Civilinė byla Nr. e2-516-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02612-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7     

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1101-275/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Emilė“ 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1101-275/2018 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-1101-275/2018, atmetė kaip nepagrįstą jos ieškinį dėl                 55 323,62 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo tinkamo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-473-302/2019, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

3.       Ieškovės teigimu, visų instancijų teismai, priimdami jai nepalankius procesinius sprendimus, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. išteisinamajame nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018, konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas V. Ž. buvo tik formaliu ieškovės vadovu, faktiškai juo buvo S. R., kuriam bei kitam su juo susijusiam asmeniui, t. y. R. B., atsakovas perduodavo iš bendrovės išimtus pinigus. Pasak ieškovės, teismai nepagrįstai vadovavosi aptartais faktais kaip prejudiciniais, nes ji nedalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą, neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl baudžiamojoje byloje nagrinėtų faktinių aplinkybių, todėl priimti sprendimai yra neteisėti, o bylos nagrinėjimas atnaujintinas. Be to, S. R. ir R. B. turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, išklausyta jų pozicija dėl ginčo aplinkybių, o to nepadarius, egzistuoja dar ir toks pagrindas procesui atnaujinti. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Emilė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1101-275/2018.      

5.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė civilinės bylos procesą atnaujinti prašo atskirais savarankiškais pagrindais, prašymas iš esmės yra grindžiamas vienintele aplinkybe – civilinę bylą nagrinėję teismai rėmėsi baudžiamojoje byloje konstatuotais faktais dėl S. R. ir R. B., nors pastarieji į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo.     

6.       Teismas sprendė, kad ieškovė naujų faktinių duomenų, kurie buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jai nebuvo ir negalėjo būti žinomi, savo prašyme nenurodė. Pažymėjo, kad ieškovė siekia atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, jį išimtinai siedama su civilinę bylą nagrinėjusių teismų surinktų įrodymų vertinimu, o konkrečiai, su aplinkybe, jog teismai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek ir kasaciniame skunde ieškovė jau kėlė klausimus dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018 nustatytų faktų vertinimo prejudiciniais civilinėje byloje, teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės (argumentai) nelaikytinos naujomis ar esminėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu. Dėl to pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmetė kaip nepagrįstą.   

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti. Įvertinęs tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime, o šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje Nr. 2-229-516/2016), teismas konstatavo, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas inicijuoti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1101-275/2018 atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.   

8.       Be to, pažymėjo ir tai, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo sprendžiama dėl galimai atsakovo ieškovei padarytos žalos. Civilinę bylą išnagrinėję visų instancijų teismai padarė vieningą išvadą, kad byloje nebuvo įrodytas atsakovo padarytos žalos ieškovei faktas, todėl atsakovo atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikyta. Atitinkamos teismų išvados nereiškia, kad buvo nuspręsta dėl S. R. ir / arba R. B. materialiųjų teisių ar pareigų, arba kad šis teismo sprendimas sukuria minėtiems asmenims tiesiogines teises ar pareigas, arba kad tokiu teismo sprendimu pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai.    

9.       Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovė pagrindų išnagrinėtos civilinės bylos procesui atnaujinti neįrodė, jos pareiškimą atmetė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB ,,Emilė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1101-275/2018 nagrinėjimą bei įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, S. R. ir R. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:     

10.1.                      Visų instancijų teismai, įvertinę baudžiamosios bylos duomenis, sprendė, kad faktiniu ieškovės vadovu buvo S. R.. Nors bylą nagrinėję teismai tiesiogiai neįvardijo, kas atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą ieškovei, tačiau atsižvelgiant į tai, jog buvo prašoma žalos atlyginimo, o atsakovo civilinei atsakomybei kilti pritrūko tik vienintelės sąlygos – žalos fakto, neabejotina, kad S. R. ir R. B. teisių ir pareigų apimčiai turės įtakos įsiteisėję procesiniai sprendimai, kadangi atsakovas įrodinėjo, jog esą ieškovei priklausančias lėšas perleido šiems asmenims.

