Civilinė byla Nr. e2YT-12985-1067/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04707-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Justė Visakavičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. F., L. F., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Teismas
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po T. F. mirties. Nurodo, jog pareiškėja yra T. F. dukra. T. F. 2000 m. rugsėjo 18 d. buvo deklaravusi išvykimą į Izraelį, kur su pertraukomis gyveno kartu su sutuoktiniu L. F.. Iki išvykimo į Izraelį, T. F. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Deklaravusi išvykimą į Izraelį, T. F. grįždavo į Lietuvą, gyvendavo pas pareiškėją, Lietuvoje jai buvo mokama senatvės pensija. (duomenys neskelbtini) T. F. būdama Izraelyje mirė. Urna su T. F. palaikais buvo parvežta į Lietuvos Respubliką, mirties faktas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirus T. F. Izraelyje, ji jokio turto neturėjo, todėl palikimas ten neatsirado. T. F. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir senatvės pensiją jai mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Pagal raštą paaiškėjo, jog T. F. liko neišmokėta 5 074,00 Eur dydžio socialinio draudimo senatvės pensija, kurią pareiškėja būdama pirmos eilės įpėdine turi teisę paveldėti. Nors apie mamos mirtį pareiškėja sužinojo netrukus, po mamos mirties, tačiau kreiptis į notarą negalėjo, nes mirties faktas nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Procedūra ir teisinių klausimų sprendimas, dokumentų legalizavimas ir vertimai, kurie buvo būtini dėl palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką užtruko. Be to, pareiškėjai buvo būtina gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie neišmokėtą pensijos dydį, todėl į notarą pareiškėja kreiptis galėjo tik gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kai palikimo priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Kadangi terminas palikimui priimti yra pasibaigęs, pareiškėja negali priimti palikimo. Terminą pareiškėja praleido dėl svarbių ir objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, kuriame prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą neteikė, apie rašytinį teismo posėdį informuoti tinkamai siunčiant pranešimus ir viešo paskelbimo būdu, įvertinus informaciją, jog procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui L. F. į Izraelį negalėjo būti išsiųsti Lietuvos paštui laikinai sustabdžius siuntų pristatymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos I. S. mama T. F.. Pareiškėja nurodė, kad dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė nes užtruko mamos palaikų pargabenimas iš Izraelio valstybės, dokumentų paruošimas, užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikimas ir atsakymo gavimas. Atsakymas iš institucijos gautas jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Gavus atsakymą pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba ir paruošti dokumentai teismui dėl termino atnaujinimo (pratęsimo). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti ar atsisakyti, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje, atsiradusį po savo mamos mirties, praleido.
Iš suinteresuoto asmens atsiliepimo nustatyta, jog T. F. nuo 2001 m. sausio 1 d. VSDFV Vilniaus skyriuje buvo mokama socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija). Nuo 2024 m. sausio 1 d. senatvės pensijos mokėjimas T. F. sustabdytas, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 33 punktu, t. y. nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad T. F. yra gyva ir gyvena tam tikroje vietovėje. Dėl nurodytos priežasties T. F. liko neišmokėta 5 074 Eur senatvės pensijos suma už 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. spalio 31 d. laikotarpį. Paveldėtojai dėl T. F. neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV Vilniaus skyrių nėra kreipęsi.
Po palikėjos mirties nei pareiškėja, nei kiti įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl T. F. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių: užtrukusių procedūrų siekiant pargabenti mamos palaikus į Lietuvos Respubliką, įregistruojant mirties faktą ir dokumentų gavimą iš institucijų. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo ir nerūpestingumo. Be to, terminas palikimui priimti yra praleistas nežymiai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo esminių prieštaravimų nepateikė.
Įvertinus aplinkybes, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po mamos T. F. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po T. F., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Justė Visakavičienė