Civilinė byla Nr. e2-2572-724/2025

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00193-2025-6

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:                

 (S)

                                 2.6.4.; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.6; 3.2.6.1.      

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 8 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Giedrius Avinas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gintarei Žemaitytei, 

dalyvaujant ieškovės, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui, advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės, daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei, advokatei Natalijai Kucharevai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas,

nustatė:

ieškovė ieškiniu, atstovas teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovės 3662,36 Eur sumą;  300,06 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje , atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad  buvo sudariusi draudimo sutartis su trimis draudėjais, kurių turtas buvo apdraustas būsto draudimu.  2023 m. įvyko trys užliejimo atvejai adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Užliejimai kilo dėl bendro naudojimo objektų – karšto vandens vamzdžio trūkimo ir nuotekų stovo užsikimšimo, dėl ko buvo sugadintas draudėjų turtas. Šias aplinkybes patvirtina turto apžiūros aktai, bendrijos sudaryti aktai ir fotomedžiaga. Ieškovė pripažino įvykius draudžiamaisiais, draudėjams atlygino žalą ir išmokėjo draudimo išmokas bendra 3662,36 Eur suma, todėl jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objektų administratore, nevykdė savo pareigų pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 bei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, neužtikrino pastatų inžinerinių sistemų tinkamos priežiūros ir laiku nepašalino defektų, todėl dėl jos neveikimo atsirado žala. Atsižvelgdama į tai, kad ji, išmokėjusi draudimo išmokas, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 3662,36 Eur žalai atlyginti, 300,06 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad bendrija nėra pastatų administratorius, kaip klaidingai teigia ieškovė. Atsakovės veiklą reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, pagal kurį sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų priima bendrijos narių visuotinis susirinkimas, o ne pati bendrija savarankiškai. Taigi bendrijos teisinis statusas yra kitoks nei administratoriaus, todėl jai netaikomi pastarajam keliami įpareigojimai. Be to, civilinė atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos trys būtinos sąlygos – neteisėti atsakovės veiksmai ar neveikimas, padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp jų. Ieškovė šių sąlygų neįrodė: ji nepateikė nei konkrečių teisės aktų, kuriuos bendrija būtų pažeidusi, nei objektyvių įrodymų apie tariamą netinkamą bendrijos veiklą. Vien draudimo išmokos fakto neužtenka, kad kiltų atsakomybė. Atsakovė savo veiklą vykdė tinkamai ir teisėtai – nuolat atliko pastatų techninę priežiūrą, tvarkė apžiūrų žurnalus, rengė ir vykdė ilgalaikius planus, apie priėjimo prie vamzdynų būtinybę informavo gyventojus. Pažymi, kad vamzdynai eina per butus, todėl jų būklę pirmiausia gali matyti patys butų savininkai, kurie kartais savavališkai uždengia vamzdžius, taip apsunkindami jų priežiūrą. Nei cinkuotų karšto vandens vamzdžių, nei ketaus kanalizacijos vamzdžių naudojimo trukmė teisės aktuose nėra ribojama, todėl ieškovės argumentai apie tariamai pasibaigusius normatyvinius laikotarpius neatitinka tikrovės. Be to, bendrija yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl 6 proc. palūkanų priteisimas iš jos būtų neteisėtas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės nurodytu žalos dydžiu ir pasilieka teisę šį klausimą ginčyti. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija veikė rūpestingai, laikydamasi visų įstatymų ir privalomųjų reikalavimų, o ieškovė nepateikė įrodymų dėl neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio, atsakomybė bendrijai negali būti taikoma, todėl ieškinys atmestinas visiškai.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ir draudėja G. Z. (toliau – draudėja 1), sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2023-06-30 buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir draudėjas  A. V. (toliau – draudėjas 2), sudarė būsto draudimo sutartį kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki 2023-08-31 buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir draudėja T. J. (toliau – draudėja 3), sudarė būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2023-03-10 iki 2024-03-09 buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

2023-04-08 buvo užlietas draudėjos 1 turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023-08-10 buvo užlietas draudėjo 2 turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023-08-30 užlietas draudėjos 3 turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovė įvykius pripažino draudžiamaisiais ir dėl užliejimo atsiradusios žalos, išmokėjo draudimo išmokas. Žala atlyginta išmokant draudimo išmokas. Draudėjai 1 išmokėta 1731,33 Eur draudimo išmoka, draudėjai 2- 1231 Eur draudimo išmoka, draudėjui 3 - 1009,74 Eur draudimo išmoka.

