Nr. DOK-4413

                                Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01722-2018-2

                                (N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 8 d. gautu atsakovų A. ir B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiamu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 9 d. sprendimu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimas ir tenkintas ieškinys, o priešieškinis atmestas, t. y. priteista ieškovei C. iš atsakovų 1907,02 Eur negrąžintos skolos ir 171,63 Eur palūkanų, o priešieškinis dėl 2164,27 Eur kaip be pagrindo įgyto turto priteisimo atmestas. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. 

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai su D. 2009 m. kovo 26 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal ją suteiktas 4344,30 Eur vartojimo kreditas. Atsakovai neįvykdė įsipareigojimų, o bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovus ieškovei. Taip pat atsakovai su banku sudarė 2009 m. gegužės 18 d. būsto kreditavimo sutartį. Pagal abi sutartis atsakovai laiku nemokėjo įmokų. Pagal vartojimo kredito sutartį liko nesumokėta atsakovų 1907,02 Eur skola. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolio išieškotomis sumomis negali būti dengiamas vartojimo kredito įsiskolinimas, o atsakovų mokėjimus bankas turėjo teisę įskaityti į būsto kreditavimo sutarties vykdymą, todėl liko neapmokėta vartojimo kredito skola. 

Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog bankas netinkamai paskirstė atsakovų mokėjimus. Bankas nepaaiškino, kodėl įmokomis dengė būsto kreditą, o ne vartojimo kreditą. Vykdant išieškojimą gautos lėšos turėjo būti nukreiptos vartojimo kreditui padengti. Atsakovų skolos ieškovei turėjo nelikti, jei įmokos būtų buvę paskirstytos ir įskaitytos teisingai. Teismai nepagrįstai suteikė ieškovės ir banko paaiškinimams didesnę įrodomąją vertę negu atsakovų paaiškinimams. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Už kasacinį skundą sumokėta 49 Eur žyminio mokesčio. Kadangi kasaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimu tenkinus ieškinį 2078,65 Eur priteisimas ir netenkinus priešieškinio 2164,27 Eur nepriteisimas, tai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4, 7 dalis mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 95,46 Eur. Todėl už kasacinį skundą sumokėta nepakankama žyminio mokesčio suma. 

Be to, kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo E. ir jo adresas. Dalyvaujančių byloje asmenų ir jų adresų nurodymas yra vienas iš bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taikomas ir paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti. 

Grąžinti atsakovei A. 49 (keturiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, už kasacinį skundą sumokėto 2020 m. rugsėjo 7 d. Perlo terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė–Balynienė

                                        Dalia Vasarienė

                                        Vincas Verseckas