10.2.                      Galutiniame teismo sprendime nėra pasisakyta, kad ieškovė gali reikalauti žalos atlyginimo iš S. R. ar R. B., ar jų abiejų, tačiau vertinant sprendimų turinį, darytina išvada, jog šie asmenys galimai yra atsakingi už žalą ieškovei. Susiklosčius tokiai situacijai, kai byloje nėra įrodyta, kad žalą padarė būtent atsakovas, tačiau kartu nesant duomenų apie tai, kas tokius veiksmus atliko, iš esmės nėra atsakyta į pagrindinį bylos klausimą – kas sukėlė žalą ieškovei. Tik atnaujinus procesą galės būti išklausyti minėtų asmenų paaiškinimai ir į juos atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl atsakovo atsakomybės ar nustatant, kas iš tiesų padarė žalą ieškovei.

10.3.                      Bylą nagrinėję teismai rėmėsi ne civilinėje, bet baudžiamojoje byloje išnagrinėtomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovė, kuri nebuvo baudžiamojo proceso dalyve, neturėjo galimybės pasisakyti. Ieškovė ir siekia atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą tam, kad teismas remtųsi ne tik baudžiamojoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir įrodymais, tačiau atsižvelgtų ir į jos poziciją civilinėje byloje.

11.       Atsakovas V. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:  

11.1.                      Teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl S. R. ir R. B. materialiųjų teisių ir pareigų. To teismai ir neprivalėjo daryti, nes sprendė bylą dėl žalos atlyginimo iš konkretaus asmens, t. y. atsakovo. Tolimesnes išieškojimo galimybes iš S. R. ir R. B. ieškovė gali išsiaiškinti bei išbandyti keldama civilinę bylą būtent šiems asmenims, nedalyvaujant atsakovui.

11.2.                      Ieškovės argumentai, kad procesas turėtų būti atnaujintas, nes taip ir nėra atsakyta į klausimą, kas padarė jai žalą, yra iš esmės neteisingas, nes visų instancijų teismai konstatavo, kad ji neįrodė žalos fakto, nepateikusi tai pagrindžiančių buhalterinių dokumentų.

11.3.                      Ieškovės nurodyti asmenys, t. y. S. R. ir R. B., buvo apklausti nagrinėjant civilinę bylą (taip pat ir baudžiamąją), jų pakartotinis pasisakymas, atnaujinus bylą, nesuteiktų pagrindo panaikinti ar pakeisti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl proceso atnaujinimo instituto esmės ir pagrindinių principų

12.       Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no.8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). 

13.       Kita vertus, teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pažymėta ir tai, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laike (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

14.       Taigi, proceso atnaujinimo institutas teismų praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, o jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant bent vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.  

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantė mano, kad egzistuoja dvi iš devynių CPK 366 straipsnyje įtvirtintų sąlygų atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje                  Nr. e2-1101-275/2018 pagal jos reikštą ieškinį atsakovui V. Ž., t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors šiuo atveju proceso atnaujinimo siekiama skirtingais teisiniais pagrindais, visgi abu šie pagrindai siejami su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018, konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimu ir reikšme išnagrinėtai civilinei bylai.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad apeliantė neįrodė įstatyme numatytų ir jos prašyme nurodomų pagrindų procesui atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

17.       Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra nuosekli ir aiškiai išplėtota, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies   2 punkto taikymo kontekste naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą būtent tokiu teisiniu pagrindu, visų pirma būtina įvertinti, ar apeliantės nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.    

18.       Nors teikdama prašymą apeliantė nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau nei prašyme, nei atskirajame skunde konkrečiai neįvardijo, kokios, jos vertinimu, jai pirmiau nežinomos aplinkybės laikytinos iš esmės naujomis ir kurios galėjo nulemti kitokio sprendimo išnagrinėtoje byloje priėmimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atskirajame skunde nurodyta baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti dar 2016 m. lapkričio 7 d., nuosprendis, kuriame konstatuota, kad  V. Ž. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių, priimtas 2018 m. kovo 12 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-290-518/2018).