Dėl civilinės atsakomybės, žalos.

Atsakovė faktinių aplinkybių neginčija, nors atsiliepime į ieškinį nesutiko su žalos dydžiu, bylos nagrinėjimo metu tokios neginčijo ( Civilinio proceso kodekso 12, 42, 178 straipsniai). Ieškovė pateikė neginčytus žalą pagrindžiančius įrodymus - turto apžiūros aktus, turto nuotraukas, žalos šalinimo sąmatas, žalos atlyginimą patvirtinančius dokumentus. 

Nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė turi reikalavimo teisę.

Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje  įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į 3662,36 Eur žalos atlyginimą.

Atsakovės manymu, civilinio kodekso (toliau  CK) 6.266 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) jai, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijai, netaikytina. Atsakovė nuosavybės name neturi, todėl ji negali būti subjektu, kuris pagal ieškinį privalėtų atsakyti. Atsakovė nėra statinio priežiūrą vykdantis subjektas, tai yra nėra tas asmuo, kuris privalėtų atsakyti. Atsakovė yra tik bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja ir ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris negali būti prilyginamas statinio naudojimo priežiūros vykdytojo sąvokai. Atsakovės kaltė turi būti įrodinėjama bendraisiais pagrindais.

Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina.

Civilinės teisės, be kita ko, ginamos taikant asmeniui, pažeidusiam šias teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Pagrindas civilinei atsakomybei bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatoma visos keturios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Tačiau egzistuoja ir specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų –statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (griežtoji civilinė atsakomybė).

Civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį.

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. 

Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. 

Butų ir kitų patalpų savininkai yra tie subjektai, kurie privalo užtikrinti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ši priežiūros funkcija gali būti įgyvendinama trejopai: 1) įsteigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją; 2) sudarant jungtinės veiklos sutartį; 3) pasirenkant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Atsakovė nepateikė duomenų kurių pagrindu galima daryti išvadą apie pasirinktą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių. Todėl konstatuotina, kad tokias funkcijas atlieka pati atsakovė. Tai numatyta ir statybos techninio reglamento STR1.07.03.2017 taisyklėse, kuriose nurodoma, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija <...>, valdantys bendrojo naudojimo objektus (10.3 punktas).

Kadangi daugiabučių namų bendrija neturi bendro naudojimo objektų administratoriaus, nėra sudariusi sutarčių dėl namų techninės priežiūros ji pati yra ir administratorius ir techninis prižiūrėtojas.

Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatas, 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punktu apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams.

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Pagal įvykių metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) buvo nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas).

Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai be kita ko yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal Reglamento 87 punktą gyvenamojo namo būklės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimą, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan. Pagal Reglamento 91 punktą Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (92 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), apžiūrų aktuose (Reglamento 3 priedas), techninėse ataskaitose.(101 punktas).

Įvertinusi visa kas nurodyta, bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kokiu faktiškai yra atsakovė, kaip šių objektų valdytojai, perduota įsteigiant bendriją teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. Todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Taigi atsakovė yra  daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja, valdytoja, todėl būtent jai kyla atsakomybė už tokių veiksmų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Nustačius, kad butai buvo užlieti dėl bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų gedimo/užsikišimo, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti.

Nors atsakovė ir ginčija, kad dėl atsiradusios žalos ji neatsakinga, vienok į bylą pateikė dokumentus, liudijančius neva jos atsakomybę eliminuojančias aplinkybes.

Statinio techninės priežiūros žurnaluose (namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kuriose daromos atžymos apie reguliariai, kas mėnesį atliekamas apžiūras, kurių metu pastatuose nenustatyti didesni trūkumai („Be didesnių defektų“, „Vietomis irsta sienų plytos“). Statinio ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros aktus, iš kurių 2023-12-25 akte R 1-123 padarytos atžymos apie statinių inžinierinių įrenginių būklę –„Pastato techninė būklė gera“ ir, kad specializuotos apžiūros nebuvo atliekamos.

Bendrijos valdomų namo butuose ir kitose patalpose įvykusių įvykių ir atliktų remonto darbų aktų registracijos žurnalo ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įrašus  apie atliktus darbus.

Pateiktuose bendrijos įgaliotinių susirinkimų protokolose, pajamų ir išlaidų sąmatose, namų priežiūros ūkinės ir finansinės priežiūros planuose matyti, kad kiekvienais metais, nuo 2017 m. tiek kanalizacijos tiek šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrai buvo skiriamos lėšos.

