto darbai (kartu su dalimis), susiję su 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykiu, apskaičiuoti 9 727,7 Eur sumai be PVM / 11 770 Eur su PVM. Atsižvelgdama į teismo ekspertizės išvadą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 580,39 Eur žalos atlyginimą (9 727,7 – 5 147,31).

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė apdraudusi transporto priemonę BMW X5 savanorišku Sausumos transporto priemonių draudimu (draudimo polisas Nr. TPD 613376), draudimo variantas – „su nusidėvėjimu, nemažėjančia draudimo suma“. Draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama dalis yra Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017.2 (toliau – Taisyklės). Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sausumos transporto priemonių draudimo sutartis yra savanoriško draudimo rūšis, draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos yra grindžiamos pasirašytos sutarties sąlygomis. Taisyklių Specialiųjų sąlygų 6.1.2. punkte numatyta, kad draudimo apsaugos variantas su nusidėvėjimu reiškia, kad sudarius draudimo sutartį šiuo draudimo variantu, apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, remonto įmonę draudėjui parenka draudikas. Kai transporto priemonė yra apdrausta su nusidėvėjimu, Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5 punktas nustato transporto priemonės detalių ir papildomos įrangos nusidėvėjimo apskaičiavimo tvarką (nusidėvėjimo procentas skaičiuojamas pagal transporto priemonės amžių (metais) ir tipą). Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.4. punktas ir 11.7. punktas apibrėžia žalos apskaičiavimo metodiką.

Pažymėjo, kad ekspertizės akte transporto priemonės BMW X5 remonto darbų (kartu su dalimis) kaina apskaičiuota nesivadovaujant ginčo šalis saistančiomis Taisyklių nuostatomis. Transporto priemonė buvo apdrausta draudimo variantu „su nusidėvėjimu“, todėl transporto priemonės keičiamų naujų detalių nusidėvėjimas vertinamas vadovaujantis Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.5. punkte pateikta lentele, pagal kurią automobilio BMW X5 keičiamoms naujoms dalims taikomas nusidėvėjimas – 16 proc., tuo tarpu ekspertizės akte keičiamoms naujoms detalėms pritaikytas nuvertėjimas (nusidėvėjimas) – 10 proc. Ekspertizės akte nurodyta, kad keičiamo priekinio kairiojo žibinto kaina – 2 528,06 Eur, priekinio dešiniojo žibinto kaina – 2 907,26 Eur (teismo ekspertas kainas nurodė naujų, originalių detalių), tuo tarpu pagal Taisyklių Specialiųjų sąlygų 11.7 punktą keičiamos detalės turi būti naujos, bet neoriginalios. Todėl atsakovė, apskaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką už priekinių kairiojo ir dešiniojo žibintus, kiekvieno jų kainą nurodė 900 Eur. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, transporto priemonės BMW X5 xDrive 35d priekinio neoriginalaus žibinto kainos prasideda nuo 600 Eur. Pažymėjo, kad skirtumą tarp atsakovės apskaičiuotos bei išmokėtos draudimo išmokos ir ekspertizės akte nurodytos remonto darbų (kartu su dalimis) kainos sudaro skirtingo teismo eksperto ir atsakovės nuvertėjimo (nusidėvėjimo) dydžio proc. keičiamoms detalėms pritaikymas, skirtingas keičiamo priekinio kairiojo ir dešiniojo žibintų kainų nustatymas (originalios ir neoriginalios detalės kaina), taip pat atsakovė neskaičiavo žalos dėl dalių, kurių pažeidimai nuotraukose nėra užfiksuoti (kairės pusės bamperio atramos, kairės pusės purkštuko, kairiojo šoninio modulio rėmo, kairės pusės priekinio arkos dangtelio, kairės pusės priekinio rato arkos antdėklo, aukšto tono signalo).

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad automobilis BMW X5 buvo faktiškai suremontuotas, kartu tokiu būdu pagrindžiant patirtos žalos dydį, taip pat atsakovė nei žalos bylos administravimo metu, nei vėliau nebuvo informuota, kad ieškovė kreipėsi į atsakovės partnerius autoservisus dėl automobilio remonto darbų atlikimo, kaip tai numatyta Taisyklėse.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas sumažino ieškinio sumą ir prašė priteisti iš atsakovės 4 293,28 Eur žalai atlyginti, nes atsakovė papildomai sumokėjo 287,11 Eur draudimo išmokos. Atsakovės atstovė patvirtino šį mokėjimo faktą, nes naujoms dalims taikė nusidėvėjimą - 16 proc. (nurodė, kad automobilio BMW X5 amžius eismo įvykio dieną – 4 metai 6 mėn., įvertinant, jog automobilio pirmosios registracijos data - 2014 m. rugsėjis). Atstovai iš esmės palaikė kitus atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. atsakovė išdavė ieškovei Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą, patvirtinantį Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties Nr. TPD 613376 (toliau – Sutartis ) sudarymą. Sutartimi atsakovė nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 15 d. nuo visų rizikų apdraudė ieškovei priklausančią transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio metu automobilis BMW X5 susidūrė su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Įvykio metu automobilis buvo sugadintas. Ieškovės teigimu, ji informavo atsakovę apie įvykį, pranešė apie įvykį policijos įstaigai, sudarė galimybę atsakovei apžiūrėti automobilį, pateikė atsakovės prašomą informaciją ir dokumentus.