19.       Apeliantė neginčija fakto, kad apie baudžiamąją bylą ir jos baigtį jai buvo žinoma ir nagrinėjant civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti. Juo labiau kad tiek apeliaciniame, tiek vėliau ir kasaciniame skunde, pateiktuose prašomoje atnaujinti byloje, UAB ,,Emilė” kėlė klausimą dėl paminėto išteisinamojo nuosprendžio prejudicinės galios ir reikšmės sprendžiant dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo. Atitinkamai, nėra abejonių, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu apeliantei buvo žinomos aplinkybės, susijusios su baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu ir jame konstatuotais faktais, jog faktiniu jos vadovu buvo ne nagrinėjamos bylos atsakovas V. Ž., o kiti asmenys, kaip ir tai, kad nebuvo paneigtas faktas, jog kaltinamojo iš bendrovės sąskaitos paimti pinigai galėjo būti perduoti                                 S. R. ir su juo susijusiam kitam asmeniui, t. y. R. B., panaudojant juos bendrovės veikloje.

20.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas galutinę ir neskundžiamą 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019, be kita ko, pažymėjo, kad priešingai nei pateiktame kasaciniame skunde nurodė UAB ,,Emilė”, teismai teisingai civilinio proceso tvarka vertino bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, o baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo vertintos kaip vadovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto prejudicija. Teismas kaip prejudicinius faktus vertino tik atskiras baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 26-27 punktus).

21.       Atitinkamai, ir tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad procesas atnaujintinas tik todėl, kad ji neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl baudžiamojoje byloje paminėtų asmenų indėlio ir vaidmens, valdant bendrovę bei priimant sprendimus, poreikio civilinės bylos atnaujinimui ir jos proceso pakartojimui, nelemia.

22.       Apeliantei nuo pat civilinio proceso iniciavimo pradžios, t. y. kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, teko pareiga teikti įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis). Taigi, tiek argumentus dėl baudžiamojoje byloje konstatuotų faktinių aplinkybių reikšmės, tiek savo interpretacijas dėl jame konstatuotų faktų, apeliantė galėjo ir turėjo teikti bylą nagrinėjant iš esmės, tam kliūčių nebuvo. Šiuo atveju, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliantė iš esmės siekia pakartotinio to paties ginčo išnagrinėjimo. Prašyme ir atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, kurias apeliantė įvardija kaip naujai paaiškėjusias, tėra bandymas nuginčyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas faktines aplinkybes, kitaip interpretuojant faktus, jau egzistavusias bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir paneigti sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis).    

23.       Tai konstatavus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu     

24.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu procesas atnaujinamas nustačius vieno pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, pažeidimą. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).   

25.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantė ne tik neįrodė tokio pagrindo procesui atnaujinti buvimo, bet ir negalėjo šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimo.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra pripažinęs, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys – pareiškėjai, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai pasisakyta byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad teismo sprendime, kuris priimtas jam nedalyvaujant byloje, pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1296-302/2016).  

27.       Taigi, vien dėl šios priežasties, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies         7 punkto pagrindu pateikė ne asmenys, kurių teisėms ir pareigoms galėtų turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, o tokios bylos procesą iniciavusi šalis, kuri, atitinkamai,  dalyvavo tos bylos nagrinėjime ir kuriai, be kita ko, teko pareiga jau bylos nagrinėjimo pradinėje stadijoje nurodyti visus, jos nuomone, bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas itin kritiškai vertina ir tokius atskirojo skundo argumentus, jog teismas, nenustatęs sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, privalėjo nustatyti, kas sukėlė bendrovei ieškinyje įrodinėjamą žalą.

29.       Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas. Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo konkretiems asmenims (atsakovams) pareikštus reikalavimus, pats teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).   

30.       Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturėjo teisės peržengti jos pačios suformuluoto ieškinio ribų ir spręsti dėl kitų, nei ieškinyje nurodyto atsakovo, veiksmų teisėtumo ir įtakos apeliantės įrodinėjamos žalos atsiradimui. Teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo tik tai, kad neįrodytos sąlygos šio konkretaus atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ir nei atskirajame skunde nurodytų, nei kitų asmenų elgesio civilinės atsakomybės sąlygų kontekste nevertino ir tam, atsižvelgiant į pačios apeliantės suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, neturėjo teisinio pagrindo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad priimant sprendimą buvo pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų.   

31.       Atitinkamai, aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų kitaip išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.   

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Dalia Kačinskienė