Tačiau šie įrodymai nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl padarytos žalos. Priešingai iš šalių pateiktų užliejimo priežasčių nustatymo aktų matyti, kad: (duomenys neskelbtini)  buto užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdyno vamzdžio, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) perdangoje trūkimo; butai (duomenys neskelbtini) užlieti dėl kamščio nuotekų stove, perdangoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdis užsikišo dėl konkretaus buto ar butų savininkų netinkamo naudojimosi kanalizacija, kad buto ar butų savininkai netinkamai eksploatavo, ar tarė neleistiną fizinį poveikį karšto vandens tiekimo vamzdynui. Taigi atsakovės kaltė ne tik preziumojama, bet ir įrodyta ( CK 6. 246, 6. 248 straipsniai).

Neginčijamai nustačius, kad žala atsirado dėl bendrosios nuosavybės inžinierinių tinklų gedimų/ užsikišimo, konstatuotinas faktas, kad jos kaip namų administratoriaus pastangos buvo nepakankamos žalai išvengti. Nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrais inžinieriniais tinklais bei jų priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. dėl atsakovės kaltų, neteisėto neveikimo, veiksmų. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Dėl palūkanų.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Atsakovė tvirtina, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrija nėra verslo vykdanti ar privatus juridinis asmuo, todėl teismui tenkinant ieškinį palūkanų dydis turi būti ne 6 procentai kaip prašo ieškovė, o 5.

Su tokiu atsakovės aiškinimu nesutiktina.

Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnyje nurodyta viešosios įstaigos samprata „Viešoji įstaiga ? pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ir (ar) vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą.“

Tuo tarpu pačios atsakovės įstatuose numatyta, kad bendrija įsteigta naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bei tenkinti kitus bendruosius poreikius (1 punktas) Bendrijos steigimo tikslas-įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (8 punktas).

Taigi akivaizdu, kad bendrija nėra įsteigta vykdyti toms funkcijoms, kurios apibrėžtos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnyje. Bendrija įsteigta ir tenkina būtent privačių asmenų grupės interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas remiantis CK 6. 210 straipsnio 2 dalies nuostatomis yra pagrįstas.

Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

Pretenzija atsakovei dėl žalos už buto (duomenys neskelbtini)  užliejimą siųsta 2023-06-10. Dėl buto (duomenys neskelbtini) siųsta 2024-03-04, dėl buto (duomenys neskelbtini)  - 2023-10-18. Visose pretenzijose numatytas 15 dienų terminas žalai atlyginti.

Dėl paminėto iš atsakovės priteistina 300,06 Eur (166,87 Eur + 56,22 Eur + 76,97 Eur) kompensacinių palūkanų. Tai pagrindžia pateikiamas palūkanų skaičiavimas:

Dėl 2023-04-08 užliejimo atsiradusios žalos dydis draudėjai 1, kurį turi atlyginti atsakovė, sudaro 1672,37 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 166,87 Eur (1672,37 Eur žala] x 0,06 palūkanų dydis / 365 dienų skaičius metuose x  607 praleistų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-06-26 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-06-10) Atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025-02-21);

dėl 2023-08-10 užliejimo atsiradusios žalos dydis draudėjui 2, kurį turi atlyginti atsakovė, sudaro 1008,80 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 56,22 Eur (1008,80 Eur žala x 0,06 palūkanų dydis / 365 dienų skaičius metuose x 339 praleistų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2024-03-20 (+15 dienų nuo pranešimo (2024-03-04) Atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025-02-21);

dėl 2023-08-30 užliejimo atsiradusios žalos dydis draudėjai3, kurį turi atlyginti atsakovė, sudaro 981,56 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 76,97 Eur (981,56 Eur žala x 0,06 palūkanų dydis / 365 dienų skaičius metuose x 477 praleistų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-11-03 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-10-18) Atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025-02-21).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys priimtas ir civilinė byla pradėta 2025-02-24, todėl nuo šios dienos atsakovė turi mokėti procesines 6 procentų dydžio palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti 1 299 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 89 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 1210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Visos ieškovės patirtos išlaidos pagrįstos dokumentais.

Vadovaujantis  CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Prie išlaidų priskirtinos ir šalies išlaidos už advokato ar advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnis).

Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. 

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 3 662, 36 Eur žalos ir 300,06 Eur palūkanų.

Priteisti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2025-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 1 299 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą Zarasų rūmus.

Teisėjas                                         Giedrius Avinas