Atsakovė 2019 m. spalio 30 d. išmokėjo 4 532,06 Eur (4 682,06 - 150 (besąlyginė išskaita)) draudimo išmoką, 2019 m. gruodžio 30 d. papildomai išmokėjo 615,25 Eur draudimo išmoką, 2021 m. rugpjūčio 31 d. papildomai išmokėjo 287,11 Eur. Atsakovė iš viso išmokėjo 5 434,42 Eur (4 532,06 + 615,25 + 287,11) draudimo išmoką. 

Dėl minėtų aplinkybių nekilo ginčas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Teismų praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Taigi, paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Teismai, pasisakydami dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodę, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-257/2009). Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).

Nagrinėjamu atveju iš Sutarties turinio ir Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.2 matyti, kad sutarta draudimo suma – transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną, besąlyginė išskaitą – 150 Eur, draudimo variantas – su nusidėvėjimu.

Ginčo transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2019-03-13 ir padaryta išvada, kad ji (transporto priemonė) atitinka techninius reikalavimus, 2019-03-14 sudaryta Sutartis, o 2019-04-28 įvyko eismo įvykis, kurį atsakovė pripažino draudžiamuoju.

Reikalaujamos žalos dydį ieškovė grindžia 2020-12-04 teismo ekspertizės aktu, kuriame padaryta išvada, jog ginčo transporto priemonės rinkos vertė 2019-04-28 datai (iki eismo įvykio) buvo 32 100 Eur, atliktini remonto darbai, susiję su eismo įvykiu, sudaro 9 727,70 Eur be PVM (11 770,52 Eur su PVM), kad atstatyti jos vertę iki žalos padarymo. Ekspertas keičiamų dalių vertei pritaikė 10 proc. nuvertėjimo normą ir apskaičiavo 8 855,40 Eur dydžio sumą.

Atsakovės nuomone, ši ekspertizė nereikšminga, taikytinos sutartinės nuostatos, tuo pačiu pagal Sutarties Specialiosios dalies 11.5 punkto nuostatas taikytinas 16 proc. nusidėvėjimas.

Teismo nuomone, minėta ekspertizė yra reikšminga, nes transporto priemonė drausta rinkos verte (draudžiamojo įvykio dieną), todėl ekspertas pagrįstai vertino eismo įvykio metu padarytų apgadinimų apimtis ir remonto darbų kainas. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą dėl nusidėvėjimo procentinės išraiškos dydžio, vertina taikytiną nusidėvėjimo dydį.

Kaip matyti, atsakovė ir neginčija, kad transporto priemonė iki eismo įvykio nebuvo 5 metų „amžiaus“, kurios dalims pagal Sutarties Specialiosios dalies 11.5 punktą numatytas 19 proc. nusidėvėjimas. Sutartyje (jos Specialioje dalyje) nėra aptarta dėl teisės diferencijuoti procentinę išraišką, atsižvelgiant į transporto priemonės „amžiaus“ mėnesius. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai taiko 16 proc. nusidėvėjimo dydį, nes turėtų taikyti 4 metų „amžiaus“ transporto priemonėms aptartą 13 proc. dydį (CK 6.193 straipsnis). Tuo pačiu darytina išvada, kad draudimo sutartinių santykių pagrindu atlygintinų dalių vertė yra ne 8 855,40 Eur, o 8 560,22 Eur dydžio (8 855,40 Eur / 0,9 – 13 proc.).

Atsakovės argumentai dėl žibintų įvertinimo yra atmestini, nes nepagrindė pakankamai ir objektyviais įrodymais, jog taikant originalioms dalims 13 proc. nusidėvėjimą, kaina būtų mažesnė nei nurodė ekspertas, kuris rėmėsi būtent atsakovės siūlomo serviso - UAB „Auto bodyshop“ – kainomis (tai matyti iš šios bendrovės 2019-07-31 sąmatos) (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškovė nepranešė minėtam servisui, jog remontą apmokės draudikas (atsakovė), vienareikšmiškai nepaneigia remonto kainų pagrįstumo, - priešingų įrodymų nepateikė ir atsakovė net teisminio nagrinėjimo metu.

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 998,10 Eur žalos atlyginimo (draudimo išmokos) (9 727,70 Eur - 8 855,40 Eur + 8 560,22 Eur) - 5 434,42 Eur išmokėta suma) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi priteistina žala (draudimo išmoka), tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant 6 proc. dydžio metines palūkanas už 3 998,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-04-16 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. neženkliai sumažinus priteistiną žalą (draudimo išmoką), atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, teisinga ir protinga ieškovei priteisti iš atsakovės: advokato pagalbai apmokėti - 1 270,50 Eur, ekspertizės išlaidas - 1 000 Eur,  90 Eur žyminio mokesčio (pagal patenkintus reikalavimus); atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos; ieškovei grąžintina 33 Eur žyminio mokesčio permoka (ieškinio suma sumažinta nuo 5 781,22 Eur iki 4 293,28 Eur) (CPK 87, 88, 93, 98 straipsniai).

Dėl pandemijos paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (filialo kodas 300665654) uždarajai akcinei bendrovei „Kesgvytis“ (juridinio asmens kodas 271404940) 3 998,10 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 10 ct) žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 998,10 Eur sumą nuo 2020-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 360,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinio kitą dalį.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesgvytis“ (juridinio asmens kodas 271404940) 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-03-31 mokėjimo nurodymu, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Igoris Kasimovas